Europa

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, pirmadienį paskelbdama apie 3,5 mlrd. eurų vertės naują pagalbą Kyjivui, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia Ukrainos kapituliacijos. „Karas Ukrainoje lieka svarbiausia (...) Europos ateičiai krizė. Putinas labiau nei bet kada bando laimėti šį karą (Ukrainos) teritorijoje.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Alice Weidel teigia, kad po sekmadienį vykusių rinkimų praleido milijardieriaus Elono Musko sveikinimo skambutį. E. Muskas rinkimų kampanijos metu buvo pareiškęs paramą A. Weidel partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). „Šį rytą, kai įsijungiau telefoną ar į jį pažiūrėjau, naktį sulaukiau praleistų skambučių iš Jungtinių Valstijų, taip pat ir iš Elono Musko, kuris pasveikino mane asmeniškai“, – per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė A. Weidel.

Vokietijos verslui palankios Laisvosios demokratų partijos (FDP) vadovas Christianas Lindneris sekmadienį atsistatydino, jo politinei jėgai rinkimuose nepavykus peržengti 5 proc. barjero, kad patektų į parlamentą. 46 metų Ch. Lindneris dirbo finansų ministru Olafo Scholzo nestabilioje trišalėje koalicinėje vyriausybėje, tačiau dažnai nesutarė su socialdemokratų kancleriu. Lapkritį O. Scholzas atleido jį iš pareigų po aštrių nesutarimų dėl vyriausybės išlaidų. Visi Ch.

Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovai trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms skirtame pareiškime tvirtino, kad „Ukrainos ir jos piliečių ateitis yra Europos Sąjungoje“. Be kita ko, ES lyderiai išskyrė tarptautinės vienybės remiant Ukrainą ir siekiant „visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos, pagrįstos Ukrainos taikos formule“, svarbą.

Pietiniame Prancūzijos uostamiestyje Marselyje į Rusijos konsulatą pirmadienį buvo sviesti trys savadarbiai sprogstamieji užtaisai, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė policijos šaltinis. Per incidentą, įvykusį per trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, detonavo tik du iš trijų įtaisų, sakė šaltinis. Į įvykio vietą buvo iškviestas sprogmenų neutralizavimo ekspertas. Įtariamasis pabėgo, pradėtas tyrimas, sakė pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Popiežiui Pranciškui susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis, pasaulis nori nenori priverstas pagalvoti apie patį blogiausią scenarijų – jo mirtį. „Politico“ surinko svarbiausią informaciją, kas vyktų, jei šis scenarijus išsipildytų ir popiežius mirtų. Popiežius Pranciškus dar jaunystėje neteko dalies plaučių. Popiežius dar vasario 14 d. pateko į ligoninę dėl bronchito, galiausiai jam nustatytas abiejų plaučių uždegimas, reikėjo perpilti kraują.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pirmadienį Vašingtone susitiksiantis su Donaldu Trumpu, sakė, kad pateiks JAV prezidentui „pasiūlymus dėl veiksmų“, kaip atremti „Rusijos grėsmę“ Europoje ir užtikrinti taiką Ukrainoje.  Abiem lyderiams susitinkant per trečiąsias karo Ukrainoje metines, E. Macronas tikisi įtikinti D. Trumpą įtraukti Europos lyderius į Rusijos ir JAV derybas.

Pirmadienį, vasario 24-ąją, 6 val. Lenkijos ir Ukrainos aktyvistai Rusijos diplomatus Varšuvoje pažadino oro pavojaus sirenų ir sprogimų garsais, taip pažymėdami Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą trečiąsias metines.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas, kurio vadovaujamas CDU-CSU aljansas laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, pareiškė, kad Ukraina privalo dalyvauti taikos derybose. „Europa lieka tvirtai Ukrainos pusėje“, – pirmadienį, Europos lyderiams susirinkus Kyjive paminėti trečiųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių, socialiniame tinkle „X“ parašė F. Merzas.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

Netoli Rusijos konsulato Prancūzijos mieste Marselyje nugriaudėjo sprogimas, remdamasis vietos žiniasklaida rašo „Sky news“. Prancūzijos policija oficialiai dar nepatvirtino šių pranešimų. Transliuotojas BFM Marseille Provence teigė, kad ugniagesiai patvirtino incidentą. Pasak Rusijos naujienų agentūros RBC, generalinis konsulas mieste Stanislavas Oranskis sakė, kad sprogimas įvyko konsulato viduje.

Beveik pusė lenkų nepritartų tam, kad Lenkijos valstybės siena būtų uždaryta ukrainiečių pabėgėliams. Tai atskleidė apklausa, atlikta praėjus trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tuo metu 39 proc. lenkų pritartų sienos uždarymui ukrainiečių karo pabėgėliams, o 12 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Hospitalizuotas abiejų plaučių uždegimu sergantis popiežius Pranciškus, kurio būklė yra kritinė, gerai praleido naktį ir ilsisi, pirmadienį pranešė Vatikanas. „Naktis praėjo gerai, popiežius miegojo ir ilsisi“, – trumpame pareiškime nurodė Vatikanas. 88-erių Pranciškus buvo paguldytas į Romos Gemelli ligoninę vasario 14 d., ten jis gydomas jau vienuoliktą dieną, tad tai yra ilgiausia hospitalizacija per jo pontifikatą.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį, minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, Rusijai pritaikė naujas sankcijas, kuriomis siekiama pažaboti jos karo veiksmus.

2024-aisiais iš apyvartos išimta 554 tūkst. padirbtų eurų banknotų, o tai sudaro menką visų apyvartoje esančių euro banknotų dalį, skelbia Europos Centrinis Bankas (ECB). Pernai milijonui apyvartoje esančių tikrų euro banknotų buvo aptikta 18 suklastotų kupiūrų, o tai yra labai mažai, palyginti su lygiu, stebėtu po euro įvedimo, pažymima pranešime.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pranešė, kad antradienį lankysis Jungtinėse Valstijose ir kalbėsis su savo kolega Marco Rubio, Vašingtonui dedant pastangas nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. „Su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu galite diskutuoti apie ką tik norite, bet jei kalbama apie Europą ar Ukrainą, tuomet Ukraina ir Europa taip pat turi sutikti su šiuo susitarimu“, – pirmadienį prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą žurnalistams sakė K. Kallas.

Ligoninėje esantis ir sunkiai sergantis popiežius Pranciškus pasisakė apie karą Ukrainoje. Pirmadienį sueina lygiai trys metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Kaip rašoma Vatikano pranešime spaudai, ligoninėje besigydantis popiežius paprašė pasiųsti žinutę apie karo metines. Metines jis pavadino skaudžiomis ir gėdingomis bei pareiškė, kad solidarizuojasi su ukrainiečiais bei kitomis karų aukomis, melsdamasis už taiką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, per Rusijos didelio masto invazijos į jo šalį metines, gyrė trejus pasipriešinimo ir didvyriškumo metus. „Treji pasipriešinimo metai. Treji dėkingumo metai. Treji absoliutaus ukrainiečių didvyriškumo metai“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis. „Dėkoju visiems, kas tai gina ir remia“, – sakė jis.

Ukrainai minint trečiąsias Rusijos invazijos į šalį metines, Vilniuje viešėjęs Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas teigia, kad ukrainiečiai yra nusivylę NATO neveiklumu dėl Kyjivo narystės perspektyvų.  „Taip, galima jausti nusivylimą, nes organizacija, kuri turėtų užtikrinti taiką Europoje ir visame pasaulyje, iš esmės nedaro to, ką turėtų daryti“, – BNS sakė O. Prokudinas.

Vokietijoje vykusių rinkimų nugalėtojas konservatorius Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Europa turi sustiprinti savo gynybos pajėgumus, didėjant įtampai tarp JAV ir Europos dėl Ukrainos bei NATO finansavimo. „Man absoliutus prioritetas bus kuo greičiau sustiprinti Europą, kad žingsnis po žingsnio tikrai pasiektume nepriklausomybę nuo JAV“ gynybos klausimais, sakė F. Merzas.

Pasaulio šalių vadovai sekmadienį sveikino Vokietijos konservatorių lyderį Friedrichą Merzą su jo partijos pergale parlamento rinkimuose. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sveikino progą „stiprinti bendrą saugumą“. „Laukiu galimybės dirbti su naująja (Vokietijos) vyriausybe, kad stiprintume ir taip stiprius mūsų santykius, (...) mūsų bendrą saugumą ir užtikrintume augimą abiem mūsų šalims“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Starmeris.

Minint trečiąsias Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metines, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas António Costa pareiškė esąs įsipareigojęs Ukrainai. „Būtent šią akimirką prieš trejus metus Rusijos invazija sugriovė taiką Ukrainoje ir sukėlė didžiules kančias Ukrainos žmonėms“, – ankstyvą pirmadienį tinkle „X“ parašė jis. „Šiandien mes visi esame ukrainiečiai.

Pasaulio šalių vadovai sekmadienį sveikino Vokietijos konservatorių lyderį Friedrichą Merzą su jo partijos pergale parlamento rinkimuose. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sveikino progą „stiprinti bendrą saugumą“. „Laukiu galimybės dirbti su naująja (Vokietijos) vyriausybe, kad stiprintume ir taip stiprius mūsų santykius, (...) mūsų bendrą saugumą ir užtikrintume augimą abiem mūsų šalims“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Starmeris.

Viena apklausa rodo, kad po sekmadienį Vokietijoje vykusių rinkimų palankiausiai vertinama koalicija, kurią sudarytų konservatyvus CDU/CSU blokas ir centro kairieji socialdemokratai (SPD). Remiantis apklausos, kurią atliko tyrimų institutas „YouGov“, rezultatais, 44 proc. respondentų palaiko „didžiąją koaliciją“, kurios sudėtyje būtų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir SPD. Tuo metu 25 proc.

Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Friedrichas Merzas sekmadienį visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad pirmenybę teiktų koaliciją formuoti su vienu partneriu, o ne dviem. „Mes laimėjome ir laimėjome aiškiai, – sakė jis. – Dabar bandysiu suformuoti vyriausybę, kuri atstovautų visai šaliai ir spręstų šalies problemas.“ „Kokia ta vyriausybė bus, dar nežinome. Tačiau tai nėra paslaptis, kad aš norėčiau turėti vieną koalicijos partnerį, o ne du.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pavadino Vokietijos pagrindinio konservatyviojo aljanso pergalę „didžia diena Vokietijai ir Jungtinėms Valstijoms“. „Kaip ir JAV, Vokietijos žmonės pavargo nuo nesąmoningos darbotvarkės, ypač dėl energijos ir migracijos politikos, kuri dominavo tiek daug metų“, – parašė D. Trumpas didžiosiomis raidėmis savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Kaip rodo balsavusiųjų apklausos ir televizijų prognozės, konservatyvusis CDU/CSU aljansas surinko apie 28,5 ...

Prieš pirmalaikius rinkimus Vokietijoje Friedrichas Merzas pažadėjo valdyti didžiausią Europos ekonomiką grąžindamas savo Krikščionių demokratų partiją (CDU) prie konservatyvių šaknų, mažindamas verslo suvaržymus ir griežtindamas kovą su nelegalia migracija.

Popiežiaus Pranciškaus būklė lieka kritinė, tačiau 88-erių pontifikas nesusidūrė su naujais kvėpavimo sunkumais, sekmadienį pranešė Vatikanas. Kai kurie kraujo tyrimai rodo pradines, lengvas inkstų problemas, kurios šiuo metu yra kontroliuojamos, teigiama Šventojo Sosto pranešime. Anksčiau sekmadienį Vatikanas buvo pranešęs, kad kritinės būklės popiežius ligoninėje praleido ramią naktį. Šeštadienio vakarą buvo paskelbta, kad popiežių ištiko astmos priepuolis.

„The Guardian“ užsienio politikos temų apžvalgininkas Simonas Tisdallas pasidalino savo įžvalgomis apie „seną, prieštaringai vertinamą klausimą: ar Jungtinė Karalystė ir Prancūzija turėtų sujungti savo branduolinių ginklų pajėgumus ir sukurti visos Europos gynybinį branduolinį skydą?“ Nors Europos saugumas atsidūrė „lūžio taške“ ir jam reikia skirti itin didelį dėmesį, ne visi žemyno pareigūnai sutinka užtikrinti saugumą paliekant JAV nuošalyje.

Europos Sąjunga kovo 6 dieną surengs specialų viršūnių susitikimą dėl karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.

Vokietijoje pasibaigus Bundestago rinkimams, jų nugalėtojas Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkas Friedrichas Merzas kalba apie istorinius rezultatus. Mes laimėjome šiuos Bundestago rinkimus, pareiškė jis pasibaigus balsavimui ir pasirodžius prognozėms. F. Merzas paragino greitai pradėti derybas dėl koalicijos. Rinkimų kampanija baigėsi, reikia pradėti kalbėtis, teigė jis, turėdamas omenyje galimus koalicijos partnerius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“. Karo baigtis yra nenuspėjama, o Europos lyderiai vis dar nėra radę vieningo susitarimo gynybos klausimais.

Nepaisant į Baltuosius rūmus sugrįžusio Donaldo Trumpo įneštos sumaišties ir vėl įžiebtų ginčų tarp euroatlantinių partnerių, Europos Sąjunga (ES) artimiausiu metu neturi realių galimybių geopolitinėje erdvėje veikti savarankiškai, mano ekspertai. Todėl, jų teigimu, net ir vis labiau ryškėjant nuomonių skirtumams tarp Vašingtono ir didžiųjų ES valstybių, pastarųjų kalbos apie strateginę autonomiją neduos rezultatų.

Pastaroji savaitė Europoje buvo niūriausia nuo pat geležinės uždangos griuvimo. Ukraina parduodama, Rusija reabilituojama, o valdant Donaldui Trumpui nebegalima tikėtis, kad JAV ateis į pagalbą Europai karo metu. Pasekmės Europos saugumui yra rimtos, tačiau žemyno lyderiai ir žmonės jų dar nepajuto.

 Popiežius Pranciškus sekmadienį vietoj kassavaitinės Viešpaties Angelo maldos paskelbtoje žinutėje išreiškė pasitikėjimą jo gydymo procesu, 88-erių metų pontifikui jau dešimtą dieną praleidžiant ligoninėje. „Užtikrintai tęsiu savo hospitalizaciją Gemelli (Džemelio) ligoninėje, tęsiu būtiną gydymą, o poilsis taip pat yra gydymo dalis!“ – sakoma žinutėje, kuri, anot šaltinių Vatikane, buvo parašyta pastarosiomis dienomis, greičiausiai prieš pontifikui šeštadienį patyrus astmos priepuolį.

Prezidentui Donaldui Trumpui antrą kartą pradėjus eiti pareigas, NATO išlaidos vėl tikrinamos, nes JAV įspėja Europos šalis, kad jos turi padidinti savo išlaidas gynybai.

Popiežius Pranciškus ligoninėje praleido ramią naktį, pranešė Vatikanas sekmadienį, kitą rytą po to, kai paaiškėjo, kad 88 metų popiežiaus būklė yra kritinė. „Naktis praėjo ramiai, popiežius pailsėjo“, – trumpame pranešime teigė Šventasis Sostas. Šeštadienio vakarą jis buvo pranešęs, kad popiežių ištiko astmos priepuolis ir prireikė kraujo perpylimo.

Sekmadienį Vokietijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Svarbiausiais šiais metais Europoje laikomuose rinkimuose dėl kanclerio posto varžosi šiuo metu šias pareigas einantis Olafas Scholzas, žaliųjų kandidatas Robertas Habeckas, kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė Alice Weidel bei Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Friedrichas Merzas. Būtent pastarasis, kaip rodo apklausos, yra laikomas šių rinkimų favoritu.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jis būtų pasirengęs palikti prezidento postą, jei tai reikštų taiką jo šalyje arba narystę NATO.

Škotiją pasiekė įrodymai, jog katės daro „didelį poveikį laukinių gyvūnų populiacijoms“. Škotijos gyvūnų gerovės komisija (SAWC) ragina vyriausybę užsakyti ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėta, kokius privalumus ir trūkumus laukinei gamtai atneštų kačių izoliavimo zonų įrengimas „pažeidžiamose teritorijose“. Tačiau uždrausti auginti kates Škotijoje neketinama.

Vokietija sekmadienį eis prie balsadėžių po netikėtai trumpos rinkimų kampanijos, pasižymėjusios aršiomis diskusijomis dėl imigracijos, saugumo ir nuolat prastėjančių ekonominių perspektyvų.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ per pastaruosius kelis mėnesius daug dirbo, atsisakydama kai kurių savo skrydžių maršrutų Europoje, reaguodama į vyriausybių sprendimus didinti aviacijos mokesčius ir rinkliavas, rašoma „The Independent“. „Ryanair“ vadovas Michaelas O‘Leary pagrasino, kad padidinus mokesčius sumažins oro linijų bendrovės skrydžių į Prancūziją ir iš jos skaičių.

Kai COVID-19 pandemija apvertė mūsų pasaulį aukštyn kojomis, daugelis žmonių manė, kad rado puikų priešnuodį nuo izoliacijos – keturkojį draugą. Atrodė, kad tai puikus sprendimas kovai su vienatve ir nerimu. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad mūsų gyvūnai gali būti ne toks patikimas emocinis gelbėjimosi ramstis, kaip manėme, rašoma „Study Finds“. Danijos Orhuso universiteto ir Londono Karališkojo koledžo mokslininkai atliko didelės apimties tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst.

Europos pareigūnai atbunda realybei, kurią Donaldas Trumpas jau seniai pabrėžė: JAV nebenori būti pagrindiniu saugumo garantu nei Ukrainai, nei visam žemynui.

Lenkijos konservatyvusis prezidentas Andrzejus Duda penktadienį pareiškė paraginęs savo Ukrainos kolegą bendradarbiauti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu siekiant užbaigti karą su Rusija. Jiedu kalbėjosi po to, kai tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio kilo arši vieša nesantaika. D. Trumpas teigė, kad dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kalta pati Ukraina, ir tvirtino, kad V. Zelenskis, kurį jis pavadino diktatoriumi be rinkimų, yra nepaprastai nepopuliarus tarp savo žmonių.

Kilus nesutarimams tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Europa yra įsipareigojusi remti Ukrainos suverenitetą. „Vokietija ir Europa turi laikytis savo pozicijų, būtent, kad mes nepaliksime Ukrainos vienos, nespręsime visko per jos galvą ir užtikrinsime, kad Ukraina būtų šalis, galinti pati pasirinkti savo vyriausybę“, – pažymėjo jis.

Penktadienį Vokietijos policija pranešė, kad per išpuolį prie Holokausto memorialo, esančio Berlyno centre prie JAV ambasados, buvo sunkiai sužeistas žmogus, „galbūt aštriu daiktu“. Policija socialiniame tinkle X pranešė, kad nežinomas asmuo ten „sunkiai sužalojo vyrą“ ir „pagalbos darbuotojai rūpinasi keliais žmonėmis, kurie buvo įvykio liudininkai“.  Policijos atstovė naujienų agentūrai AFP sakė, kad „nežinomas vyras užpuolė kitą vyrą, galbūt aštriu daiktu“....

Lenkijos pasieniečiai penktadienį paskelbė, kad išardė nusikalstamą tinklą, klastojusį ir platinusį kelių Europos šalių asmens tapatybės dokumentus. Per 2020-aisiais kartu su Europolu pradėtą tyrimą keliuose Lenkijos miestuose buvo sulaikyta apie 40 asmenų, visi jie – Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, naujienų agentūrai AFP sakė pietrytinio Žešuvo regiono pasieniečių atstovas Piotras Zakielarzas (Piotras Zakelašas). Aštuoniems iš jų paskirtas suėmimas, demaskuotos dvi spaustuvės ir konfiskuo...