Europa

Amerikiečių delegacija Jungtinėse Tautose (JT) stojo į Rusijos pusę. Donaldas Trumpas atsisakė Vladimirą Putiną vadinti diktatoriumi, o jo pasiųsta delegacija mėgino užkirsti kelią rezoliucijoms, kuriose Rusija įvardijama kaip agresorė, pradėjusi karą Ukrainoje. Dėl to amerikiečiams teko prisijungti prie tokių teroristinių valstybių nuomonės kaip Šiaurės Korėja, Baltarusija ar Sudanas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Laikraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu IBRiS atlikta apklausa parodė, kad 44,6 proc. lenkų baiminasi, jog iš Lenkijos gali būti išvesti amerikiečių kariai, neigiamai į šį klausimą atsakė 48,2 proc. respondentų, 7,2 proc. neturėjo nuomonės.  Pasak laikraščio, Amerikos administracijos atstovai nepareiškė ketinimų mažinti Lenkijoje dislokuotų karių skaičių, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigė, kad amerikiečių karių skaičius Lenkijoje gali net padidėti.

Vasario 24 d. Serbija tariamai klaidingai balsavo už Ukrainos rezoliuciją JT Generalinėje Asamblėjoje, kurioje Rusija vadinama valstybe agresore, pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius. Nuo 2022 m. Serbija rezoliucijose pasisako už Ukrainą, tačiau tuo pačiu metu šalis bando palaikyti gerus santykius ir su Rusija. Vasario 24 d. JT Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją, kuria smerkiama plataus masto Rusijos invazija, už kurią balsavo 93 šalys, o prieš – 18, įskaitant JAV.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė antradienį įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taikos derybose bandys pasiekti tai, ko negalėjo pasiekti savo kare prieš Ukrainą: susilpninti Jungtines Valstijas ir atgauti kontrolę mažesnėje kaimynėje.

Vatikanas trečiadienį pranešė, kad 88 metų popiežius Pranciškus, kuris serga abiejų plaučių uždegimu ir yra sunkios būklės, naktį praleido ramiai. „Popiežius praleido ramią naktį ir ilsisi“, – teigė Vatikanas rytiniame pranešime 13-ąją Pranciškaus gydymosi Romos Gemelli ligoninėje dieną. Į Romos Gemelli ligoninę popiežius buvo paguldytas vasario 14 dieną, dėl sunkumų kvėpuojant. Po to jo būklė ėmė prastėti, o tai privertė sunerimti katalikų bendruomenę.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas nepraėjo be tam tikrų spektaklio elementų. Nuo susitikimo praėjo jau kelios dienos, tačiau vaizdo įrašai, kuriuose lyderiai liečia vienas kitą, plačiai aptarinėjami internete. Kaip rašo AP, susitikimo metu E. Macronas ir D. Trumpas nevengė liesti vienas kito fiziškai, vienas kitam glostė kojas, ilgai laikėsi už rankų, ne kartą apsikabino.

Lenkija nori daugiau civilinių oro uostų pritaikyti ir kariniam naudojimui, sako gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, rašo „Polskie Radio“. Praėjusią savaitę Lenkijos infrastruktūros viceministras, Vyriausybės įgaliotasis atstovas Centrinio susisiekimo uosto statybai Maciej Lasek paskelbė, kad su Krašto apsaugos ministerija vyksta derybos dėl „dvejopo Lenkijos oro uostų naudojimo tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais“. Nori daugiau oro uostų, pritaikytų karinėms reikmėms Ant...

Vienoje iš Romos ligoninių nuo plaučių uždegimo gydomo popiežiaus Pranciškaus būklė yra kritinė, bet stabili, antradienį pranešė Vatikanas. „Šventojo Tėvo klinikinė būklė tebėra kritinė, bet stabili. Nebuvo jokių ūmių kvėpavimo takų priepuolių, o hemodinaminiai parametrai vis dar yra stabilūs“, – teigiama antradienį vakare Vatikano spaudos tarnybos paskelbtame medicininiame biuletenyje. Atlikus naują kompiuterinės tomografijos tyrimą, prognozės tebėra atsargios, nurodoma biuletenyje.

Jungtinės Karalystės (JK) vadovas Keiras Starmeris ketvirtadienį vyks į didelės svarbos susitikimą Baltuosiuose rūmuose su tikslu įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą suteikti saugumo garantijų Ukrainai kaip bet kokios paliaubų sutarties su Rusija sąlyga. Britų premjeras sieks pratęsti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Vašingtone pasiekimus, kai šis perspėjo, jog taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala antradienį pareiškė, kad pernai Ukraina pagal Prahos šaudmenų pirkimo iniciatyvą gavo 500 tūkst. vienetų artilerijos sviedinių. 18 šalių, įskaitant Kanadą, Vokietiją ir Portugaliją, iki 2024-ųjų birželio iš viso surinko apie 1,8 mlrd. dolerių (1,66 mlrd. eurų), už kuriuos iš ne Europos tiekėjų nupirko 155 milimetrų sviedinių Ukrainai, nuo 2022-ųjų vasario kovojančiai su Rusijos invazija. Pirmoji siunta buvo išsiųsta praėjusių metų birželį.

Popiežius Pranciškus, kuris ligoninėje gydomas dėl abu plaučius apėmusio uždegimo ir kurio būklė vadinama kritine, pritarė dviejų naujų šventųjų skelbimui, antradienį pranešė Vatikanas. Nepaisant ligos, beveik 1,4 mlrd. pasaulio katalikų lyderis, kuris jau 12 dienų guli ligoninėje, stengiasi neapleisti Bažnyčios reikalų tuo metu, kai viso pasaulio tikintieji renkasi melstis už jo sveikatą.

Prancūzijos pareigūnai sulaikė du žmones po to, kai į Rusijos konsulatą Marselyje buvo mesti keli savadarbiai sprogstamieji užtaisai, antradienį teigė prokurorai. Incidentas įvyko per trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines pirmadienį. Sužeistųjų nebuvo. Policija teigė, jog trys plastikiniai buteliai buvo sviesti į konsulato sodą, tačiau sprogo tik du.

Antradienį Varšuvoje viešintis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad Latvija, kaip ir Lenkija, daug skiria gynybai, tačiau visos NATO šalys turėtų nusistatyti tikslą gynybai skirti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Pasak E. Rinkevičiaus, šiuo metu Latvija ketina didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. BVP, o iki 2028 m. – net iki 5 procentų.

Danijos švietimo ministras antradienį paskelbė, jog pagal naują siūlomą įstatymą mokyklose bus uždrausti išmanieji telefonai. „Mes nusprendėme suteikti vyriausybės paramą šiai idėjai, todėl ruošiame įstatyminius pakeitimus“, – Danijos dienraščiui „Politiken“ teigė Mattias Tesfaye.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį susitiko su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, į jo šalį su dviejų dienų vizitu atvykusiu po Kyjive pirmadienį minint trečiąsias Rusijos invazijos Ukrainoje metines surengto Europos šalių vadovų forumo.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) antradienį prieš išvykdamas į Vašingtone vyksiančias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) pažadėjo iki 2027-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau kitas britų parlamentas išlaidas gynybai padidintų iki 3 proc. BVP.  K. Starmeris teigė, kad šis padidinimas bus finansuojamas sumažinus užsienio plėtros paramą nuo 0,5 iki 0,3 procento.

Italijos vyriausybės darbotvarkėje nėra planų siųsti karius į Ukraina vykdyti taikos palaikymo misijos, jei bus susitarta dėl paliaubų, antradienį sakė šaltiniai vyriausybėje. „Jei kada nors vyktų Jungtinių Tautų (JT) misija su kontingentais iš kelių šalių, galbūt galėtume apie tai pamąstyti“, – sakė šaltiniai. „Bet tai neįtraukta į darbotvarkę. Apie tai niekada nebuvo kalbėta. Diskusijų šiuo klausimu valdančiojoje koalicijoje nėra“, – sakė jie.

Rusijos pergalės kare prieš Ukrainą atveju kitu taikiniu taps Lenkija, įsitikinęs ukrainiečių žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. Jo teigimu, Rusija šiuo metu per lėtai juda Ukrainoje, todėl reikalinga pertrauka ir paliaubos. Tačiau strateginiai ilgalaikiai tikslai nesikeičia ‒ sudaryti imperijos pagrindą iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Ilgalaikiai strateginiai rusų tikslai nepasikeitė ‒ jie siekia užgrobti Ukrainą, įsitikinęs įtakingas Ukrainos kariuomenės atstovas.

Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą JAV strateginių pajėgų atitraukimą iš Europos žemyno, ieškoma būdų, kaip tai kompensuoti. „The Telegraph“ šaltinių teigimu, Paryžius svarsto galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė ramiai vertinantis Donaldo Trumpo užsienio politiką, nes per pirmąjį prezidentavimą jis „įgyvendino veiksmingą politiką, blokuojančią Rusijos imperialistinius polinkius“.  Savo požiūrį A. Duda parėmė įvairiomis sutartimis, kurias Lenkija sudarė su JAV per pirmąją D. Trumpo kadenciją.  „Iš dalies jo dėka pasiekėme energetinį suverenumą, nes perkame suskystintas dujas iš JAV“, – privačiam transliuotojui „Polsat News“ sakė A. Duda.

Baltuosiuose rūmuose pirmadienį susitikę JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Prancūzijos Emmanuelis Macronas pirmadienį Baltuosiuose rūmuose atnaujino seną draugystę ir aptarė daugybę klausimų, įskaitant galimą karo Ukrainoje pabaigą, tačiau kai kuriais klausimais jiems nepavyko pasiekti sutarimo.  E. Macronas ir D. Trumpas viešai rodė pagarbą vienas kitam jo pirmosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose metu, nevengdami apsikabinimų ar paplekšnojimų per nugarą.

Iki 2028 metų Latvija gali pasiekti 5 proc. BVP gynybos finansavimo lygį. Tai antradienį Latvijos radijui pareiškė šalies finansų ministras Arvilas Ašeradenas. Anot jo, Finansų ministerija šiuo metu vertina, kaip ir kuriais metais Latvijai pavyks pasiekti 5 proc. BVP dydžio gynybos finansavimo lygį. „Šiuo metu labiausiai tikėtinas scenarijus – 2028-ieji“, - sakė ministras.

Popiežius Pranciškus, kuris ligoninėje gydomas dėl abu plaučius apėmusio uždegimo ir kurio būklė yra kritinė, gerai išmiegojo visą naktį, antradienį paskelbė Vatikanas. Pirmadienio vakarą paskelbtame Vatikano pranešime buvo sakoma, kad 88 metų Pranciškaus sveikatos būklė šiek tiek pagerėjo, nors ir toliau tebėra sudėtinga.

Suomijoje atidarytas atnaujintas muziejus, iki šiol buvęs paskutiniuoju Vakarų Europoje Lenino muziejumi; dabar jame vaizduojama, kaip bėgant metams keitėsi santykiai su rytine kaimyne Rusija. Ekspozicijoje – rožinis dviratis, simbolizuojantis 2023 metais prieglobsčio prašytojo įveiktą kelionę kertant šiaurinę Rusijos ir Suomijos sieną, po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Pirmadienį Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni telefonu kalbėjosi su Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderiu Friedrichu Merzu, kuris, tikėtina, taps Vokietijos kancleriu. G. Meloni pabrėžė, kad Italija ir Vokietija susiduria su daugybe bendrų iššūkių, įskaitant migraciją, praneša naujienų agentūra ANSA.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė Ukrainai sandorį dėl ypatingos svarbos gamtinių išteklių, teigė vienas aukšto rango pareigūnas, žadėdamas visoms pusėms palankias sąlygas, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia atskiro susitarimo dėl prieigos prie Ukrainos iškasenų. Tarp Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklių yra mangano, titano, grafito, ličio ir tai tapo svarbiu įtemptų derybų tarp Vašingtono ir Kyjivo klausimu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį įspėjo, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo „pasidavimo“, ir pridūrė, kad derybos su kolega iš JAV Donaldu Trumpu parodė „kelią į priekį“, nepaisant nuogąstavimų dėl transatlantinio skilimo. E. Macronas ir D. Trumpas pirmadienį surengė derybas Baltuosiuose rūmuose, Ukrainai minint trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į šalį metines.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį palaikė Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) bendradarbiavimą su Rusija dėl Ukrainos, tačiau paragino Jungtines Valstijas paremti bet kokį Europos karių dislokavimą kaip saugumo garantiją. „Norime greito susitarimo, bet ne trapaus“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Europos Sąjungos lyderiai kitą savaitę vyksiančiame neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime sieks susitarti dėl naujo ginklų paketo Ukrainai, pirmadienį pranešė bloko vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, minint trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustumdamas Kyjivą ir jo rėmėjus žemyne į šalį paskelbė apie būsimas derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, Europa stengiasi stiprinti paramą ukrainiečiams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas JAV prezidentui Donaldui Trumpui pirmadienį pareiškė, kad Europa yra pasirengusi didinti išlaidas gynybai, tačiau sakė, jog tikisi aktyvaus JAV dalyvavimo užtikrinant bet kokį taikos susitarimą Ukrainoje. E. Macronas sakė, kad su D. Trumpu aptars „ilgalaikę taiką“ Ukrainoje ir kad Kyjivas „turi dalyvauti“ derybose dėl karo užbaigimo.

Popiežiaus Pranciškaus sveikatos būklė šiek tiek pagerėjo, nors ir toliau tebėra sudėtinga, sakoma pirmadienio vakarą paskelbtame naujame Šventojo Sosto spaudos salės pranešime.  Pontifikas, esantis kritinės būklės dėl abiejų plaučių uždegimo, ligoninėje praleido 11-ą dieną. „Šventojo Tėvo kritinė klinikinė būklė rodo nedidelį pagerėjimą. Šią dieną nebuvo kvėpavimo krizių, pagerėjo ir kai kurių tyrimų rezultatai“, – sakoma Vatikano vakaro biuletenyje apie 88 metų popiežiaus sveikatą.

Europos Sąjunga (ES) vykdo savo įsipareigojimus remti Ukrainą ir stiprinti jos pozicijas siekiant taikos. Tai pirmadienį Briuselyje po ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Anot jos, Bendrija didina spaudimą agresorei ir jau rengia 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą. „Niekas Europoje nenori, kad karas tęstųsi. Ir niekas nenori to labiau nei ukrainiečiai. Jie nori taikos savo teritorijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį prieš susitikimą su JAV vadovu Donaldu Trumpu atkakliai tvirtino, kad agresorė kare Ukrainoje yra Rusija. JAV prezidentas yra melagingai pareiškęs, kad karą su įsiveržusiomis Maskvos pajėgomis pradėjo Kyjivas. „Trejus metus Ukraina drąsiai ir pagarbiai kovoja prieš agresorę Rusiją“, – socialiniame tinkle „X“ teigė E. Macronas.  „Mūsų parama Ukrainai išliks tvirta.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Alice Weidel pirmadienį, pasiekusi geriausią per visą istoriją rezultatą rinkimuose, pareiškė sieksianti, kad jos vadovaujama „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) taptų stipriausia šalies partija. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose AfD užėmė antrąją vietą su šiek tiek mažiau nei 21 proc. balsų, atsilikdama tik nuo konservatyviojo CDU-CSU aljanso, kuris užėmė pirmąją vietą su 28,6 proc. balsų.

Paryžiuje pirmadienį žuvo naujagimis kūdikis, kurį jo aštuoniolikmetė motina iš Jungtinių Valstijų su visa bambagysle išmetė pro viešbučio langą, pranešė Prancūzijos prokuratūra ir šaltinis policijoje. Vaikelis buvo išmestas pro Paryžiaus 20-ajame rajone įsikūrusio viešbučio antro aukšto langą, nurodė prokuratūra. „Naujagimiui buvo suteikta skubi medicininė pagalba, bet jis neišgyveno“, – pridūrė prokurorai. Kūdikis mirė 7.45 val. (6.45 val.

Popiežiui Pranciškui susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis, pasaulis nori nenori priverstas pagalvoti apie patį blogiausią scenarijų – jo mirtį. „Politico“ surinko svarbiausią informaciją, kas kaip būtų renkamas naujas popiežius Pranciškui mirus. Popiežius Pranciškus dar jaunystėje neteko dalies plaučių. Popiežius dar vasario 14 d. pateko į ligoninę dėl bronchito, galiausiai jam nustatytas abiejų plaučių uždegimas, reikėjo perpilti kraują.

Prancūzijos chirurgas, kaltinamas tuo, kad per porą dešimtmečių išžagino arba priekabiavo prie beveik 300 buvusių pacientų, kurių dauguma buvo vaikai, pripažino savo kaltę „už didžiąją daugumą veikų“, pirmadienį teigė jo advokatas. 74 metų Joelis Le Scouarnecas pirmadienį stojo prieš teismą vakariniame Bretanės Vano mieste – tai viena didžiausių šalyje seksualinio vaikų išnaudojimo bylų. Kai kurios jo aukų tuo metu buvo be sąmonės.

Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas, neeiliniame Latvijos Seimo posėdyje, sušauktame Ukrainai paremti, pasakė ministrė pirmininkė Evika Silina. „Tikiu, kad, nepaisant įvairių tarptautinėje arenoje šiuo metu vykstančių šnekų, Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas“, – sakė Latvijos ministrė pirmininkė, pridurdama, kad Latvijos pareiga yra padėti Ukrainai patekti į NATO, nes tik būdami aljanse „galime kovoti petys į petį“. „Patys vieni nesame pakankamai stiprūs, tačiau drauge esame gerokai st...

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas, kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas laimėjo nacionalinius rinkimus, pirmadienį pareiškė, kad kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), sulaukusios apie 20 proc. rinkėjų palaikymo, iškilimas yra paskutinis įspėjimas pagrindinėms šalies partijoms.

Vokietijos rinkimų nugalėtojas konservatorius Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad, prezidentaujant Donaldui Trumpui, sieks gerų ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau taip pat yra pasirengęs „blogiausiam scenarijui“. „Tikiuosi, kad mums pavyks įtikinti amerikiečius, jog mūsų abipusis interesas – palaikyti gerus transatlantinius santykius“, – spaudos konferencijoje sakė F. Merzas, kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas sekmadienį laimėjo nacionalinius rinkimus.

JAV strateginis bombonešis „Boeing B-52 Stratofortress“, lydimas net šešių naikintuvų, buvo pastebėti Estijos sostinės Talino apylinkėse. Vasario 24-ąją Estijoje yra švenčiama nepriklausomybės diena. Šįmet kaimynai estai švenčia 107-ąsias šalies įkūrimo metines. Pirminiais duomenimis, amerikiečių bombonešį lydėjo 2 suomių „F/A-18 Hornet“ šturmo lėktuvai ir 4 britų F-35 naikintuvai.

Minint trečiąsias karo pradžios metines, Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį pristatė daugiau nei 100 sankcijų asmenims, padedantiems Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kariauti Ukrainoje. Šis priemonių paketas yra nukreiptas prieš „Rusijos karo mašiną, ją remiančius trečiųjų šalių subjektus ir trapias tiekimo sistemas, kuriomis ji remiasi“, – teigiama Užsienio reikalų biuro pranešime.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė rasiantis būdą užtikrinti, kad Benjaminas Netanyahu galėtų apsilankyti jo šalyje, nepaisant Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Izraelio ministro pirmininko arešto orderio. F. Merzas gali tapti naujuoju kancleriu, jo vadovaujamam CDU/CSU blokui laimėjus išvakarėse vykusius nacionalinius rinkimus.

Olafas Scholzas pareiškė, kad jam buvo didelė garbė eiti devintojo pokario Vokietijos kanclerio pareigas ir kad jam svarbu tvarkingai užbaigti darbą. Pirmadienį O. Scholzas sakė, kad sekmadienį vykusių rinkimų rezultatas jo Socialdemokratų partijai (SPD) buvo skaudus ir „šiandien jis netapo geresnis“. „Norėčiau pabrėžti, kad man didelė garbė būti devintuoju Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriu ir ketvirtuoju socialdemokratu, galinčiu eiti šias pareigas per visą federacinės respublikos ...

Danija sekmadienį pažadėjo 405 mln. kronų (54,3 mln. eurų) vertės humanitarinę ir su atstatymu susijusią pagalbą Ukrainai, paskelbė Užsienio reikalų ministerija. Pranešimas pasirodė Rusijos invazijos į Ukrainą trečiųjų metinių išvakarėse. „Treji metai po Rusijos didelio masto invazijos (pradžios) Ukraina turi didžiulių atstatymo poreikių, (nes esama) reikšmingo infrastruktūros ir gamybos pajėgumų sunaikinimo“, – sakoma pareiškime.

Keli tūkstančiai įtūžusių Bulgarijos prorusiškos partijos ,,Atgimimas" šalininkų per protestą Sofijoje bandė šturmuoti Europos Sąjungos atstovybės pastatą, padegė įėjimo duris ir susirėmė su policija. Į Europos Sąjungos atstovybę skriejo Molotovo kokteiliai, petardos ir dažai, ultranacionalistai skandavo šūkius, nukreiptus prieš euro įvedimą. Prorusiškos partijos ,,Atgimimas" šalininkai reikalauja, kad valdžia atsisakytų planų prisijungti prie euro zonos ir paliktų nacionalinę valiutą – levą.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas, kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas laimėjo nacionalinius rinkimus, pirmadienį pareiškė, kad ketina sudaryti koaliciją su kadenciją baigiančio kanclerio Olafo Scholzo centro kairiaisiais socialdemokratais. „Kartu su socialdemokratais (...) mes galime sudaryti vyriausybę (...) ir būtent to norime“, – po sekmadienio rinkimų Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė F. Merzas.

Rusijos vyriausybė pirmadienį pareiškė atsargią viltį, kad po centro ir dešinės bloko pergalės Vokietijoje vykusiuose rinkimuose jos santykiai su šia šalimi atšils. „Kaskart norisi tikėtis blaivaus žvilgsnio į tikrovę“, – kalbėdamas apie rinkimų, kuriuose pergalę šventė Krikščionys demokratai (CDU) ir jiems broliška Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) iš Bavarijos, rezultatus sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Europos Sąjunga pirmadienį sušvelnino sankcijas Sirijos energetikos, transporto ir bankininkystės sektoriams, siekdama padėti atkurti šalį po Basharo al Assado nuvertimo. Naujieji Sirijos lyderiai jau kurį laiką ragino Vakarus sušvelninti sankcijas, įvestas pilietinio karo metu B. Assado režimui, tačiau Europa ir kitos galybės nesiryžo imtis veiksmų, kol naujoji islamistų vadovaujama Damasko vadovybė aiškiai neparodė, kad yra rimtai nusiteikusi vykdyti integracinę pertvarką.