Lietuva

Kultūros ministerija siūlo gerokai pailginti valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Jeigu Vyriausybė priimtų ministerijos pasiūlymą, šis sąrašas taptų beveik tris kartus ilgesnis. Pagal Kultūros ministerijos siūlymą, sąraše turėtų atsidurti Verkių, Lentvario, Paežerių, Gelgaudiškio, Renavo, Palangos ir kitų dvarų sodybos, Biržų, Raudonės bei Trakų pilys, Vilniaus universiteto kompleksas su Šv.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Kaip Paryžius Eliziejaus laukais, taip Šiauliai gali teisėtai didžiuotis savąja Vilniaus gatve, beveik prieš keturiasdešimt metų iš važiuojamosios gatvės dalies tapusia garsiuoju pėsčiųjų taku.   Pasivaikščioti – į Šiaulius Pažintį su Šiauliais tiesiog būtina pradėti nuo garsiojo bulvaro – Vilniaus gatvės.

 Kultūros ministerija nepritaria grupės Seimo narių iniciatyvai leisti registruoti įmonių ir organizacijų pavadinimus visomis lotyniškomis - ne tik lietuviškomis - raidėmis. „Manytina, kad siūlomi įstatymų projektai sudaro prielaidas neigiamam poveikiui bendrinei lietuvių kalbai atsirasti“, - rašoma Kultūros ministerijos parengtame rašte.

Ši žvakė prieš 25-erius metus liepsnojo Pumpėnuose. Jos šeimininkui meilė Tėvynei degė ne tik tądien ir per 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius, bet tebeplieskia ir šiandien. Vytauto MIKOS nuotr. Buvęs lakūnas, laisvės gynėjas šiaulietis Henrikas Ivaškus savo namuose yra išsaugojęs gyvą Baltijos kelio prisiminimą – juodu kaspinu perrištą žvakę. Dabar ji kaip niekad vyrui atrodo reikšminga. Pumpėnuose ištarti žodžiai tapo pranašingi 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, 19 val.

Ilgąjį Žolinių savaitgalį Vilniuje paženklino kraupi šeimos drama: 27 metų D. T. peiliu mirtinai sužalojo savo sugyventinę, sužeidė jos brolį ir tuo pačiu peiliu taip stipriai bedė sau į krūtinę, kad po akimirkos susmuko nebegyvas. „Akistatos“ paskaičiavimu, šiemet panašiai baigėsi jau penkta šeimos drama, akimirksniu prišaukusi dvejas laidotuves – nusižudžiusio žudiko ir jo aukos. O pernai per visus metus tokių dvigubų tragedijų Lietuvoje buvo trys.

Lietuvoje Baltijos kelio 25-metis paminėtas šventiniais renginiais, koncertais bei politikų sveikinimais. Baltijos valstybėms svarbi šventė taip pat įamžinta išskleidžiant rekordinę - 1 kilometro ilgio - trispalvę bei Lietuvos ir Latvijos pasienyje Saločiuose atidengiant paminklą. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines gyva grandine sujungusio Baltijos kelio minėjimą pavadino švente, primenančia, kad visos Baltijos šalys sugebėjo sukurti nepriklausomas valstybes.

Mirtinų tragedijų priežastis – ta pati. Keičiasi tik nužudytųjų ir žudikų vardai ir pavardės, amžius, socialinis statusas. Tokias alkoholio nulemtas istorijas kasdien priversti gvildenti šalies teismai. Jaunystė už grotų Išgertuvės su keliais jaunesniais sugėrovais pražudė Verebiejų kaimo (Alytaus r.) gyventoją Vidą Račkauską (54 m.). Neblaivų vyrą itin žiauriai nužudė du jauni alytiškiai – Marius Laukaitis (21 m.) ir Egidijus P. (20 m.), tą dieną viešėję Verebiejuose.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama šalies gyventojus Baltijos kelio 25-mečio proga, priminė, kad šalies laisvė nėra duotybė ir ją kasdien reikia ginti. Šalies vadovė teigė, jog Baltijos valstybių palaikymo ir pagalbos reikia ir šiuo metu neramumu draskomai Ukrainai. „Aukštai iškėlę savo valstybių vėliavas parodėme, kad atsisakome gyventi pagal slaptus susitarimus - Molotovo-Ribentropo protokolus. Atkūrėme savo valstybes, tapome sparčiai augančiu ir pažangiu regionu.

Panevėžyje vėl kryžiuojamos ietys dėl dar vienos dovanos miestui. Verslininkas Vidmantas Kartanas, pasisiūlęs Laisvės a. prie fontano pastatyti bronzinę vaikų, apsikabinusių žuvį, skulptūrą, nesitikėjo, kad sunkiausia bus ne pats kūrybinis procesas, o gauti Savivaldybės leidimą.

„Baltijos kelio 25-mečio“ proga Vilniuje Upės gatvėje buvo išskleista rekordinė 1000 metrų lietuvos trispalvė. Trispalvė susideda iš keturių ritinių po 250 metrų, kurie simbolizuoja Lietuvos etninius regionus – Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją. Vėliavą tris dienas siuvo 160 savanorių.

Kauno rajone, netoli Pažėrų kaimo automobilis "Rover“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir rėžėsi į storą beržą. Keturi keturi ekipažo nariai mirė. Iš automobilio žuvusiųjų kūnus traukė ugniagesiai-gelbėtojai. Anot liudininkų, automobilis važiavo nuo Kazlų Rūdos, praneša lrytas.lt.

 Lietuvai, Latvijai ir Estijai šeštadienį minint Baltijos kelio 25-ąsias metines, Baltijos šalių premjerai susirinko Rygoje pasidalyti prisiminimais apie akciją, per kurią apie 2 mln.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. ai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

 Lietuvos garbės konsulo nužudymas parodė, kad Ukrainoje vyksta karas ir separatistai nesirenka aukų, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Šiandien ryte dar kalbėjausi su užsienio reikalų ministru važiuodamas į Latviją ir pirmadienį pratęsime pokalbį ir jis mane informavo, kad ir su prezidente jau kalbėjosi. Vis dėl to tokie veiksmai parodo, kad vyksta karas ir tikrai separatistai nesitaiksto su niekuo ir nežiūri ar tai būtų diplomatinio korpuso žmogus.

Šeštadienį Vilniaus katedros aikštėje tęsėsi Baltijos kelio 25-mečiui skirti renginiai. Nuo pat ryto aikštėje buriavosi minia. Žmonės rašė palinkėjimus Lietuvai ir palydėjo „Baltijos kelio sąšaukos“ delegaciją į susitikimus Baltijos kelyje. Akcijos metu „Palinkėjimai Lietuvai iš kartos į kartą“ žmonės buvo kviečiami rašyti palinkėjimus Lietuvai. „Linkime eiti į priekį, niekada nesustoti ir mylėti savo žmones“, – rašė palinkėjimą Marija ir Simonas. „Vienybės, stiprybės ir laisvės.

 LRT Radijas, LRT.lt Savaitgalis bus gana šiltas, o jau pirmadienį orai atvės, LRT radijui sako sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šeštadienį Lietuvoje bus nepastoviai debesuota. Šalį plaus trumpi lietūs, vietomis griaudės perkūnija. Vėjas pietų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 18–23 laipsniai šilumos.

Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, komentuodamas Lietuvos garbės konsulo nužudymą Ukrainoje, paragino pasimelsti, kad būtų apšviestas Kremliaus vadovų protas. Pasak V.Landsbergio, Mykolo Zelenecos nužudymas turi būti laikomas įvykiu Rusijoje, ne Ukrainoje. „Čia ne Ukrainoje įvykiai, tie įvykiai Kremliuje ir jie vis eina blogyn ir nežinia, kur bus jų liepto galas. Ką jis reikš Europai, galbūt ir žmonijai.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

 Europos Sąjunga griežtai smerkia Lietuvos garbės konsulo Ukrainoje Mykolos Zeleneco pagrobimą ir nužudymą Luhanske, sakoma ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovės penktadienį vėlai vakare Briuselyje paskelbtame pareiškime. C.Ashton dėl šio diplomato mirties kaltina neteisėtas ginkluotas grupuotes ir reikalauja, kad „kaltieji būtų patraukti teismo atsakomybėn“. Pareiškime pažymima, kad šis nužudymas dar padidino aukų rytų Ukrainoje skaičių.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Baltijos kelio minėjimo renginiuose neužmirštama ir neramumų krečiama Ukraina. Pasak šalies vadovės, išreikšdami solidarumą, Baltijos šalių gyventojai laiko ne tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet ir Ukrainos vėliavas. „Mes todėl šiandien turime ir ketvirtą vėliavą rankose. Šiandien yra Ukrainos vėliavos diena, todėl Baltijos šalių šiandieninis šventimas susilieja ir susijungia su Ukrainos vėliava.

 Vytautas Markevičius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Baltijos kelias siuntė aiškų pranešimą ir Rytams, ir Vakarams: šios tautos tikrai eina į laisvę, ir jos nesustos. Taip teigia profesorius Vytautas Landsbergis. „Iš Rytų prapliupo pykčiai, grasinimai, bauginimai, bet jie jau negalėjo mūsų išgąsdinti“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako jis. Profesoriaus teigimu, stovėdami Baltijos kelyje, jau buvome laisvi ir balsavome už laisvę.

Kartais tautiečiai aimanuoja, kad jų lūkesčiai nepriklausomoje Lietuvoje liko neišpildyti, jie esą kovojo ne už tokią šalį, tačiau pamiršta savęs paklausti, ką patys padarė, kad Lietuva būtų kitokia, sako LRT.lt kalbinti Baltijos kelio kartos atstovai. Jie įsitikinę, kad lietuviai nėra susvetimėję, o atsiradus agresoriui neabejotinai susikibtų rankomis naujame Baltijos kelyje.

 Sostinėje pradėti rinkti parašai po peticija, kuria reikalaujama iš kultūros paveldo objektų sąrašo išbraukti Vilniuje ant Žaliojo tilto sovietmečiu pastatytas keturias skulptūras. Peticiją su vilniečių ir miesto svečių parašais ketinama pateikti Vyriausybei, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. Vienas iš peticijos iniciatorių Valdas Benkunskas teigė, kad jau surinkta apie 200 parašų, nors praėjo tik dvi dienos, kai jie renkami.

Rugpjūčio 22 d. 14 val. 50 min. į Klaipėdos ligoninę iš Klaipėdos, Mokyklos g., buto, pristatytas ir dėl daugybinių nubrozdinimų kūne, galvos bei veido sumušimų paguldytas 2013 m. gimęs berniukas.

Sportas ir nuostabios merginos – tai du, vienas kitą papildantys, komponentai. Didžiojoje dalyje sporto šakų dailiosios lyties atstovės yra tik puošmena: vyrų dėmesį sukaustanti gražuolė išeina į ringą ir skelbia naujo raundo pradžią, įspūdingų formų merginos duoda startą lenktynėms ir panašiai. Krepšinio varžybų pertraukėlių metu į aikštelę taip pat išbėga būrys gražuolių. Vis dėlto tiek jos, tiek jų vadovė teigia nesančios tik puošmena.

Visą pasaulį, o taip pat ir Lietuvą vos per kelias dienas užvaldžiusi „mada“ - pilstymasis lediniu vandeniu – pamažu slūgsta. Žinomi pramogų, politikos, verslo ir sporto pasaulio atstovai kontraversiškai vertina reiškinį, kurio pirminė idėja buvo rinkti lėšas nepagydomos neurologinės ligos tyrimams. Vieni su džiaugsmu priima „Ledinio vandens kibiro iššūkį“ (angl.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Iškrypėliui malonumas, patirtas iš kelnių „į laisvę“ išleidus savo vyriškąjį pasididžiavimą arba pagrabinėjus nuogą užpultos moters kūną, reiškia kur kas daugiau nei už tokį gašlų elgesį gresianti teismo bausmė arba gėda, paskelbus tokio gašlūno pavardę. Tai rodo policijos įvykių suvestinėse gana dažnai, ypač vasarą, užregistruojami tokie išpuoliai ir kai kurių gašlūnų pasikartojantis elgesys atlikus bausmę.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint Ribentropo-Molotovo pakto 75-ąsias ir Baltijos kelio 25-ąsias metines Istorinėje Prezidentūroje Kaune surengta konferencija „Sunkus kelias į laisvę“. 1939 metais pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas nulėmė tragišką trijų Baltijos valstybių likimą. Pasak istorikų, iki pat 1988-ųjų slaptieji šio pakto protokolai Sovietų Sąjungoje buvo tabu. Apie tai tekalbėdavo rezistentų organizacijos.

LRT.lt Dabartiniai įvykiai turėtų pakeisti Vakarų mąstymą, ir jie turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, suteikiant pagalbą Ukrainai. Taip interviu LRT.lt teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tikrai turime galimybių panaudoti daugiau spaudimo priemonių. Mes privalome tai daryti, nes kito kelio nėra“, – įsitikinęs jis. L. Linkevičiaus nuomone, reikėtų imtis griežtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu. „Jei kalbame apie ekonomines sankcijas, jos toli gražu dar neišsemtos.

Gabrielė Valaitytė, LRT.lt Baltijos kelyje vienybė pasireiškė tobuliausiu pavidalu, po to tokių pakilimų nebebuvo, sako Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Ozolas. LRT.lt pašnekovo teigimu, tik praėjus 25-eriems metams po Baltijos kelio, žmonės pradeda suprasti, kas iš tiesų yra laisvė ir nepriklausomybė. „Dar iki Sąjūdžio sakiau, kad mūsų kelias iki nepriklausomybės bus ilgas ir sunkus, bet kad jis bus toks skausmingas visiems žmonėms, tikrai negalvojau.

 Asta Volkovaitė Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, benamiai Šiaulių miesto centre tampa miesto vizitine kortele. Dienomis jų nusėsti suoliukai naktimis tampa gultais. Išmaniausieji kai kur jau įsirenginėja ir erdvesnius, vos ne jurtų interjerą primenančius guolius. Nei valdininkams, nei policijai tai kažkodėl akių nebado. Benamės fortas – po namo langais Benamiai tampa vis opesne socialine problema.

Jau sekmadienį įvyksiančio „Velomaratono“ organizatoriai ir saugaus eismo kultūrą skatinantis projektas „Nebūk briedis“ siekia, kad renginio dalyviai ir žiūrovai jaustųsi saugiai tiek keliaudami iki renginio starto vietos, tiek važiuodami trasoje. Organizatoriai primena, kad dalyviai yra asmeniškai atsakingi už savo elgesį maratono metu. Vienas svarbiausių reikalavimų dalyvaujantiems dviratininkams – techniškai tvarkingas dviratis ir šalmas.

Sugalvojote steigti įmonę, asociacija ar labdaros ir paramos fondą, o renkantis pavadinimą jums patiko žymaus žmogaus vardas ar pavardė, tačiau nežinote ar galite juos naudoti? Registrų centro darbuotojos pataria nesibaiminti – reikalavimų pavadinimams daug, tačiau draudimo naudoti žymių žmonių vardus nėra. „Teisės aktuose reikalavimų pavadinimams – labai daug.

Rokiškio rajone, privačiame ūkyje penktadienį nustatytas naujas mirtino afrikinio kiaulių maro židinys, kuris tapo aštuntuoju šalyje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad situacija tampa vis sudėtingesnė. „Akivaizdu, kad virusas atėjo ne iš Baltarusijos, o iš Latvijos, kadangi naujausi afrikinio kiaulių maro židiniai šioje šalyje buvo užfiksuoti netoli sienos su Lietuva.

Rugpjūčio 20-21 d. Vilniuje, V. A. Graičiūno g., iš bendrovės sandėlio, nuėmus atsarginių durų pakabinamą spyną, pavogti kvepalai, vynas ir kitos prekės. Nuostolis – apie 300 000 litų.

Penktadienį Kaune įvyko tremtinių atminimui skirtos akcijos „Mes niekad nepamiršim“ uždarymo renginys, kuriame Kauno regionui buvo pristatyti ir neseniai įvykusios ekspedicijos „Misija Sibiras'14“ įspūdžiai. „Sulaukėme daugiau kaip 60 nuotraukų. Susidomėjimas buvo didelis, žmonės ateidavo pasakodavo savo istorijas, jaunimas – dalijosi savo senelių, prosenelių, giminaičių prisiminimais.

Laima Ragėnienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Tai, kas vyksta dabar, Baltijos keliui suteikia naujų prasmių, sako Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys. „Mes dar kartą paliudijame, jog, nepaisant etninių, ideologinių, pasaulėžiūros, partinių, socialinių ir kitokių skirtumų, esame kartu. O tai mums teikia viltį, kad mes, kaip bendruomenės, kaip tautos, esame ir galime būti, nes jau parodėme, kad kartu galime kažką nuveikti“, – pabrėžia jis.

Dviračių maratono dalyviai sekmadienį startuos nuo Nepriklausomybės aikštės bei važiuos Gedimino prospektu (nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų), Šventaragio, T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos gatvėmis, privažiavus iki transporto žiedo apsisuks ir važiuos T. Kosciuškos ir Arsenalo gatvėmis atgal, per Karaliaus Mindaugo tiltą, Žvejų, Upės, Vytauto ir A. Mickevičiaus gatvėmis, per Žvėryno tiltą, A. Goštauto gatve iki Baltojo tilto ir atgal – A. Goštauto gatve ir Gedimino prospektu (iki Lietu...

Turi gerą idėją, tačiau trūksta pagalbos ją įgyvendinant? Tavo organizacijai reikalinga parama? Kreipkis į mus! www.geridarbai.lt – mes padedame įgyvendinti geras idėjas! Lietuvoje gyvena beveik 3 milijonai žmonių. Čia savo veiklą vykdo daug įvairių organizacijų. Kiekviena iš jų – vienija piliečius, turinčius bendrų tikslų, puoselėjančių vienodas vertybes ir planuojančių kartu įgyvendinti bendras idėjas. Kartais trūksta tik vieno nedidelio žingsnelio, kad šios idėjos virstų realybe.

Jau antrus metus iš eilės Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) inicijuoja akciją „Ir vaiko širdelė turi daug didelių idėjų...“, kurios tikslas – surinkti mokyklinių prekių, knygų, lavinamųjų ir lauko žaidimų maltiečių globojamiems vaikams. Prie akcijos jau prisidėjo daugiau nei 30 įmonių, 8 ministerijos, Lietuvos Respublikos kanceliarija bei kitos organizacijos.

Gera žinia nesuspėjusiems pasimėgauti išskirtine kelione vasarą – „Smiltynės perkėla“ greitaeigiu laivu „Smiltynė“ pasiekti Juodkrantę ir Nidą bus galima dar mėnesį. Šią vasarą pristatyta reguliari susisiekimo vandens keliu priemonė tapo itin populiari, todėl nuspręsta maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida ir atgal žmones plukdyti rugsėjo mėnesio savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais), rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šią vasarą startavęs projektas pasiteisino su kaupu.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugpjūčio 22 dieną Vilniuje susitiko su JAV kongresmenų delegacija, su kuria aptarė saugumo situaciją regione Rusijos prieš Ukrainą vykdomos agresijos akivaizdoje. Iš respublikonų ir demokratų partijų narių sudarytai JAV Kongreso Atstovų rūmų delegacijai vadovavo respublikonas iš Ohajo valstijos Steve‘as Chabotas.

Rugpjūčio 21 d. per visuotinį akcijos „Tvora“ reidą aplinkosaugininkai patikrino daugiau kaip 200 vandens telkinių ir 870 valdų. Pareigūnai išaiškino dar pusšimtį neteisėtų užtvarų prie upių ir ežerų. Nuo gegužės mėnesio, kai prasidėjo akcija „Tvora“, jau pašalinta arti 250 nelegalių tvorų prie vandens telkinių. Tai penkis šešis kartus daugiau, palyginti su ankstesniais metais. Vidutiniškai kasmet būdavo pašalinama po 40-50 nelegalių tvorų. „Iš tiesų pašalinta gerokai daugiau nei 250 tvorų.

Prezidentės malonės sulaukęs iki gyvos galvos dėl banko plėšimo ir apsaugos darbuotojo nužudymo kalėti turėjęs Justinas Buta vėl veržėsi į laisvę - teismui jis buvo apskundęs Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, kuriuo nuspręsta netenkinti jo prašymo anksčiau paleisti į laisvę.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos skyriui vakar buvo pranešta, kad Kelmės rajone „Raudgirio“ medžiotojų būrelio plotuose vaikšto vyras su ginklu. Nuvykus, miške buvo sulaikytas medžiotojas R.V. (1976 m.). Vyras neturėjo medžioklės lapo ir kaip paaiškėjo nepriklauso „Raudgirio“ medžiotojų būreliui, kurio plotuose medžiojo. Vyrui surašytas protokolas padas ATPK 85 str. 5d. ir paimtas medžiotojo bilietas.

Vilniaus universitetas (VU) abipusiu sutarimu iš pareigų atleido valstybinio matematikos brandos egzamino užduotis nutekinusį Matematikos ir informatikos fakulteto docentą Rimantą Grigutį. Tai BNS patvirtino sprendimą priėmęs VU mokslo reikalų prorektorius profesorius Eugenijus Butkus, šiuo metu pavaduojantis universiteto rektorių. „Kadangi jis yra pažeidęs etikos principus, su juo nutraukiama darbo sutartis Vilniaus universitete“, - sakė E.Butkus.

Muitinės pareigūnai Klaipėdoje sulaikė prabangų sportinį automobilį, kurį į Lietuvą mėginta įvežti laikinam perdirbimui – t.y. detalėms. Apie 400 tūkst. Lt vertės „Mercedes Benz SLS AMG“ muitinės pareigūnams pateiktoje deklaracijoje buvo įvertintas kaip tevertas vos 92 tūkst. Lt dėl tariamų vidinių defektų. Įvežus šį automobilį kaip tetinkamą detalėms, valstybei galėjo būti padaryta apie 60 tūkst. lt mokestinė žala.