Europa

Lenkijai pranešus apie šalies oro erdvę savaitgalį pažeidusią Rusijos sparnuotąją raketą, Jungtinės Valstijos pirmadienį pabrėžė, kad jų NATO įsipareigojimai Varšuvai yra „nepajudinami“. „Mūsų įsipareigojimas NATO ir mūsų NATO sąjungininkų, tarp kurių, žinoma, yra ir Lenkija, saugumui yra nepajudinamas ir jis nesvyruos“, – žurnalistams pareiškė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Pietų Lenkijoje per pratybas kariniame objekte susprogdinus trotilo sprogmenį pirmadienį žuvo du lenkų kariuomenės inžinieriai, pranešė šalies gynybos ministras. Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) sakė, kad du chemijos pulko inžinieriai žuvo pietiniame Silezijos regione esančioje Solarnioje.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos ambasadorius Varšuvoje neatvyko, nors buvo iškviestas po to, kai savaitgalį Rusijos sparnuotoji raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę. Lenkija sekmadienį pranešė, kad Rusijos sparnuotoji raketa, paleista į vakarų Ukrainos miestus, naktį įskrido į Lenkijos oro erdvę ir joje išbuvo 39 sekundes. Kariuomenė teigė, kad raketa, skridusi beveik 800 km per val.

Vokietijos premjero Olafo Scholzo bendrapartiečiai pareiškė, kad „turėtume būti dėkingi jam už tai, kaip jis savo vizitu į Kiniją padėjo išvengti galimo branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje“. Vokiečių „Bild“ suabejojo tokiais teiginiais, tačiau priminė O. Scholzo vizitą į Kiniją, po kurio Kinijos valdžia paragino nenaudoti branduolinio ginklo.

Pirmadienį Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad savaitgalį iš Baltarusijos į Lenkiją mėgino patekti daugiau nei 400 migrantų: 198 penktadienį, 91 šeštadienį ir 155 sekmadienį. „Migrantai puolė Lenkijos sieną saugančius pareigūnus akmenimis, šakomis ir degančiais rąstgaliais“, – sakė Palenkės vaivadijos pasieniečių atstovė spaudai Katarzyna Zdanowicz. „Per atakas buvo sužeistas vienas pasienietis ir vienas Lenkijos kariuomenės karys, – pridūrė ji.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė, kad pagal didžiulį skaitmeninių rinkų įstatymą atliks pirmuosius tyrimus dėl „Apple“, „Google“ valdytojos „Alphabet“ ir „Meta“ veiklos. Tai gali lemti didelių baudų skyrimą šiems JAV milžinams.

Stiprėja Lenkijos visuomenės parama galimam šalies karių dalyvavimui kare Ukrainoje. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos portalas RMF24, komentuodamas kompanijos „United Surveys“ surengtos apklausos „Kokią pagalbą Lenkija turi teikti Ukrainai?“ rezultatus, rašo „Ukrinform“. Tyrimo duomenimis, lenkai labiausiai remia humanitarinės pagalbos teikimą Ukrainai - 75 proc., karinei  pagalbai šaudmenimis ir lengvąja ginkluote pritaria 67,6 proc.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Paryžius turi informacijos, jog tai džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) padalinys penktadienį įvykdė teroro išpuolį vienoje Pamaskvės koncertų salėje, perspėdamas Rusiją nenaudoti atakos savo kare prieš Ukrainą. Prancūzija turi žvalgybos duomenų, kad „išpuolį planavo ir įvykdė „Islamo valstybės“ subjektas“, žurnalistams sakė Macronas, atvykęs į Prancūzijos Gvianą Pietų Amerikoje.

Pirmadienio rytą Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis žurnalistams sakė, kad Rusijos ambasadorius Lenkijoje iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl Rusijos raketos, sekmadienio rytą maždaug 39 sekundėms įskridusios į Lenkijos teritoriją per didelį Rusijos oro puolimą Ukrainoje. „Tai visiškai nepriimtina, – sakė R. Sikorskis.

Bolonijos Guglielmo Marconi oro uoste devynis mėnesius gyvenusiam vyresnio amžiaus vyrui buvo suteikti nauji namai. Žinomas tik kaip Arnaldo, 83 metų vyras pradėjo gyventi oro uoste, kai nebeišgalėjo susimokėti už nuomą, skelbia portalas „Euronews“. Septinto pagal dydį Italijos oro uosto, darbuotojai jam tapo tarsi šeima – davė miegmaišį, kavos ir maisto. Oro uosto spaudos kioskas taip pat kasdien duodavo jam laikraštį, kurį jis galėjo skaityti.

Prancūzijos visuomenė iš esmės pritaria privalomosios karo tarnybos grąžinimui – reguliaraus šaukimo į armiją įvedimą palaiko beveik du trečdaliai šalies gyventojų. Kaip rašo „Ukrinform“, tokią išvadą leidžia daryti leidinio „Le Journal du Dimanche“ surengtos apklausos rezultatai. Pažymima, kad privalomosios karo tarnybos grąžinimui pritaria 65 proc. vyrų ir 63 proc. moterų. Šią idėją palaiko 58 proc.

Europos saugumo pareigūnai baiminasi, kad artimiausiu metu per Europą gali nusiristi terorizmo banga. Labiausiai nerimauja Vokietija ir Prancūzija, šią vasarą rengsiančios masinius renginius, kurie gali tapti patraukliu taikiniu teroristams. Praėjusią savaitę Maskvos koncertų salėje įvykdytas išpuolis, per kurį žuvo mažiausiai 137 žmonės, įskaitant tris vaikus, yra didžiausias pastarųjų metų „Islamo valstybės“ (IS) surengtas teroro aktas.

Prancūzijos vyriausybė sekmadienį, po penktadienį įvykdyto teroro akto Rusijoje ir „Islamo valstybės“ (IS) prisiimtos atsakomybės, padidino savo saugumo parengtį iki aukščiausio lygio.

Pastaruoju metu „Boeing“ lėktuvų incidentai kelia nerimą ir klausimus dėl jų saugumo. Nuo skrydžio metu iškritusių durų atvejo iki variklių liepsnų, skrydžių avarijų ir kritimų – didžiulis Amerikos lėktuvų gamintojas susiduria su kritika ir naujais pavojais jos reputacijai. Šie įvykiai ne tik verčia oro linijų vadovus ieškoti pasitikėjimo atstatymo priemonių, bet ir kelia klausimą dėl visuomenės saugumo ir orlaivių pramonės ateities.

Popiežius Pranciškus sekmadienį po Verbų sekmadienio mišių Vatikano Šv. Petro aikštėje siuntė maldas už teroristinio išpuolio Rusijoje aukas. „Siunčiu savo maldas už aną vakarą Maskvoje įvykdyto bailaus teroristinio išpuolio aukas“, – sakė 87 metų popiežius ir pavadino jį „nežmoniškais veiksmais“. Penktadienio vakarą per Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ surengtą teroristinį išpuolį žuvo 133 žmonės. Dar maždaug pusantro šimto žmonių sužeista.

Italijos ministro pirmininko pavaduotojas Matteo Salvini šeštadienį apkaltino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną sukėlus pavojų Europai, mat pastarasis neatmeta galimybės siųsti Vakarų sausumos karius į Ukrainą.

Slovakai šeštadienį balsavo pirmajame prezidento rinkimų ture, kuriame Maskvos atžvilgiu palankiai nusiteikusių valdančiųjų remiamas politikas varžosi su proukrainietišku kandidatu. Parlamento pirmininkas ir buvęs ministras pirmininkas Peteris Pellegrini (Peteris Pelegrinis) ir buvęs užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas, kurį remia opozicija, yra aiškūs lyderiai tarp devynių pretendentų.

Berlyne gyvenanti aktorė Sirine Malas netikėtai neteko mamos ir ilgai negalėjo su šia mintimi susitaikyti. Jos desperatiškas noras paskutinį kartą pasikalbėti su mirusia motina susiliejo su nauja technologija. Sirine pradėjo naudoti „Project December“ – dirbtinio intelekto įrankį, kuris teigia galintis imituoti mirusiuosius. Moters patirtis su šiuo įrankiu buvo įspūdinga ir giliai šokiruojanti.

Lenkijos vyriausybė parengė naują teisės aktą, kuriuo siekiama padidinti šalies savigynos pajėgumus, įskaitant didesnį finansavimą pirmosios pagalbos kursams, geresnes gyventojų perspėjimo sistemas ir daugiau ekstremalioms situacijoms skirtų slėptuvių, penktadienį pranešė pareigūnai. Gynybos ir vidaus reikalų ministrai sakė, kad parengti įstatymo projektą paskatino karas kaimyninėje Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos agresija.

Karių dislokavimas vykdomas išliekant susirūpinimui dėl saugumo, Lenkijai nerimaujant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bei galimybės, kad gali atsinaujinti migrantų krizė, įsiplieskusi Lenkijos-Baltarusijos pasienyje 2021 metų pabaigoje. „Mes sustiprinsime Lenkijos armijos buvimą visose pasienio provincijose“, – sakė Vladislovas Kosiniakas-Kamyšas ir pridūrė, kad provincijos, besiribojančios su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, gaus papildomų karių. Kariuomenė, tęsė jis, talkins pasieniečiams.

Izraelio užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Tautos, vadovaujant Antonio Guterresui, tapo „antiizraelietišku organu“. JT vadovas neseniai pareikalavo per savo vizitą prie Gazos sienos, nutraukti ugnį. Tarptautinis pasipiktinimas dėl daugybės civilių aukų ir humanitarinės krizės Gazoje, kur Izraelis kovoja su „Hamas“ grupuote, dar labiau pablogino jau seniai įtemptus Izraelio ir JT ryšius.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį sakė, kad mažiausiai 133 gyvybes nusinešusi ataka Maskvos priemiestyje negali tapti pretekstu didinti smurtą ir agresiją. D. Tuskas nepaminėjo jokio konkretaus konflikto, bet Lenkija yra svarbi su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos sąjungininkė. „Lenkija griežtai smerkia brutalią ataką [koncertų salėje] „Crocus City Hall“ Maskvoje“, – socialiniame tinkle „X“ sakė D. Tuskas. „Visi liūdime dėl aukų šeimų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pasmerkė „siaubingą teroro aktą prieš nekaltus žiūrovus per koncertą Maskvoje“, pareikalavusį daugiau kaip 90 žmonių gyvybių.

Turistai, vykstantys atostogauti į Ispaniją, turi atkreipti dėmesį į daugybę naujų taisyklių, kurios pastaraisiais metais buvo įvestos kai kuriose didžiausiose Ispanijos vietose, įskaitant Kanarų ir Balearų salas. Kalba eina ne tik apie naujus pasų reikalavimus ir rankinio bagažo apribojimus, bet ir apie viską, pradedant kai kurių kurortų „viskas įskaičiuota“ gėrimų apribojimais ir baigiant didelėmis baudomis už taisyklių pažeidimus paplūdimyje.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė koncertų salėje „Crocus City Hall“ netoli Maskvos įvykdytą teroro aktą, pareikalavusį daug aukų. Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas paskelbtas socialiniame tinkle X. „Esame sukrėsti žinios apie tragiškus įvykius Pamaskvio koncertų salėje „Crocus City Hall“. Griežtai smerkiame teroro aktą ir reiškiame nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms“, – rašoma pareiškime.

Prancūzijos ir Vokietijos ginklų gamybos grupė KNDS, daugiausia gaminanti tankus, Ukrainoje gamins karinę įrangą ir amuniciją, penktadienį Berlyne pranešė abiejų šalių gynybos ministrai. „Ketiname dirbti kartu, kad gamintume ginklus ir amuniciją Ukrainoje“, – per spaudos konferenciją su Prancūzijos kolega Sebastienu Lecornu sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė, kad, realizuojant Čekijos iniciatyvą, artimiausiu metu į Ukrainą bus išsiųsta daug šaudmenų. Kaip praneša „Ukrinform“, Nyderlandų premjeras tai parašė socialiniame tinkle X. „Buvo malonu šiandien pasikalbėti su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Danijos premjere Mette Frederiksen apie šaudmenų tiekimą Ukrainai. Realizuojant Čekijos iniciatyvą, artimiausiu metu į Ukrainą bus išsiųsta daug amunicijos.

Vokietijos vyriausybės planas liberalizuoti taisykles dėl kanapių penktadienį įveikė paskutinę kliūtį parlamente, tad buvo sudarytos sąlygos nuo balandžio 1 dienos dekriminalizuoti nedidelio kiekio marihuanos laikymą. Antruoju žingsniu bus leista nuo liepos 1 dienos veikti vadinamiesiems kanapių klubams, kuriuose bus galima auginti kanapes asmeniniam narių naudojimui.

Ispanijos prokurorai siekia 22 metų kalėjimo bausmės pensininkui, kuris įtariamas siuntęs paketus su sprogmenimis šalies ministrui pirmininkui ir JAV bei Ukrainos ambasadoms Madride, rodo penktadienį paskelbti teismo dokumentai. Įtariamajam – 75 metų Pompeyo Gonzalezui Pascualiui – pateikti kaltinimai terorizmu ir sprogmenų gamyba už tai, kad 2022 metų pabaigoje šešiais adresais išsiuntė paketus su sprogmenimis, rašo prokurorai dokumente, kurio kopiją matė agentūra AFP.

NATO šalys gali ir turi daugiau daryti, kad paremtų Ukrainą, nes po 2-3 metų bus pernelyg vėlu. Tai XVI Kyjivo saugumo forume pareiškė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, praneša „Ukrinform“. „Kodėl aš šiandien čia? Kad pabendraučiau su Ukrainos žmonėmis ir pareikščiau, jog mes būsime čia tiek, kiek reikės“, – sakė jis. Ministras pabrėžė, kad NATO šalys turi dirbti ilgalaikei perspektyvai, nes Rusijos agresija atsiliepia ne tik Ukrainai. „Rusija nesustos ir eis toliau.

Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabo viršininkas generolas Thierry Burkhardas pareiškė, kad Vakarų parama Ukrainai gali neapsiriboti vien tik ginklų pristatymu. Jis tai pasakė Paryžiuje, priimdamas kolegą iš Švedijos generolą Micaelį Bydeną, pranešė „Ukrinform“. „Prezidento ketinimas yra priversti Vladimirą Putiną suprasti, kad mes žinome, kas vyksta Ukrainoje“, – sakė Th.

Gegužę Lenkijoje planuojamas Liublino trikampio – Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos – bendradarbiavimo iniciatyvos, remiančios Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą (ES), susitikimas. Jame tikimasi sulaukti ir Baltarusijos opozicijos atstovų, Seime po tarptautinio Kalinausko forumo pranešė Lenkijos Seimos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pawelas Kowalis.

Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris ragina skubiai stiprinti priešraketinę gynybą, kad šalis galėtų apsisaugoti nuo galimų grėsmių iš Rusijos. „Turime 5–8 metus laiko. Per šį laikotarpį turime sukurti priešraketinės gynybos sistemą. Kito pasirinkimo nėra, – sakė jis „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams. – Manome, kad Rusija per 5–8 metus gali pasirengti kariauti su NATO valstybėmis.

Dešimt ukrainiečių pilotų Jungtinėje Karalystėje išėjo bazinius skrydžių mokymus ir dabar dalyvaus Prancūzijos karinių oro pajėgų organizuojamuose pažengusiųjų mokymuose, o po to mokysis skraidyti naikintuvais F-16. Apie tai sakoma JK vyriausybės pranešime spaudai. „10 pilotų Jungtinėje Karalystėje išklausė pagrindinius skraidymo, aviacijos teorijos ir kalbos mokymus ir vieną dieną sudarys pirmąją gynybos liniją saugant Ukrainos dangų nuo Putino pajėgų“, – sakoma pranešime.

Tremtyje gyvenantis Katalonijos nepriklausomybės lyderis Carlesas Puigdemont‘as paskelbė dalyvausiąs regiono parlamento rinkimuose. „Nusprendžiau būsimuose rinkimuose kandidatuoti į Katalonijos parlamentą“, – sakė jis ketvirtadienį savo šalininkams Prancūzijos Elnės mieste netoli Ispanijos sienos.

Nuotraukoje Prancūzijos prezidentas sporto salėje, įtempęs raumenis ir sukandęs dantis smūgiuoja į bokso kriaušę. Tačiau jis nėra vienintelis politikas, kuris mėgsta šį sportą. Portalas „Politico“ skelbia, kad pasaulyje yra daug politikų, kurie yra profesionalūs boksininkai, tačiau ir yra tokių, kurie tuo užsiima neprofesionaliai. Galbūt Emmanuelis Macronas mano, kad vienintelis būdas sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje yra susikauti su Vladimiru Putinu ringe.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sudarė toliau dirbti dėl plano, pagal kurį pajamos iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti, Kyjivui prašant daugiau šaudmenų savo ginkluotosiomis pajėgoms. Daugiau nei dvejus metus trunkančiame Maskvos kare prieš kaimyninę šalį Kyjivo kariams sunkiai sekasi sulaikyti Rusijos kariuomenę, sutrikus ginklų tiekimui iš Vakarų šalių.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė su Bosnija ir Hercegovina pradėti derybas dėl jos prisijungimo prie bloko, tačiau pats procesas prasidės tik tada, kai Balkanų šalis įvykdys daugiau svarbių reformų. „Sveikiname! Jūsų vieta mūsų Europos šeimoje. Šiandienos sprendimas yra svarbus žingsnis į priekį jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, vadovams susitikus aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

Rusija, pasinaudodama etnine įtampa Balkanuose, siekia sukelti naują karą Europoje, nes Serbija grasina smurtu prieš provakarietišką Kosovą, o separatistai grasina suskaldyti Bosniją, skelbiama naujame „The Wall Street Journal“ tyrime. „Kol visų akys nukreiptos į Ukrainą, Europoje bręsta dar vienas konfliktas. Praėjus trims dešimtmečiams po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, neseniai įvykę Serbijos ir Kosovo susidūrimai vėl įžiebia užsitęsusius etninius konfliktus.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu, pranešė jo atstovas spaudai.  Kiek anksčiau ketvirtadienį Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova pranešė, kad galutiniai rezultatai parodė, jog V. Putinas surinko 87,28 proc. balsų. Rinkimus, kurių metu 24 metus trunkantis jo valdymas pratęsiamas dar šešeriais metais, ji pavadino istoriniais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių vadovams pareiškė, kad labai svarbu Kyjivui suteikti kuo daugiau amunicijos.  „Deja, mūsų karių artilerijos naudojimas fronte žemina Europą ta prasme, kad Europa gali duoti daugiau, ir dabar būtina tai įrodyti“, – teigė V. Zelenskis  nuotoliniu būdu kreipdamasis į ES lyderius.

Jungtinės Valstijos mano, kad jos rotacinių pajėgų buvimas Baltijos valstybėse yra pakankamas, vykdant įsipareigojimus NATO partneriams. Taip spaudos konferencijoje Baltijos valstybių žurnalistams ketvirtadienį sakė JAV ambasadorės NATO Julianne Smith. „Šiuo metu neturiu jokios informacijos, kad Jungtinės Valstijos rotacines pajėgas keistų į nuolatinį dislokavimą.

Jungtinės Karalystės parlamento narys apkaltino Vakarus, kad jie „gėdingai nedaro pakankamai“, kad pasipriešintų „Rusijos karo mašinai“ Ukrainoje, rašo „Sky news“. Jeremy Quinas pareiškė, kad šalys turėtų „kolektyviai daryti daugiau ne tik remdamos Ukrainą, bet ir transformuodamos mūsų pačių tiekimo linijas“. Anot jo, reikia daryti daugiau, kad Vakarai būtų pasirengę atgrasyti Rusiją nuo platesnio konflikto.

Roberto Kocho institutas (RKI) nori kuo išsamiai išsiaiškinti, kokia yra vokiečių sveikata. Šiuo tikslu ketinama atlikti tyrimą, todėl RKI šiuo metu siunčia laiškus 180 tūkst. Vokietijos gyventojų. Voke yra penki eurai – šia pinigine dovana bendrovė siekia įtikinti gavėjus dalyvauti tyrime, skelbia portalas „Chip“. Taikydama šią strategiją, RKI tikisi pritraukti 30 tūkst. 16 metų ir vyresnių žmonių dalyvauti tyrime.

Branduolinės energijos propagavimas Briuselyje ilgą laiką buvo tabu, tačiau tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime ketvirtadienį bus garsiai ir aiškiai pasiųsta žinia, kad atominė energija, kurią jos šalininkai skelbia svarbiausia kovos su klimato kaita priemone, sugrįžo.

NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris ketvirtadienį apsilankė Kyjive ir tai pirmas Aljanso karinės delegacijos vizitas Ukrainos sostinėje nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę. Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Sakė kalbą R. Baueris pasakė kalbą Kyjivo saugumo forume. Pasak jo, šis vizitas liudija, kad NATO ir Ukraina yra artimesnės nei bet kada anksčiau.

Čekijos parlamentas paskelbė Rusiją didžiausia grėsme šalies saugumui. Trečiadienio vakarą priimtoje rezoliucijoje sakoma, kad „teroristinis režimas Rusijoje“ mėgina išplėsti savo įtakos sferą į Ukrainą ir kitas Europos šalis. Tai esą daroma vykdant karo nusikaltimus. Todėl labai svarbu toliau remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusijos agresija. „Nutraukus karinės pagalbos teikimą, Rusijos teroristinis režimas užkariautų ir nusiaubtų Ukrainą“, – teigiama dokumente.

Socialdemokratų lyderis Luisas Montenegro trečiadienį vakare buvo paskirtas naujuoju Portugalijos ministru pirmininku, tačiau po nedidele persvara pasiektos jo partijos pergalės parlamento rinkimuose jam teks formuoti koalicinę vyriausybę ir grumtis su stiprėjančiais kraštutiniais dešiniaisiais. 51-erių teisininkas ir parlamento veteranas pakeitė nuo 2015 metų valdžioje buvusį Socialistų partijos (PS) lyderį Antonio Costa.

Ispanijos tarpžinybinė gynybos įrangos ir dvejopos paskirties technologijų prekybos ir kontrolės taryba leido perduoti Ukrainai 20 pagrindinių kovinių tankų „Leopard 2A4“. Tai trečiadienį pranešė portalas „Infodefensa“, kuriuo remiasi UNIAN. Žinybos duomenimis, šiuo metu tankai yra užkonservuoti, todėl dar prireiks laiko, kol jie bus suremontuoti ir perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.