Vytautas Markevičius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Baltijos kelias siuntė aiškų pranešimą ir Rytams, ir Vakarams: šios tautos tikrai eina į laisvę, ir jos nesustos. Taip teigia profesorius Vytautas Landsbergis. „Iš Rytų prapliupo pykčiai, grasinimai, bauginimai, bet jie jau negalėjo mūsų išgąsdinti“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako jis.
Profesoriaus teigimu, stovėdami Baltijos kelyje, jau buvome laisvi ir balsavome už laisvę. „Sąjūdis norėjo ir siūlė, kad rinkimai į naująją Aukščiausiąją Tarybą įvyktų jau rudenį. Tai nebuvo visiškai mūsų galioje – vietinė administracija nutempė į vasarį, kovą. Na, ir Kovo 11-oji įvyko kaip Baltijos kelio sprendimo įtvirtinimas“, – sako V. Landsbergis.
– Profesoriau, kokią žinią pasauliui prieš 25-erius metus siuntė trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija, stojusios į Baltijos kelią?
– Lietuvos Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai buvo išsivadavimo judėjimai, tautų laisvės judėjimai arba sąjūdžiai. O štai Baltijos kelias buvo jau pats išsivadavimas. Tai buvo nebe tik vykstančio proceso tarpsnis, bet išsivadavimas, jau įvykęs dvasioje: mes jau buvome laisvi. Juk nesiuntėme laiškų į Maskvą, klausdami, ar galime surengti tokią manifestaciją nuo Vilniaus iki Talino. Maskvoje ar Kremliuje nesėdėjo mūsų valdžia, kurios reikėtų klausti, kuriai pripažintume teisę leisti arba neleisti. Mes patys nutarėme ir tai darėme. Nebuvo jokios baimės, kad gal kas neleidžia, gal kas nubaus. Nebent vietinė valdžiukė tos baimės turėjo, jie neatėjo į Baltijos kelią. Bet Sąjūdis ir milijonas žmonių, tapę Sąjūdžio dalyviais, jo pašaukti, nejuto baimės, o tik išsivadavimo ir brolybės džiaugsmą.
Jau buvome laisvi, jau Baltijos kely balsavom už laisvę. Toliau beliko pasinaudoti biurokratų kalba ir tą sprendimą įforminti. Sąjūdis norėjo ir siūlė, kad rinkimai į naująją Aukščiausiąją Tarybą įvyktų jau rudenį. Tai nebuvo visiškai mūsų galioje – vietinė administracija nutempė į vasarį, kovą. Na, ir Kovo 11-oji įvyko kaip Baltijos kelio sprendimo įtvirtinimas, istorinis įtvirtinimas.
Koks tai buvo pranešimas pasauliui? Iš tikrųjų jis buvo, kaip mes supratome, pavykęs. Jis negalėjo būti nematomas, nepastebėtas ir neįvertintas: šios tautos tikrai eina į laisvę ir jos nesustos. Tai buvo pranešimas ir Vakarams, ir Rytams. Iš Rytų prapliupo pykčiai, grasinimai, bauginimai, bet jie jau negalėjo mūsų išgąsdinti, net ir pikčiausi, vadinamojo CK pareiškimo žodžiai. O Vakaruose buvo suvokta, kad Baltijos šalys irgi bus laisvos.
– Profesoriau, taip greitai prabėgo ketvirtis amžiaus. Jei pažvelgtume į šių dienų politines aktualijas, ką mums šiomis dienomis primena ar turėtų priminti Baltijos kelias?
– Jis turėtų priminti, kokia vertybė ir koks džiaugsmas yra būti laisviems, elgtis pagal sąžinę ir garbę, nesibauginti, kad koks nors didelis viršininkas Rytuose susirauks ar kuo nors nubaus. Mes žinome savo tiesą, turime teisę reikšti tą tiesą ir atitinkamai elgtis. Turėtume išsaugoti tą orumą ir vertinti jį.
– Pone Landsbergi, spauda rašo, kad Jūs spalio mėnesį dalyvausite Prahoje rengiamoje konferencijoje apie demokratijai kylančias grėsmes. Tame pranešime sakoma, kad konferencijoje dalyvaus ir buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas. Jei įvyktų Jūsų susitikimas su M. Gorbačiovu, ką Jūs norėtumėte iš jo išgirsti? Ir ką jam pasakytumėte?
– Kad M. Gorbačiovas dalyvaus, sužinojau tik iš spaudos. Aš tikrai neieškosiu galimybės susitikti su juo, nes nėra jokio malonumo dar kartą išgirsti tą pačią veidmainystę.
