Europa

Baltarusijai nereikia užsienio šalių pritarimo sekmadienį vykstantiems prezidento rinkimams, pareiškė autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka. Rinkimai rengiami savo šalies žmonėms, sakė A. Lukašenka, atiduodamas savo balsą sostinėje Minske. Jis sakė, kad jam visiškai nesvarbu, ar Europos Sąjunga pripažįsta rinkimus, ar ne. 70 metų A. Lukašenka siekia užsitikrinti dar vieną, dabar jau septintąją, kadenciją po daugiau kaip 30 metų trukusio valdymo.

Aliaksandras Lukašenka, tris dešimtmečius autoritariškai Baltarusiją valdantis Kremliaus sąjungininkas, sekmadienį pareiškė, kad jo šalis yra kieta demokratija. Pareiškimas pasirodė per opozicijos ir Vakarų nesąžiningais laikomus prezidento rinkimus, turinčius pratęsti paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo A. Lukašenkos valdymą. „Baltarusijoje turime kietą demokratiją.

Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų.

Dešimtys tūkstančių vokiečių šeštadienį rinkosi į mitingus prieš kraštutinius dešiniuosius, artėjant kitą mėnesį suplanuotiems parlamento rinkimams, o tuo pat metu JAV technologijų milijardierius Elonas Muskas vėl parėmė prieš imigrantus nusiteikusią partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). E. Muskas vaizdo ryšiu tūkstančiams AfD šalininkų, susirinkusių rytiniame Halės mieste, sakė, kad jų partija yra „geriausia Vokietijos ateities viltis“. AfD šalininkai mitinge garsiai reiškė savo pritarimą, ...

Sekmadienį prasidėjus balsavimui Baltarusijos prezidento rinkimuose, ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pavadino šiuos rinkimus „apsimestiniais“. Balsavimo rezultatas žinomas iš anksto – autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka bus paskirtas septintajai kadencijai. A. Lukašenka „laikėsi įsikibęs valdžios“ 30 metų, teigė K. Kallas savo įraše platformoje „X“. „Jis vėl save paskirs per dar vienus apsimestinius rinkimus. Tai akivaizdus demokratijos paniekinimas, – rašė ji.

Paaiškėjus, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse gyvenantys baltarusiai neturės galimybės balsuoti sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, užsienio šalyse planuojami protesto renginiai. Kaip pranešė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, sekmadienio popietę akcija „Lukašenką – į smulkintuvą“ numatyta ir Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje. „Daugelyje šalių Baltarusijos liaudies ambasados organizuoja šią akciją.

Baltarusijoje sekmadienį, nesant realios konkurencijos, prasidėjo Vakarų nesąžiningais laikomi prezidento rinkimai, turintys pratęsti paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo Aliaksandro Lukašenkos tris dešimtmečius trunkantį valdymą. 70 metų A. Lukašenka savo uždaroje šalyje, Rusijos sąjungininkėje, valdo nuo 1994 metų ir po šių „rinkimų“ valdys septintą kadenciją. Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku.

Tenerifėje ant pastato buvo pastebėtas šokiruojantis, taip vadinamasis grafitti užrašas, todėl baiminamasi, jog turistai šioje Ispanijos populiarioje saloje gali patirti smurtinių išpuolių.

Konijos provincijoje centrinėje Turkijos dalyje sugriuvus daugiabučiam gyvenamajam namui, žuvo du žmonės, o dar trys buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya. Trys išgelbėti žmonės nugabenti į ligoninę, jų savijauta gera, sakė žurnalistams Konijoje ministras. Anot jo, dvi aukos – jauni sutuoktiniai. Ministras pridūrė, kad sulaikyti keturi įtariamieji, įskaitant pastato savininkus. Keturių aukštų gyvenamasis namas Konijoje sugriuvo penktadienio vakarą.

Suomija svarstymus dėl galimybės pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos baigs šį pavasarį, sako šios šalies gynybos ministerija. Apie tai pranešta Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai anksčiau šį mėnesį paraginus šalį trauktis iš konvencijos bei dėl to pradėti konsultacijas su sąjungininkais ir Baltijos jūros šalimis.

Pastaraisiais metais Tenerifė, viena populiariausių Ispanijos salų, tapo nemaloniu kovos su masiniu turizmu simboliu. Sala kasmet pritraukia milijonus turistų, siūlydama nuostabius paplūdimius, kerinčius vaizdus ir geras vandens sporto sąlygas. Tačiau už rojaus fasado didėja socialinė įtampa, kuri vis dažniau tampa gyventojų protestų priežastimi, rašo portalas „Onet“. Pastarosiomis dienomis padėtis dar labiau susikomplikavo.

Liko vos kelios dienos – Europos Sąjunga turi apsispręsti, ar tęsti prieš dvejus metus pradėtą bylą prieš Kiniją. Kinijai apribojus prekybą su Lietuva dėl Vilniuje įkurtos Taivano atstovybės, Europos Komisija iškėlė bylą prieš Pekiną, kaltina jį pažeidus tarptautinės prekybos taisykles. Vis dėlto, Briuselio koridoriuose sklinda gandai, kad Europa svarsto šią bylą nutraukti, mat neturi pakankamai įrodymų.

Pietų Vokietijos mieste Miunchene prie policijos nuovados naktį užsiliepsnojo ir sudegė 23 tarnybiniai automobiliai. Tai šeštadienio rytą pranešė policijos atstovai. Incidentas įvyko Untermencingo rajone. Policijos kinologijos tarnybos pastatas ir šunų veislynas nuo ugnies nenukentėjo. Pasak pareigūnų, nors nei žmonės, nei gyvūnai nenukentėjo, tačiau padaryta didelė žala. Apie gaisro priežastis kol kas nepranešama.

Penktadienio vakarą dešimtys tūkstančių žmonių visoje Slovakijoje protestavo prieš vyriausybę, čia didėjant pasipiktinimui dėl nacionalisto ministro pirmininko Roberto Fico siekio puoselėti glaudesnius ryšius su Rusija. Protestai sostinėje Bratislavoje ir kituose šalies miestuose tęsiasi jau kelias savaites ir yra rengiami tvyrant vis labiau įtemptai politinei atmosferai.

Daugelis dronų pilotų Estijoje šią savaitę gavo Policijos ir sienos apsaugos valdybos (PPA) laiškus su pranešimu, kad dėl nestabilios situacijos pasienyje su Rusija dronų skrydžiai uždraudžiami, pranešė regioninis laikraštis „Virumaa Teataja“. Laikinai sustabdyti dronų skrydžiai šiaurės rytinės Rytų Virumos apskrities pasienio zonoje. Daugelį šis pranešimas sutrikdė, nes nebuvo jokio žinomo įvykio prie sienos, dėl kurio galėjo susidaryti nestabili situacija.

Danijos prokuratūra penktadienį pateikė pirmuosius kaltinimus pagal įstatymą, draudžiantį niekinti Koraną. Jis buvo priimtas 2023 metais po kelių tokių akcijų. Tai sakoma Danijos prokuratūros pranešime, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Dviem žmonėms, kurių pavardės neskelbiamos, inkriminuojamas „netinkamas elgesys su Koranu“ per festivalį Bornholmo saloje 2024 metų birželį.

Artimiausiais metais reikia ruoštis reaguoti į blogiausius scenarijus, pareiškė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius per iškilmingą Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) vado pasikeitimo ceremoniją prie Laisvės paminklo Rygoje. Sveikindamas naująjį NGP vadą brigados generolą Kasparą Pudaną, kuris savo pareigas pradės eiti sausio 27 d., kai iš šio posto pasitrauks generolas leitenantas Leonidas Kalninis, prezidentas pabrėžė, kad dabar – labai neramus metas.

Nesant realios konkurencijos, sekmadienį vyksiantys, Vakarų nesąžiningais laikomi Baltarusijos prezidento rinkimai turėtų pratęsti paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo Aliaksandro Lukašenkos tris dešimtmečius trunkantį valdymą. Balsavimas įvyks praėjus puspenktų metų po 2020-ųjų rinkimų, sukėlusių visoje šalyje masinius protestus dėl kaltinimų klastojimu ir paskatinusių griežtą susidorojimą su opozicija, kuris tęsiasi iki šiol.

Dėl rekordinio uraganinio vėjo milijonų žmonių Airijoje ir Jungtinės Karalystės (JK) šiaurėje prašoma penktadienį likti namuose.  Penktadienį Airiją, Šiaurės Airiją ir Škotiją užklupo nuo Atlanto vandenyno atslinkusi pražūtinga žiemos audra „Eowyn“.  Visoje Airijoje ir vidurio bei pietvakarių Škotijoje meteorologai paskelbė „raudoną“ – pavojų gyvybei keliantį – perspėjimą.  Rekordinis vėjas Naktį Airiją užklupo iki 50,8 m per sek.

Astravo atominės elektrinės antrasis energijos blokas penktadienį įjungtas, baigus jo remontą, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Antrajame energijos bloke baigti palaikymo sistemų jutiklių patikrinimai. Patvirtinus visus saugos parametrus, blokas pradėtas eksploatuoti“, – teigiama pranešime. Pirmojo energijos bloko planinis remontas tęsiamas.

Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ragina reformuoti šalies migracijos įstatymus po išpuolio panaudojant peilį, dėl kurio yra įtariamas afganistanietis, kuriam gresia deportacija, net jei atitinkamos reformos būtų priimtos sulaukus kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) paramos.

„Go„Google“ sutiko atlikti „reikšmingus pokyčius“ ir kovoti su netikromis internetinėmis JK paslaugų bei produktų apžvalgomis, skelbiamomis JAV milžinės platformose, po atlikto tyrimo penktadienį pranešė Didžiosios Britanijos konkurencijos reguliuotojas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę lankysis Luvre po to, kai šio Paryžiaus muziejaus direktorė perspėjo dėl prastų sąlygų lankytojams bei artefaktams, pranešė prezidentūra. Valstybės vadovas į Luvrą atvyks antradienio popietę. „Luvras yra Prancūzijos simbolis, tai prancūzų pasididžiavimo šaltinis.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino blokuoti bandymus pratęsti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, atkreipdamas dėmesį į norą atnaujinti dujų tranzitą per Ukrainą į Vidurio Europą. Ukraina nepratęsė dujų tranzito susitarimo su Rusija ir jis liovėsi galiojęs Naujųjų metų dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas savo kariuomenei finansuoti ir tęsti plataus masto karą, kurį rusai pradėjo 2022-ųjų vasarį.

Popiežius Pranciškus penktadienį Pasaulinės socialinių komunikacijos dienos proga paskelbtoje žinutėje pasmerkė „dezinformacijos ir poliarizacijos“ erą ir kritikavo įtakingus socialinius tinklus dėl „fanatizmo ir netgi neapykantos“ skatinimo.

Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka prieš pat šį savaitgalį vyksiančius prezidento rinkimus suteikė malonę dar 15 kalinių, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.  Valstybinė naujienų agentūra „BelTa“ pranešė, kad tarp paleistų kalinių yra aštuoni, atliekantys bausmę už ekstremizmą. Paprastai ekstremistais vadinami nuo 1994 m. Baltarusiją valdančio A. Lukašenkos politiniai oponentai.  Paleistųjų pavardės nebuvo atskleistos.

 Estijos infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas ir Suomijos transporto ir ryšių ministrė Lulu Ranne laiške, išsiųstame už transportą atsakingam eurokomisarui Apostolui Dzidzikostui, pabrėžė, kad abiem šalims reikia didesnės Europos Sąjungos (ES) paramos kovojant su šešėliniu Rusijos laivynu. Ministrai teigė, kad Rusijos šešėlinis laivynas kelia rimtą grėsmę ES saugumui ir aplinkai, ypač Baltijos jūros regione.

Penktadienį Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė sustabdyti vizų privilegijas Sakartvelo pareigūnams dėl smurtinio susidorojimo su proeuropietiškais protestais šalyje ES ambasadoriai pritarė šiam Europos Komisijos pasiūlymui. Sakartvelo diplomatai, pareigūnai ir jų šeimų nariai nebegalės be vizų keliauti į ES trumpalaikiam buvimui ir nebeturės teisės pasinaudoti paprastesniu ir pigesniu prašymų išduoti ilgalaikes vizas procesu.

Penktadienį Airiją užklupusi rekordinių vėjo gūsių audra, kuomet vėjo greitis vietomis siekia beveik 200km/h, nurims tik trumpam. Dar vieną audrą vakarinei Europos pakrantei meteorologai prognozuoja jau sekmadienį, stiprus vėjas prognozuojamas ir visą kitą savaitę. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) modelis rodo, kad sekmadienį gali kilti dar viena intensyvi audra, kuri vėl paveiks Airiją ir Jungtinę Karalystę dėl intensyvaus žemo slėgio ir fronto sistemos.

Penktadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pagrasino blokuoti bandymus atnaujinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, savo paramą šioms pastangoms jis susiejo su dujų tiekimo per Ukrainą į Vidurio Europą atnaujinimu.  Ukraina nepratęsė dujų tranzito sutarties su Rusija, jos galiojimas pasibaigė Naujųjų metų dieną. Ukraina siekia neleisti Maskvai gauti pajamų savo kariuomenei finansuoti ir tęsti 2022 m. vasarį Kremliaus pradėtą karą.

Žiniasklaidos priežiūros agentūra „Reporteriai be sienų“ (RSF) penktadienį pranešė Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme pareiškusi ieškinį dėl „precedento neturinčių priemonių“, kurių žurnalistų atžvilgiu ėmėsi Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka.

Aplinkosaugos organizacija Pasaulio gamtos fondas (WWF) ketvirtadienį apkaltino Švediją ir Suomiją, miškingiausias Europos šalis, kad jos naudojasi įstatymų spragomis, kad galėtų kirsti miškus, kurie turėtų būti saugomi, ir nukrypsta nuo Europos Sąjungos politikos.

Jungtinės Karalystės (JK) technologijų ministras sako esąs nuoširdžiai susirūpinęs dėl to, kaip Kinijos bendrovei priklausanti platforma „TikTok“ gali panaudoti milijonų britų duomenis. JK, priešingai nei Jungtinės Valstijos, nepareikalavo uždrausti šios platformos, kylant susirūpinimui dėl to, kaip šia programėle gali pasinaudoti Kinijos vyriausybė.

Airijoje penktadienį užfiksuoti stipriausi per visą istoriją vėjo gūsiai, nuo Atlanto vandenyno atslinkus destruktyvia vadinamai audrai „Eowyn“, pranešė šalies meteorologijos agentūra. Anksti ryte netoli Golvėjaus pakrantės vakaruose buvo užfiksuoti 50,8 m per sek. gūsiai, pranešė „Met Eireann“ socialiniame tinkle „X“. Ankstesnis rekordas – 50,6 m per sek. greitis – buvo užfiksuotas 1945-aisiais, sakoma pranešime.

Tyrime išnagrinėtas depresijos lygis visoje Europoje, tarp vyresnių ir jaunesnių amžiaus žmonių, atskleidė, jog Prancūzijoje situacija atrodo itin prasta, rašoma „Euro News“. Lietuvos jaunimas ir šioje apklausoje išsiskyrė pozityvumu, lyginant Europos kontekste. Remiantis 2019 m. Europoje atliktos sveikatos apklausos analize, Prancūzijoje prieš pandemiją depresijos lygis buvo aukščiausias tarp visų Europos šalių.

Jungtinė Karalystė (JK) ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl JAV milžinių „Apple“ ir „Google“ mobiliuosiuose įrenginiuose naudojamų technologijų konkurencingumo. Konkurencijos ir rinkų institucija (CMA) teigė, kad jos „strateginės rinkos padėties“ tyrimuose bus vertinamos „mobiliosios ekosistemos“, apimančios operacines sistemas, programėlių parduotuves ir naršykles. „Apple“ ir „Google“ savo ruožtu teigė, kad bendradarbiaus su CMA, ir pabrėžė, kad jos remia pasirinkimą rinkoje.

Šiaurės Airijoje paskelbtas itin retas „raudonasis“ orų perspėjimas dėl stiprios audros – ką jis reiškia? Nors rimti orų įspėjimai šioje Europos dalyje nėra neįprasti, tokio tipo skelbiami labai retai.

Jungtinės Tautos (JT) ketvirtadienį pareiškė, kad pabėgėlių perkėlimas gelbsti gyvybes, JAV prezidentui Donaldui Trumpui priėmus sprendimą neįsileisti pabėgėlių, įskaitant tuos, kuriems jau buvo leista atvykti į Jungtines Valstijas. D. Trumpas pirmadienį, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pradėjo eiti pareigas, pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo nuo sausio 27 dienos sustabdė pabėgėlių atvykimą į JAV.

Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos vadovas Friedrichas Merzas po mirtino išpuolio peiliu prieš vaikų darželio grupę paskelbė pareiškimą dėl būtinybės de facto uždrausti nelegaliems migrantams atvykti į Vokietiją.  Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta po kruvino įvykio Vokietijos Bavarijos žemėje, jis pabrėžė, kad tokios priemonės taps pagrindiniu jo prioritetu nuo pirmosios kanclerio kadencijos dienos, praneša BILD.

Paryžiaus teismas ketvirtadienį skyrė pakistaniečiui 30 metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad 2020-aisiais prie buvusios satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos bandė su kapokle nužudyti du žmones. 29-erių Zaheeras Mahmoodas, vykdydamas išpuolį, manė, kad satyrinis laikraštis tebėra įsikūręs pastate, kuris prieš dešimtmetį tapo islamistų taikiniu dėl pranašo Mahometo karikatūrų publikavimo.

Jungtinės Karalystės (JK) teisėjas ketvirtadienį nuteisė kaltę pripažinusį aštuoniolikmetį kalėti iki gyvos galvos už trijų mergaičių nužudymą peiliu. Axelis Rudakubana (Akselis Rudakubana) buvo pripažinęs 16 kaltinimų, įskaitant tris kaltinimus nužudymu, 10 kaltinimų pasikėsinimu nužudyti ir kaltinimą dėl disponavimo peiliu.

Airija, Šiaurės Airija ir Škotija ruošiasi vienai stipriausių audrų per pastaruosius dešimtmečius, o sinoptikai įspėja apie itin retus uraganinius vėjus ir pavojų gyvybei, ketvirtadienį praneša agentūra „Associated Press“. Tiek Airijos, tiek Jungtinės Karalystės nacionaliniai sinoptikai ketvirtadienį paskelbė rimčiausius orų perspėjimus dėl audros „Eowyn“, kuri, kaip tikimasi, ankstyvą penktadienio rytą pasieks Airijos pakrantę, o paskui keliaus į šiaurės rytus, į Škotiją, poveikio.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė paramą pasiūlymams sugriežtinti taisykles, susijusias su vaiko išmokomis, mokamomis beveik milijonui šalyje prisiglaudusių Ukrainos pabėgėlių. Varšuva nuo Rusijos invazijos pradžios yra viena ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių, tačiau D. Tusko valdančioji koalicija pradėjo svarstyti galimybę apriboti kai kurias socialines išmokas pabėgėliams.

Sakartvelo dešiniojo sparno vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi „perkrauti“ santykius su Jungtinėmis Valstijomis valdant Donaldui Trumpui, nes ankstesnė JAV administracija šiai šaliai įvedė sankcijas dėl atsitraukimo nuo demokratijos. Sakartvelą nuo pernai spalio krečia neramumai – tada valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę parlamento rinkimuose, kuriuos proeuropietiška opozicija pasmerkė kaip suklastotus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketina gerokai sumažinti JAV karių skaičių Europoje. Italijos naujienų agentūra „Ansa“, remdamasi diplomatiniu šaltiniu, praneša, kad jau planuojama iš Europos teritorijos išvesti apie 20 tūkst. karių. Kartu Amerikos prezidentas nori reikalauti iš Europos partnerių didesnio finansinio dalyvavimo išlaikant likusias JAV pajėgas.

Pasaulio prekybos organizacijos vadovė Ngozi Okonjo-Iweala ketvirtadienį paragino valstybes išlaikyti ramybę dėl muitų ir perspėjo, kad prekybos karas "tit-for-tat" (lygiaverčio keršto) principu būtų „katastrofiškas“ pasaulio ekonomikai. N. Okonjo-Iweala tai pareiškė per Pasaulio ekonomikos forume Davose vykusią diskusiją apie muitus, JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant papildomais muitais Kinijai, Europos Sąjungai, Meksikai ir Kanadai.

Pietų Londone ketvirtadienį vyras peiliu puolė žmones, yra aukų, pranešė Londono greitosios pagalbos tarnyba. Skelbiama, kad, pirminiais duomenimis, per išpuolį buvo sužaloti penki žmonės. Londono policija pranešė, kad po išpuolio panaudojant peilį Kroidone buvo sulaikytas vyras. Kol kas neaišku, ar sulaikytasis yra vienas iš penkių sužeistųjų.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pareiškė esąs „labai susirūpinęs“, kad sušvelnintos faktų tikrinimo taisyklės socialiniuose tinkluose gali būti naudingos Rusijai. „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas neseniai paskelbė apie permainas, susijusias su internete talpinamo turinio moderavimu. Ši bendrovė iš pradžių tik Jungtinėse Valstijose ketina nutraukti bendradarbiavimą su faktų tikrintojais ir įdiegti sistemą, panašią į tinkle „X“ sutinkamas vadinamąsias „bendruomenės pastabas“ (angl.

Prezidento rinkimai Baltarusijoje vyksta nesilaikant pagrindinių demokratijos pagrindų, todėl jie negali būti laikomi nei laisvais, nei sąžiningais, ketvirtadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje teigė Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais Nilas Muižniekas.