Nepaisant valdžios pastangų nepriklausomos Vengrijos gyventojų apklausos rodo, kad opozicija gali rinkimuose laimėti netgi absoliučią daugumą – du trečdalius parlamento vietų – reikalingą pokyčiams šalyje įgyvendinti.
Vengrijos ir Rusijos ryšiai bei slapti susitarimai
Leidinys „Politico“ pranešė apie gruodžio mėnesį tarp Vengrijos ir Rusijos pasirašytą neviešą 12 punktų planą. Dokumentai rodo, kad Budapeštas ir Maskva siekia plėsti ekonominius, prekybos, energetikos ir kultūrinius ryšius. Šis slaptas susitarimas paviešintas likus vos kelioms dienoms iki Vengrijos parlamento rinkimų.
Remiantis dokumentais, Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto ir Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška po susitikimo Maskvoje sutarė dėl bendradarbiavimo branduolinio kuro, švietimo ir sporto srityse. Be kita ko, šalys įsipareigojo „pakeisti neigiamą dvišalės prekybos tendenciją“, atsiradusią dėl ES sankcijų Rusijai. Susitarimas taip pat atveria galimybes Rusijos bendrovėms dalyvauti elektros energijos ir vandenilio projektuose Vengrijoje bei gilina bendradarbiavimą naftos ir dujų sektoriuose.
Budapeštas taip pat sutiko svarstyti rusų kalbos mokymo stiprinimą, įskaitant dėstytojų iš Rusijos kvietimą.
Skandalingi liudijimai apie Orbano rinkimų finansavimą
Buvęs vengrų nusikalstamos grupuotės narys Laszlo Kovacsas leidiniui „The Insider“ pareiškė, kad 10-ajame dešimtmetyje dirbo kurjeriu pas Semioną Mogilevičių (ukrainiečių kilmės Rusijos mafijos vadas) ir asmeniškai vežiojo grynuosius pinigus aukšto rango pareigūnams. Jo teigimu, tuometiniam Vengrijos policijos vadovui Sandorui Pinteriui jis pristatydavo po 50–100 tūkst. dolerių už „stogą“ ir baudžiamųjų bylų nutraukimą.
L. Kovacsas tvirtina, kad 1997–1998 metais per tą patį S. Pinterį Viktorui Orbanui buvo perduodamos kur kas didesnės sumos – nuo 300 tūkst. iki 1 mln. dolerių rinkimų kampanijai. Po V. Orbano pergalės 1998 m. rinkimuose S. Pinteris iškart buvo paskirtas vidaus reikalų ministru.
Orbano ir Putino pokalbio detalės: palyginimas su pele ir liūtu
„Bloomberg“ taip pat paviešino detales iš 2025 m. spalio 17 d. vykusio V. Orbano ir Vladimiro Putino pokalbio telefonu. Stenogramoje užfiksuota, kad V. Orbanas ne kartą išreiškė pasirengimą padėti V. Putinui „bet kokiu klausimu“, įskaitant galimas derybas dėl Ukrainos.
Vengrijos premjeras panaudojo Ezopo pasakėčios analogiją, palygindamas save su „pele“, galinčia padėti į medžiotojų tinklą patekusiam „liūtui“. Pranešama, kad V. Putinas į tai sureagavo juokais ir pagyrė „nepriklausomą bei lanksčią“ Vengrijos poziciją.
Dujotiekio „sprogdinimas“
Vengrijos valdžia šią savaitę užsiminė apie galimas Ukrainos sąsajas su bandymu įvykdyti diversiją prieš dujotiekį Serbijoje, tačiau Kyjivas šiuos kaltinimus griežtai atmeta. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyj pareiškė, kad Kyjivas neigia bet kokius bandymus susieti šalį su incidentu, kai šalia dujotiekio „Turkiškas srautas“ Serbijoje buvo rasta sprogmenų.
„Ukraina su tuo neturi nieko bendro. Labiausiai tikėtina, kad tai Rusijos operacija su svetima vėliava, vykdoma kaip dalis masinio Maskvos kišimosi į Vengrijos rinkimus“, – teigė jis.
Pačioje Serbijoje šio įvykio taip pat nesiejo su galima Ukrainos veikla.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas tiesiogiai apkaltinti Ukrainos dėl įvykio Serbijoje neskubėjo, tačiau pažymėjo, kad Kyjivas „metų metus bando atkirsti Europą nuo Rusijos energetikos“. Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto nuomone, incidentas Serbijoje „gerai įsipaišo į Ukrainos bandymus trukdyti Rusijos dujų ir naftos transportavimui į Europą“.
Trumpo ir Vance’o parama Budapešte
JAV viceprezidentas J. D. Vance’as balandžio 7 d. lankėsi Budapešte, kur agitavo už V. Orbaną. Mitingo metu J. D. Vance’as telefonu susisiekė su Donaldu Trumpu. D. Trumpas V. Orbaną pavadino „fantastišku žmogumi“ ir pareiškė, kad jį visiškai palaiko.
Tačiau Vengrijos opozicinės partijos „Tisza“ lyderis Peteris Magyaras pareiškė, kad jokia užsienio šalis neturi teisės kištis į Vengrijos rinkimus: „Vengrijos istorija rašoma ne Vašingtone, ne Maskvoje ir ne Briuselyje – ji rašoma Vengrijos gatvėse ir aikštėse“.
Per V. Orbano 16 metų valdymą jo valdančioji koalicija pasinaudojo turima 2/3 dauguma rinkimų sistemai pertvarkyti ir valstybės ištekliams panaudoti per kampaniją, o jo verslo sąjungininkai radikaliai pakeitė žiniasklaidos aplinką.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) teikia vis kritiškesnes ataskaitas apie rinkimus, 2014 m. atkreipė dėmesį, kad V. Orbano valdančioji partija pasinaudojo „nepagrįstu pranašumu“.
ESBO antrą kartą iš eilės dislokavo visos apimties rinkimų stebėjimo misiją, ir tai tik trečias kartas, kai tokia misija siunčiama į Europos Sąjungos (ES) valstybę narę.
V. Orbanas gyrė „labai stiprią“ demokratiją šalyje, sakė, kad jo vyriausybė „labai tvirtai tiki (..). konkurencija politikoje“.
Pranašumas rinkimuose
Analitikai teigia, kad V. Orbanas, kuris šiuose rinkimuose daugiau dėmesio skiria tariamai kovai su V. Zelenskiu, negu savo tiesioginiu oponentu, vis dar gali išlaikyti daugumą, net jei jo „Fidesz“ ir KNDP aljansas prarastų tris ar keturis procentus balsų, nes 2011 m. pertvarkė rinkimų sistemą ir vėliau perbraižė rinkimų apygardų žemėlapį.
Lengvatiniai mandatai etninėms mažumoms, kuriems reikia gerokai mažiau balsų norint gauti vietą parlamente, taip pat galėtų būti naudingi jo aljansui, nes tiek vokiečių, tiek romų mažumų atstovai paprastai pasisako už valdančiąją koaliciją.
Kaimyninių šalių vengrai, kurių daugelis dėkingi V. Orbanui už supaprastintą natūralizaciją pagal 2010 m. įstatymą, gali balsuoti paštu, kitaip nei emigrantai, paprastai kritikuojantys nacionalistą lyderį.
Teisių gynimo grupės perspėjo, kad dėl pasenusių rinkėjų sąrašų ir prastos balsavimo sistemos apsaugos kyla pavojus, jog paštu bus galima balsuoti už mirusius asmenis.
Susirūpinimą dėl manipuliavimo stiprina ir tai, kad Rumunijoje ir Serbijoje partijos, V. Orbano sąjungininkės, renka ten gyvenančių vengrų balsus.
Žiniasklaidos kontrolė
Nuo V. Orbano sugrįžimo į valdžią 2010 m. daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių užsidarė, kitas nupirko jo verslo sąjungininkai ir pavertė „Fidesz“ remiančiomis įstaigomis.
Žiniasklaidos stebėjimo organizacijos „Žurnalistai be sienų“ (RSF) teigimu, 80 proc. Vengrijos spaudos kontroliuoja su valdančiąja koalicija susiję oligarchai, ji gauna beveik visas lėšas už valstybės reklamas.
Kritikai kaltina šiuos leidinius kartu su valstybine žiniasklaida besąlygiškai atkartojant vyriausybės naratyvą.
Pernai liberalaus „Republikon“ instituto 11 mėnesių trukęs tyrimas parodė, kad pagrindinėse visuomeninės televizijos žinių laidose V. Orbanas buvo teigiamai vaizduojamas 95 proc. laiko, o jo varžovas P. Magyaras 96 proc. laiko buvo rodomas neigiamame kontekste.
V. Orbano vyriausybė ne kartą teigė nesikišanti į žiniasklaidos veiklą.
Kampanija už mokesčių mokėtojų pinigus
V. Orbanas taip pat kaltinamas, kad, siekdamas perrinkimo, naudoja valstybės išteklius. Vyriausybė pareiškė turinti pareigą „informuoti“ žmones net ir kampanijų metu.
Prieš rinkimus V. Orbano partija savo kampanijos žinutėms skleisti pasinaudojo keliais valstybiniais adresų sąrašais, įskaitant mokesčių inspekcijos adresatų sąrašą.
Vyriausybė taip pat surengė plačią mokesčių mokėtojų finansuojamą žiniasklaidos kampaniją, reklamuodama savo antiukrainietišką poziciją, nepritarimą Ukrainos priėmimui į ES. Iš naujausių reklaminių stendų žvelgia premjero nacionalisto veidas, vengrai raginami vienytis.
Kai kurios valstybinės įmonės, įskaitant elektros energijos tiekėją MVM, taip pat sumokėjo už lauko reklamą, sustiprinančią pagrindines V. Orbano žinutes apie energetiką.
Vyriausybė taip pat skyrė milijonus eurų dešimtims vietos NVO, susijusių su valdančiąja partija, kai kurios iš jų dalijasi biuro patalpomis su „Fidesz“, nustatė konservatorių svetainės „Valasz Online“ 2024 m. atliktas tyrimas.
Žiniasklaida pranešė, kad kelios iš šių asociacijų per kampaniją platina brošiūras, palaikančias valdančiosios partijos kandidatus.
Naujausios apklausos prognozuoja Orbano pralaimėjimą
Tiesa, agentūros „Median“ apklausos duomenys rodo, kad V. Orbano partija „Fidesz“ gali patirti triuškinantį pralaimėjimą.
Prognozuojama, kad opozicinė partija „Tisza“ gali gauti 138–143 mandatus parlamente, o tai reikštų dviejų trečdalių daugumą. Tuo tarpu „Fidesz“ prognozuojama tik 49–55 vietos. Apklausos rodo, kad už „Tisza“ ketina balsuoti 48 proc. rinkėjų, o už „Fidesz“ – 30 proc.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
