Europa

Pietų Italijoje dėl galingų vėjų, kurie pirmadienį vertė medžius ir elektros stulpus, žuvo 12-metė mergaitė ir darbininkas, pranešė naujienų agentūra ANSA. Italijos civilinės saugos tarnyba buvo paskelbusi perspėjimus dėl devynių pietinių regionų – nuo Sicilijos iki Adrijos pakrantės, kuriuose buvo prognozuoti „smarkūs“ vėjai dienos metu. Mergaitė žuvo prispausta nuvirtusio medžio Bišeljės paplūdimio miestelyje netoli Bario, pranešė agentūra.

Vengrijos parlamento rinkimų nugalėtojas Peteris Magyaras pirmadienį paragino šalies prezidentą sušaukti parlamentą ir „kuo greičiau“ suformuoti naują vyriausybę. Jis tikisi jau gegužės 5 dieną perimti premjero postą iš Viktoro Orbano. Gavęs tvirtą naują mandatą, P. Magyaras pažadėjo bendradarbiauti su kitomis Europos šalimis ir nutraukti V. Orbano eros europinės politikos blokavimą, kartu atstovaudamas vengrų norams.

Išrinktasis Vengrijos premjeras Peteris Magyaras sako žinąs, kur po rinkimų nesėkmės dingo Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto. Kaip rašo „The Guardian“, P. Magyaras spaudos konferencijos metu pirmadienį gavo raštelį, kuris jį akivaizdžiai sutrikdė. Kur dingo Szijjarto? Jis sustojo kalbėti ir pasakė žurnalistams, kad sužinojo, jog šalies užsienio reikalų ministras P. Szijjarto yra ministerijoje ir „naikina dokumentus, susijusius su sankcijomis“ prieš Rusiją.

Vengrijos parlamento rinkimuose triumfavęs Peteris Magyaras pirmadienį pareiškė, kad nepritaria paspartintam su Rusija kariaujančios Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą (ES). „Visų pirma, kalbame apie kariaujančią šalį; Europos Sąjungai priimti kariaujančią šalį yra visiškai neįmanoma“, – žurnalistams sakė jis.

 Rinkimų Vengrijoje rezultatai neturės įtakos karui Ukrainoje, pirmadienį, praėjus dienai, kai Viktoras Orbanas, laikomas labiausiai Kremliui palankiu Europos Sąjungos (ES) lyderiu, buvo nuverstas po 16 metų valdymo, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.  „Tai akivaizdžiai atskiri procesai, todėl nematau jokio ryšio“, – sakė D. Peskovas po vengrų balsavimo, prilyginamo seisminiam sukrėtimui, ir Rusijai tęsiant karą Ukrainoje.

 Vengrijos centro dešiniųjų lyderis Peteris Magyaras, sekmadienį laimėjęs triuškinamą pergalę rinkimuose ir nuvertęs Viktorą Orbaną iš premjero pareigų, pareiškė esąs pasirengęs kalbėtis su prezidentu Vladimiru Putinu, bet jo draugu nebus, rašo „The Moscow Times“. „Žinoma, jei susidarys tokia padėtis, reikės susėsti su Rusijos prezidentu“, – sakė P. Magyaras šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Nepszava“, prieš pat savo pergalę rinkimuose.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė esanti pasirengusi bendradarbiauti su Vengrijos parlamento rinkimų nugalėtoju Peteriu Magyaru siekiant įgyvendinti plataus masto reformas ir atblokuoti milijardus eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kai tik naujoji vyriausybė pradės eiti pareigas. „Su vyriausybe pradėsime dirbti kaip įmanoma greičiau, kad pasiektume greitą ir seniai lauktą pažangą Vengrijos žmonių labui“, – pirmadienį sakė U. von der Leyen.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina pirmadienį sušaukė neeilinį vyriausybės posėdį, kad įvertintų dabartinę aviacijos sektoriaus ir nacionalinės oro linijų bendrovės „airBaltic“ padėtį, socialiniame tinkle X pranešė premjerė.  E. Silina paaiškino, kad sušaukė neeilinį vyriausybės posėdį remdamasi verslo organizacijų ir ministerijų pateikta informacija apie didėjantį Artimųjų Rytų konflikto poveikį degalų kainoms, kuris daro įtaką Latvijos ekonomikai ir ypač aviacijos sektoriui.

Kalbėdamas po pergalės gausiame šalininkų mitinge, būsimasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras paragino šalies prezidentą atsistatydinti. Remiantis tiesiogine mitingo transliacija, jis taip pat pareiškė, kad visos „Orbano marionetės“ turėtų taip pat pasitraukti iš pareigų, rašoma „RBC“. „Patys pasitraukite. Neverskite mūsų išmesti jus iš ofisų!“ – pareiškė jis. Partijos „Tisza“ lyderis jau paskelbė apie pokyčius Vengrijos užsienio politikoje.

Vengrijos žiniasklaida atkreipė dėmesį į tai, kad šalies užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto dingo iš viešosios erdvės po to, kai tapo žinoma apie istorinį Viktoro Orbano pralaimėjimą rinkimuose. Pastebima, kad jo nebuvo šalia V. Orbano, kai šis viešai pripažino pralaimėjimą rinkimuose.

Praėjusį savaitgalį įvykę rinkimai Vengrijoje, nedidelėje Europos valstybėje, esančioje už pusės pasaulio nuo Vašingtono, sukėlė didelį atgarsį Jungtinėse Valstijose. Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pralaimėjimas yra reikšmingas dėl to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir daugelis JAV konservatorių ilgai palaikė V. Orbaną, dėl savo nusistatymo prieš imigrantus tapusį pasaulinės dešinės ikona.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pasveikino triuškinančia pergale Vengrijos parlamento rinkimuose Viktorą Orbaną nugalėjusį opozicinės partijos „Tisza“ lyderį Peterį Magyarą. Prezidentas pažymėjo, kad tai didelė Vengrijos ir visos Europos pergalė. „Didelė pergalė Vengrijai! Didelė pergalė Europai! Yra daug dalykų, kuriuos galėtume ir turėtume padaryti dėl demokratijos, teisingumo ir taikos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos vadovas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – paskutinis didelis Kremliaus sąjungininkas Europos Sąjungoje, kuris ne kartą blokavo sankcijas Rusijai, siekė, kad iš sankcijų sąrašų būtų išbraukti Kremliui artimi asmenys, ir iki paskutinės akimirkos tęsė naftos bei dujų pirkimą iš Rusijos Federacijos – prarado valdžią. V. Orbano partija „Fidesz“ triuškinančiai pralaimėjo savaitgalį vykusius parlamento rinkimus, kuriuose užfiksuotas rekordinis 77,8 proc. aktyvumas.

Viktoras Orbánas, kuris 16 metų valdė Vengriją ir save vadino pagaliu Europos Sąjungos ratuose, sekmadienį įvykusiuose šalies parlamento rinkimuose pripažino pralaimėjimą konservatoriui Peteriui Magyarui. Štai pagrindinės Europos šalių vadovų reakcijos į tai.

Dar prieš kelerius metus Peteris Magyaras iš pirmos eilės plojo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kalboms, o dabar tapo rimčiausiu nacionalistų lyderio varžovu per 16 jo valdymo metų. „(V. Orbano partijoje) „Fidesz“ mane vadino „amžinąja opozicija“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis netrukus po to, kai 2024 metais iškilo į viešumą, vyriausybei susidūrus su prezidento malonės skandalu.

Moteris, kuri turėjo lytinių santykių su identiškais dvyniais atskirai „keturių dienų skirtumu vienas nuo kito“, buvo informuota, kad neįmanoma nustatyti, kuris iš jų yra jos kūdikio tėvas, rašoma „SkyNews“. Motina, kurios vardas dėl teisinių priežasčių negali būti viešinamas, ir vienas iš dvynių kreipėsi į teismą po to, kai vaiko gimimo liudijime tėvu buvo nurodytas kitas brolis.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sekmadienį apkaltino vyriausybę neveiklumu dėl aukštų degalų kainų ir paragino kanclerio Friedricho Merzo koaliciją susitelkti dėl skubių priemonių. Degalų kainos smarkiai išaugo, teigė partija, kuri praėjusį mėnesį atliktoje INSA apklausoje buvo praktiškai susilyginusi su F. Merzo konservatyviu CDU/CSU aljansu – abi politinės jėgos turėjo po 26 % rinkėjų palaikymo.

Pasaulio lyderiai paragino Jungtines Valstijas ir Iraną tęsti derybas po to, kai sekmadienį Islamabade baigėsi maratono trukmės Vašingtono ir Teherano derybos, per kurias nepavyko susitarti dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo. „Būtina, kad šalys ir toliau laikytųsi savo įsipareigojimo nutraukti ugnį“, – sakė Pakistano užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras, kurio vyriausybė surengė derybas ir veikė kaip tarpininkė.

Suomijos policija šeštadienį pranešė, kad šalies pietuose buvo aptiktas dronas ir nesprogusi kovinė galvutė. Dronas atrodė panašus į tuos, kurie šalyje nukrito kovo pabaigoje ir kurie, pasak Kyjivo, nukrypo nuo kurso dėl Rusijos trukdžių. Suomijoje rastas dronas Nukritęs dronas buvo rastas miške Yčio savivaldybėje, Pietų Suomijoje, naujienų agentūrai AFP pranešė policija.

Daugiau nei 100 tūkst. žmonių susirinko Budapešte į didelį koncertą prieš parlamento rinkimus, ragindami rinkėjus nepritarti dabartinei Viktoro Orbano vadovaujamai vyriausybei, pranešė AP. Beveik septynias valandas trukęs renginys vyko Didvyrių aikštėje, jame pasirodė 50 grupių ir muzikantų. Pilietinio pasipriešinimo judėjimo suorganizuotas koncertas buvo apibūdintas kaip „griaunantis sistemą“, kiekvienas pasirodymas skleidė vyriausybei kritišką žinią.

Sekmadienį Vengrijoje vyks parlamento rinkimai, o apklausos rodo, kad 16 metų šalį valdantis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas gali juos pralaimėti. Pareikšti paramą V. Orbanui į Budapeštą atvyko Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos nariai. Jam paramą išsakė ir Čekijos premjeras.

Velykų savaitgalį viename Italijos viešbučių tragiškai mirė 12-metis berniukas, skelbia „Daily Mail“. Jį įtraukė sūkurinės vonios filtras. Tragiška nelaimė įvyko „Duca di Montefeltro“ viešbučio SPA centre Pennabilli miestelyje, netoli Rimini. Sūkurinėje vonioje mirė vaikas Sūkurinėje vonioje įjungus vandens masažo funkciją, vaiko koja buvo įsiurbta į purkštuką. Vaikas beveik penkias minutes buvo po vandeniu. Darbuotojams pavyko atjungti vonią, vaikas buvo ištrauktas ir pradėtas gaivinti.

Šį sekmadienį Vengrijoje vyksta rinkimai ir paskutinė savaitė buvo gausi valdžios provokacijų, abipusių kaltinimų, galimos korupcijos ir ryšių su Rusija paviešinimų. Viktoras Orbanas netgi išsikvietė iš JAV viceprezidentą J. D. Vance’ą, kad šis padėtų surinkti balsų. Nepaisant valdžios pastangų nepriklausomos Vengrijos gyventojų apklausos rodo, kad opozicija gali rinkimuose laimėti netgi absoliučią daugumą – du trečdalius parlamento vietų – reikalingą pokyčiams šalyje įgyvendinti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įsitraukė į audringą Vengrijos parlamento rinkimų kampaniją, kur nacionalistui ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui iššūkį meta proeuropietiškas varžovas, pirmaujantis visuomenės nuomonės apklausose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir popiežius Leonas XIV paragino siekti taikos pasaulyje. „Lūžių pasaulyje akivaizdoje taikos siekis yra pareiga ir būtinybė“, – pareiškė E. Macronas penktadienį po savo pirmosios privačios audiencijos pas pontifiką Leoną XIV.  Popiežius pasmerkė „beprasmį ir nežmonišką smurtą“ Artimuosiuose Rytuose.

Ispanijos Kanarų salyno La Gomeros saloje per didelę autobuso avariją žuvo mažiausiai vienas žmogus. Pasak Ispanijai priklausančios ir turistų mėgstamos Atlanto vandenyno salos gelbėjimo tarnybų, transporto priemonė nuvažiavo nuo pylimo. Žuvo vienas žmogus, 14 sužeista Be žuvusio vyro, dar 14 žmonių buvo sužeisti, trys iš jų – sunkiai. Pranešama, kad avarija įvyko ankstyvą popietę netoli salos sostinės San Sebastiano de La Gomeros.

 Vakarų Prancūzijoje vienas moksleivis dėl „asmeninio ginčo“ penktadienį virtuviniu peiliu dūrė 15-metei bendraklasei, sunkiai ją sužalojęs, pranešė vietos pareigūnai ir informuotas šaltinis. Ansni kaime esančios mokyklos mokytojai izoliavo užpuoliką, o vėliau jį sulaikė policija, pranešė regioninės prefektūros biuras. Išsamesnės informacijos apie nukentėjusiosios būklę biuras nepateikė. Pasak informuoto šaltinio, paauglys bendraklasei dūrė peiliu į pilvą mokyklos laiptinėje.

Vatikanas penktadienį paneigė pranešimą, kad aukšto rango Pentagono pareigūnas per vieną susitikimą pažėrė kritikos Šventojo Sosto pasiuntiniui Jungtinėse Valstijose. Tai esą įvyko po popiežiaus Leono XIV komentarų, kurie buvo suprasti kaip kritika JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį pabrėžė, kad NATO atitinka JAV interesus. Tai jis pareiškė baigdamas trijų dienų vizitą Persijos įlankos regione, kur aptarė trapių paliaubų Artimuosiuose Rytuose stiprinimą.

Penktadienį po nakties metu įvykusio naftos išsiliejimo Belgijos Antverpeno uoste beveik sustojo laivyba, pranešė antras pagal dydį Europos uostas, kuris skubėjo sumažinti taršos ir ekonominės žalos riziką. Uosto pareiškime teigiama, kad išsiliejimas įvyko „bunkeravimo operacijos“ – laivo papildymo degalais proceso – metu Deurganck doke, kuriuo naudojasi vieni didžiausių pasaulio laivų, jog pasikrautų ir iškrautų prekes Antverpene.

Estijos vyriausybė iš esmės nusprendė sustabdyti 500 mln. eurų vertės kovos mašinų įsigijimo programą ir nukreipti lėšas apsaugos nuo dronų ir oro gynybos stiprinimui, praneša dienraštis „Postimees“. Gynybos ministras Hanno Pevkuras ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė, kad Estija kasdien mokosi iš karo Ukrainoje, ir šios pamokos kartu su kariuomenės vado kariniais patarimais lėmė naujų kovos mašinų įsigijimo programos sustabdymą.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė pavargęs nuo to, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino veiksmai sukelia staigų energijos kainų augimą. Apie tai jis kalbėjo per savo vizitą Artimuosiuose Rytuose, praneša „Sky News“. „Man atsibodo“ K. Starmeris pasisakė už tai, kad Jungtinė Karalystė turėtų energetinę nepriklausomybę, atsižvelgiant į geopolitinį nestabilumą.

Ketvirtadienį vakare Lenkija vėl buvo priversta kelti naikintuvus F-16, kurie virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą. Tai jau antras tokio pobūdžio incidentas per dvi dienas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį įvardijo keturias šalis, kurios stabdo Ukrainos stojimą į Aljansą. „Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime, kai NATO šventė 75-ąjį jubiliejų, buvo susitarta dėl negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO. Tačiau faktas yra tas, kad kelios šalys šį procesą stabdo, tarp jų – Vokietija, Slovakija, Vengrija ir Jungtinės Valstijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto mažinti amerikiečių karių skaičių Europoje dėl savo nepasitenkinimo tuo, kaip Europos sąjungininkai atsiribojo nuo jo karo prieš Iraną ir „nesuprato“ jo noro aneksuoti Grenlandiją, praneša „Reuters“. Pasak šaltinio, D. Trumpas pradėjo su savo patarėjais svarstyti galimybę išvesti dalį JAV karių iš Europos – grąžinant juos į JAV, o ne perkeliant į kitas šalis.

Grenlandija atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo  pretenzijas, pakartotas Irano karo kontekste. Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė atstovaujantis išdidžiai tautai, siekiančiai, kad pasaulio tvarka būtų išlaikyta.  „Nesame kažkoks ledo gabalas“, – pažymėjo jis. 57 tūkst. salos gyventojų, anot J. F. Nielseno, kiekvieną dieną dirba kaip geri pasaulio gyventojai, puoselėdami didelę pagarbą visiems sąjungininkams.

NATO vadovas Markas Rutte po susitikimo su Donaldu Trumpu neslėpė – jų pokalbiai buvo atviri ir nuoširdūs. Pasak jo, JAV prezidentas jautė nusivylimą kai kurių sąjungininkų pozicija, tačiau abiejų lyderių santykiai išlieka geri. NATO vadovas Markas Rutte paprašytas apibendrinti savo pokalbius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigė: „Kaip sakoma diplomatiniuose sluoksniuose, šie pokalbiai buvo atviri ir nuoširdūs... atviri.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, pasak šio atstovės, tikisi konkrečių sąjungininkų įsipareigojimų dėl paramos užtikrinant saugumą Hormuzo sąsiauryje. M. Rutte dalijasi su partneriais informacija apie savo pokalbius Vašingtone, agentūrai „dpa“ sakė Aljanso atstovė Allison Hart. „Akivaizdu, kad Jungtinės Valstijos tikisi konkrečių įsipareigojimų ir priemonių, siekiant užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje“, – teigė ji.

NATO vadovas Markas Rutte pripažįsta, kad kai kurie sąjungininkai buvo „šiek tiek lėti“ remti JAV atakas prieš Iraną, rašo „Sky News“. „Teisybės dėlei, jos taip pat buvo šiek tiek nustebintos“, – priduria jis. M. Rutte sako, kad Donaldas Trumpas neatskleidė planų sąjungininkams, siekdamas „išlaikyti netikėtumo elementą per pirmuosius smūgius“ Iranui – sprendimą, kurį jis supranta. „Sąjungininkai daro viską“ „Žvelgdamas į šiandieninę Europą matau, kad sąjungininkai teikia milžinišką paramą.

Besitęsianti Izraelio karinė kampanija Libane gali pakenkti laukiamoms Jungtinių Valstijų ir Irano taikos deryboms dėl karo Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Situaciją pietų Libane vertiname su ypatingu susirūpinimu, – sakė F. Merzas. – Smarkumas, kuriuo Izraelis ten kariauja, gali lemti viso taikos proceso žlugimą, ir to negalima leisti.

Vengrija iš Jungtinių Valstijų perka žaliavinės naftos už 500 mln. JAV dolerių, kad „diversifikuotų tiekimo šaltinius“, ketvirtadienį, po JAV viceprezidento J. D. Vance‘o vizito, pranešė vienas vyriausybės pareigūnas. Šią savaitę J. D. Vance‘as lankėsi Budapešte ir reiškė paramą nacionalistinių pažiūrų ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kurio sekmadienį per parlamento rinkimus laukia beprecedentis iššūkis jo 16 metų trukusiam valdymui.

 Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai ketvirtadienį pareikalavo visoje Europos Sąjungoje įvesti mokestį didžiausioms pasaulio technologijų bendrovėms ir internetinių lošimų svetainėms siekiant padėti papildyti 27 valstybių narių bloko ateinančių septynerių metų biudžetą. ES šiemet susiduria su viena didžiausių kovų dėl 2028-2034 m. biudžeto. Europos Komisija nustatė, kad biudžetas sieks 2 trilijonus eurų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė daugiau žalos NATO autoritetui nei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per daugelį metų, pareiškė Čekijos prezidentas.

Jungtinė Karalystė siunčia aiškų signalą Kremliui – po daugiau nei mėnesį trukusios karinės operacijos prieš Rusijos povandeninius laivus britų gynybos sekretorius Johnas Healey pareiškė: „Mes jus matome“. Jis įspėjo Vladimirą Putiną, kad bet kokie bandymai sabotuoti JK povandeninius kabelius ar vamzdynus nebus toleruojami ir sulauks rimtų pasekmių.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareikalavo Vengrijos „skubiai pasiaiškinti“, pasirodžius naujiems žiniasklaidos pranešimams, kad Budapeštas perdavė ES informaciją Rusijai.

Ketvirtadienį Prancūzijos generolas pareiškė, kad karo su Rusija galimybė per ateinančius kelerius metus išlieka jo „pagrindiniu rūpesčiu“, ir gynė pastangas didinti išlaidas gynybai.  Gynybos štabo viršininkas generolas Fabienas Mandonas kalbėjo parlamente, pristatydamas Prancūzijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama 2024–2030 m. padidinti išlaidas gynybai.

Jungtinė Karalystė pateikė griežtą įspėjimą Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, skelbia „Independent“. Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje buvo pastebėti Rusijos povandeniniai laivai. Jungtinė Karalystė pranešė, kad sekė tris Rusijos povandeninius laivus. Gynybos sekretorius Johnas Healey sako, kad Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkai stebėjo šiuos laivus mėnesį, jie pasitraukė.

Lenkija trečiadienį pakėlė naikintuvus, kad perimtų ir palydėtų virš Baltijos jūros misiją vykdžiusį Rusijos žvalgybinį lėktuvą, pranešė šalies kariuomenė. Ketvirtadienį platformoje „X“ paskelbtame pranešime Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ) nurodė, kad Rusijos lėktuvas Il-20 vykdė žvalgybos misiją tarptautinėje oro erdvėje, tačiau nepateikė skrydžio plano ir nesiuntė identifikavimo signalų.

Vladimiras Putinas atvirai nusispjovė į Keiro Starmerio grasinimą konfiskuoti sankcijuotus Rusijos laivus ir nusiuntė karo laivą, kad šis juos palydėtų per Lamanšo sąsiaurį, skelbia „The Telegraph“. Juodosios jūros laivyno fregata „Admiral Grigorovich“ trečiadienį lydėjo du šešėlinio laivyno laivus, o už jų plaukė britų karo laivas.