Lietuva

Prasidėjus Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Lietuvos mokyklos pildosi ne tik vaikais, bėgančiais nuo karo siaubo, bet ir vaikais iš Rusijos. Iš Rusijos atvykusius vaikus priimančios mokyklos direktorė sako, kad iš šios šalies atvykę žmonės yra tiesiog pasibaisėję režimo žiaurumu. Į Lietuvą plūsta nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai. Vis dėlto Rusijai užpuolus Ukrainą, kai kurie žmonės nusprendė pasitraukti ir iš Rusijos.

Aiškėja, kad Kauno savivaldybės administracijos direktorius gavo didžiausią iki šiol kyšį Lietuvoje – 140 tūkstančių eurų. Teisėsauga įtaria, kad jį davė daugybę projektų Kaune vykdančios statybų įmonės „Autokausta” vadovas.

Vėlyvu metu, nuošalioje gatvelėje patrulių ekipažas pastebėjo stovintį BMW ir du vyrus sėdinčius salone. Pareigūnai nusprendė pabendrauti su vairuotoju, o draugiškas pokalbis galiausiai baigėsi dviejų vyrų sulaikymu. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Įtarimų pareigūnams sukėlusius vyrus nutarta apieškoti, o keleivio kišenėje buvo rasti du šoviniai lygiavamzdžiams ginklams. „Ką tik čia radau, norėjau važiuoti dabar į policiją“, – pareigūnams teisinosi vyriškis.

Nerimo dienos Kėdainiuose. Trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ sąskaitos areštuotos. Taip nutiko po to, kai Europos Sąjunga pritaikė sankcijas jos savininkui Putino rato oligarchui Andrejui Melničenko. Daugiau kaip tūkstančio darbuotojų ateitis nežinioje. Po pamainos iš įmonės „Lifosa“ Kėdainiuose namo skuba darbuotojai.

Nuo karo bėgančių ukrainiečių srautai nemažėja. Prie Lenkijos–Ukrainos sienos dirbantys lietuviai sako, kad nebeužtenka autobusų žmonėms vežti. Iš Rusijos atakuojamos šalies ukrainiečiai bėga tik su būtiniausiais daiktais ir net neįsivaizduoja, kas jų laukia toliau. Nemažai jų namų jau nebeturi, jie sugriauti. Pasienyje su Ukraina dirbanti kolegė pasakoja, kad stebina vaikų ištvermė.

Lietuva turi ruoštis visuotinei gynybai. Taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda, o krašto apsaugos ministras kurpia pilietinio pasipriešinimo strategiją, kuri turėtų praplėsti tautiečių akiratį, kaip ginti save ir Tėvynę tiek nuo karinės, tiek nuo kibernetinės grėsmės. Pirmajame pavasario sesijos posėdyje parlamentarai vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos kandidatūros Europos Sąjungoje. Tačiau susikivirčijo dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje pratęsimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva turi rengtis totalinei visuotinei gynybai. Tačiau šalies ambasadorius NATO Deividas Matulionis ramina ir tikina, kad toks pasiruošimas yra sveikintinas, o pačiai Lietuvai nėra jokios realios grėsmės. Pokalbis su ambasadoriumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Po šios nakties rusų atakų, kai buvo subombarduota tiek vaikų ligoninė, tiek gimdymo namai, pasigirsta, kad rusai gali panaudoti ir biologinį ar cheminį ginklą.

Ukrainoje vykstant karui, Lietuvoje už antivalstybines veikas ne kartą teisti asmenys bando užstoti Kremliaus režimą ir nusikalstamus Rusijos veiksmus.

Ketvirtadienį Lietuvoje buvo ramūs saulėti orai. Artimiausią naktį irgi vyraus giedras, žvaigždėtas dangus. Kritulių, žinoma, nebus, bet kai kur gali susidaryti plikledis. Penktadienį gali rastis labai plonų debesų, tačiau saulės spinduliai pro juos prasiskverbs lengvai. Kritulių nebus ir penktadienį. Giedrą naktį ir vėl pasižnaibys šaltukas. Vyraus 6–8 laipsniai šalčio, tačiau prie pat jūros bus apie 3–5, o šalies rytuose vietomis bus iki 13–15 laipsnių šalčio.

Seimas keturiems mėnesiams linkęs nustatyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui ir pritarė tam po pateikimo. Šildymo lengvata galiotų nuo sausio pradžios iki balandžio pabaigos ir būtų taikoma atgaline tvarka.   Už pateikimą balsavo 111 Seimo narių, 2 parlamentarai susilaikė, 1 tautos atstovas buvo prieš. „Šilumos ūkis skirtingose savivaldybėse yra labai skirtingas ir tiesiogiai kainodara nustatoma vėliau.

Ketvirtadienį teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pirmojo laipsnio garbės ženklu „Už nuopelnus teisingumui“ apdovanojo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininką, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Vytautą Landsbergį. Šis apdovanojimas įteiktas kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse. „Atkūrus valstybės nepriklausomybę, ypatingai svarbi misija buvo sukurti teisingumo pamatus.

Vilniuje apvirto „Citybee“ automobilis. Paaiškėjo, kad į moters išsinuomotą mašiną atsitrenkė ir ją apvertė „Audi“ vairuotojas. Avarija baigėsi neatsargaus vairuotojo manevras: jo „Audi“ atsitrenkė į „Citybee“ automobilį VW ir pastarąjį apvertė. Apie avariją viduryje Vilniaus policijai pranešta rytą apie pusę dešimtos. Į Žalgirio ir Giedraičių gatvių sankryžą atsiųsti ir medikai: pranešta, kad iš apvirtusio automobilio išlipo moteris, kad jai reikia medikų.

Valdančioji Laisvės frakcija ketvirtadienį pranešė kreipusis į Seimo valdybą siūlydama Seimo viešbutį užleisti karo pabėgėliams iš Ukrainos. Frakcija ragina parlamento valdybą suteikti leidimą to norintiems Seimo nariams apgyvendinti ukrainiečius. Jie atkreipia dėmesį, kad Seimo viešbutis šiuo metu apgyvendintas nepilnai.

Gerėjant epidemiologinei situacijai valdžia priima vis daugiau atlaisvinimų. Štai nuo kovo 5 d. atšauktas draudimas lankyti artimuosius ligoninėse. Vienintelė privaloma sąlyga lieka būtinai dėvėti respiratorių. Visgi nustatyti lankymo tvarką teisę palikus ligoninės vadovui, ne visos įstaigos skuba keisti dabartines taisykles. COVID-19 ligonius gydančios ligoninės pažymi, kad nors pandeminė situacija šalyje ir gerėja, virusas niekur nedingo.

146 milijonai eurų. Tokia apyvarta vos per porą metų prasisuko lietuviškoje įmonėje su penkiais darbuotojais, kurios galutiniai naudos gavėjai – garsus Rusijos oligarchas Andrejus Gurjevas ir artimas Vladimiro Putino bičiulis Vladimiras Litvinenka.

Kauno apylinkės teismas ketvirtadienį dešimčiai parų leido suimti kyšininkavimu įtariamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską. „Suimtas dešimties dienų terminui, iki kovo 18 dienos“, – BNS sakė teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė. Prokuratūra prašė įtariamąjį suimti trims mėnesiams. Teisėsauga įtaria, kad V. Šiliauskas paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.

Kauno miesto savivaldybės opozicija dėl galimos korupcijos bylos reikalauja mero, „Vieningas Kaunas“ lyderio Visvaldo Matijošaičio atsakomybės. Konservatoriai reikalauja atsistatydinti ne korupcija įtariamą administracijos direktorių Vilių Šiliauską bei merą, bet ir vicemerus Andrių Palionį bei Mantą Jurgutį. Opozicijos atstovai taip pat reikalauja taryboje sudaryti specialią komisiją, kuri ištirtų visus savivaldybės sandorius su „bendrove „Autokausta“ nuo V. Matijošaičio kadencijos pradžios.

Seimui ketvirtadienį pateiktas biudžeto pataisos projektas, kuriuo išlaidas gynybai siūloma didinti iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Absoliučia suma Krašto apsaugos ministerijos asignavimai prie to, kas jau buvo šiais metais suplanuota, 1,2 mlrd. eurų, papildomai gynybos reikmėms didėtų 300 mln. eurų. Iš jų jau skyrėme 40 mln. eurų priimančiosios šalies paramai ir šis pakeitimas leistų skirti dar papildomus daugiau nei 250 mln.

Kaune – neregėto dydžio kyšių skandalas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, pranešusi apie 140 000 eurų dydžio kyšio paėmimu įtariamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dabar kviečia atsiliepti nukentėjusius ar ką nors žinančius gyventojus. Mat pas kitą įtariamąjį rasti dar 400 tūkst. eurų. „Jis, kaip įtariama, priėmė šį kyšį iš privačios statybų bendrovės direktoriaus už palankumą sudarant statybų ir susijusių darbų rangos sutartis bei jas administruojant.

Pirminiai laboratoriniai tyrimų rezultatai tiriant antradienį pastebėtą taršą Danės upėje rodo, kad į upę pateko maistinio aliejaus, ketvirtadienį informavo Aplinkos apsaugos departamentas. „Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija (AAA) paėmė mėginius naftos produktų, riebalų ir anijoninių paviršiaus aktyviųjų medžiagų (detergentų) koncentracijoms nustatyti.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, jog kaltinimai administracijos vadovui Viliui Šiliauskui yra netikėti, jis bus atleistas. „Man šis įvykis – tiek man, tiek šalia sėdintiems vicemerams, yra kaip kruša, ledų griūtis iš giedro dangaus. Nesitikėjome, pasitikėjome. Šiai dienai – smerkiame“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė meras.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis jau antrą savaitę atidžiai stebi visus Rusijos pradėto karo Ukrainoje įvykius. Dabartinis ukrainiečių ryžtas ginant savo šalies valstybingumą A. Valioniui kelia pasigėrėjimą ir verčia prisiminti svarbią Lietuvai datą.

Ukrainos gyventojai, įskaitant nelydimus nepilnamečius, kurie pasitraukė iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir užsiregistravo Migracijos departamento registracijos centre, nemokamai gaus ne tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir gydytojų Lietuvoje ambulatoriniam gydymui išrašytus receptinius vaistus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Išlaidos už receptinius vaistus bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

Kovą apie 200 tūkstančių gavėjų sulauks vienišo asmens išmokos. Ją gaus visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus paskutinę kovo savaitę. „Prasidėjus šio mėnesio pensijų mokėjimui, sulaukiame ir gyventojų klausimų dėl vienišo asmens išmokos.

Laikinai priglausti nuo karo bėgančius vaikus iš Ukrainos pasiryžo per 600 Lietuvos gyventojų, trims vaikams globėjai jau surasti, ketvirtadienį pranešė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak jos, prieš savaitę paskelbus apie laikinų globėjų paiešką, sutikusiųjų padėti skaičius didėja kiekvieną dieną. Taip pat atsiranda pasirengusių ne tik globoti, bet ir įvaikinti šiuos vaikus, tačiau tarnyba pabrėžia, kad tokios galimybės nėra.

Rusijai su Baltarusija užpuolus Ukrainą Seimo sprendimu nuo kovo 11 dienos pusiaunakčio visoje Lietuvoje įvedama nepaprastoji padėtis. Šiuo metu nustatyta, kad ji truks iki balandžio 20 dienos imtinai.

Lietuvos gyventojai jau griebiasi už galvų – kaip ant mielių didėja ne tik kuro kainos, bet po truputį brangsta ir maisto produktai. Pavyzdžiui, kai kurie duonos gamintojai kainas jau pakėlė 20 procentų, o kiti jas žada kelti greitu metu. Tad ko tikėtis toliau? Kas laukia Lietuvos gyventojų? Ar Lietuvai gresia ekonominė krizė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.

Lietuvos verslas neturėtų tikėtis finansinės valstybės paramos dėl nutrūkusių ryšių su Rusija ir Baltarusija, nes žinojo apie tokių ekonominių santykių riziką ir jų pasekmes, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Verslo darymas Rusijoje ir Baltarusijoje buvo verslo rizikos klausimas, o dabar, kai retkarčiais prabylame apie pagalbos jam priemones, tai tikriausiai nėra sąžininga, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai apmokėtų tą riziką už veikimą šiose rinkose.

Dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo nuteista buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė atlygino 18,5 tūkst. eurų žalą nukentėjusiems ir valstybei, ketvirtadienį pranešė teismas. Kadangi vadinamojoje Garliavos byloje nuteistoji atsiskaitė su nukentėjusiaisiais ir valstybe, Panevėžio apygardos teismas panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą jos pinigams, buvusiems Panevėžio apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje.

 Lietuvos kariuomenei už 40 mln. JAV dolerių (apie 36,3 mln. eurų) bus nupirkta papildomų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“, paleidiklių ir kitos įrangos, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.  Tokį sutarties pakeitimą kovo 9 dieną Gynybos resursų agentūra pasirašė su Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybe. Su ja kalbamasi ir dėl kuo ankstesnio visos įrangos pristatymo Lietuvos kariuomenei.

Siekiant įtemptu laikotarpiu išvengti perkrovos ir sumaišties sveikatos sistemoje, atliepti šalies gyventojų poreikius bei įvykdyti įsipareigojimus pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo kuriam laikui atidėti daug diskusijų sukėlusią sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką. „Lietuvos gyventojai dar negavo visų reikiamų sveikatos paslaugų, kurių teikimas buvo atidėtas dėl pandemijos.

 Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai (ES) į sankcijų sąrašą trečiadienį įtraukus netiesioginį Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosos“ savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką, įmonės sąskaitos areštuotos. Tai BNS patvirtino Kėdainių meras Valentinas Tamulis ir pati įmonė.  „Šiuo metu gamykla funkcionuoja, šiandien dar niekas darbuotojų neatleidžia, bet jiems („Lifosai – BNS) sąskaitų areštas uždėtas, jų veikla kaip ir sustabdyta“, – BNS sakė V. Tamulis.

 Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria ragina suteikti Ukrainai šalies kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą. Už ją vienbalsiai buvo 123 Seimo nariai. „Šiuo metu šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai būtų svarbus moralinės paramos ženklas jos žmonėms, kurie negailėdami gyvybių gina savo Tėvynę ir teisę patiems spręsti šalies ateitį“, – sakoma rezoliucijoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvykiai Ukrainoje atvėrė akis, jog su brutalia jėga tartis neįmanoma – jai reikia prieš pastatyti jėgą. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Čmilytė-Nielsen: Ukraina atvėrė akis Seimo pirmininkė teigė, kad Seimo laukia daug neatidėliotinų darbų, o ir sesiją Seimas pradeda ypatingą dieną – kovo 11-osios išvakarėse.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko namuose rasta 140 tūkst. eurų, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Tai, pasak prokuroro, iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta kyšio suma. Jis patvirtino, kad kyšio davėjas – bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas. Jam, kaip ir V. Šiliauskui, pareikšti įtarimai. „Vakar ryte Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo kratą Kauno administracijos direktoriaus namuose.

Daugėja raginimų tirti Rusijos karo nusikaltimus, vykdomus Ukrainoje, rašo CNN. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Mariupolio vaikų liginės ir gimdymo namų bombardavimą pavadino „karo nusikaltimu“ ir įrodymu, kad „prieš Ukrainą vykdomas genocidas“. Jungtinės Tautos pareiškė, kad ligoninės, medikai ir kitos su gydymu susijusios institucijos „niekada neturėtų virsti taikiniu“. Trečiadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pareikalavo „naujo modelio“ tyrimų, pasak jos, priva...

Atsižvelgus į opozicijos kritiką, dėl karo Ukrainoje Seimui teikiamos nepaprastosios padėties pratęsimo sąlygos yra patikslintos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyko diskusijos, kiek žinau, keli punktai yra patikslinti: dėl to fotografavimo ir filmavimo, kur kažkam kilo klausimas, ar galima googlinti, man atrodo, tie dalykai yra daugiau ar mažiau išspręsti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą dėl Ukrainos kandidatės statuso stojimui į Europos Sąjungą (ES) suteikimo. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad abejonių dėl šio klausimo niekam nebeturi kilti, nes Ukrainoje žūstantys žmonės kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už viso demokratinio pasaulio idėją.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Lietuva yra gražiausia, kokia galėtų būti. Premjerė pastebi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai susivienijo kaip niekad, o stebint susivienijantį pasaulį, panašu, jog vyksta galutinis išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Buvusiam Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovui Narimantui Markevičiui už kyšininkavimą prokuratūra prašo skirti 48 tūkst. eurų baudą. Prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Ši byla atskirta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl įtariamo kyšininkavimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

Keturios Seimo opozicinės frakcijos nepritaria naujoms nepaprastosios padėties sąlygoms, todėl ketina balsuoti prieš jos įvedimą. „Negalime balsuoti už tokį žodžio laisvę ir pagrindines Konstitucijos teises ribojantį projektą. Mes pritariame nepaprastosios padėties pratęsimui, tačiau negalime pritarti toms naujoms nuostatoms, kurios tikrai yra perteklinės“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo akivaizdoje Lietuva turi dirbti dviem kryptimis. Pirma, reikia padėti su Rusijos agresija susidūrusiai Ukrainai, o antra, reikia rūpintis Lietuvos saugumu. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Nausėda: reikia dirbti dviem kryptimis Prezidentas G. Nausėda sveikino į pavasario sesiją susirinkusius parlamentarus. Vis dėto sesija Seimo narių laukia kitokia.

Ketvirtadienio rytą Vilniuje susidūrė du lengvieji automobiliai. Vienas jų po smūgio apvirto ir apgadino šviesoforą. Vilniuje, Giedraičių ir Žalgirio gatvių sankryžoje susidūrė du lengvieji automobiliai – „Audi“ ir „CityBee“ automobilis „Volkswagen“. „CityBee“ automobilis po smūgio apvirto ir rėžėsi į šviesoforą ir jį suniokojo. Eismo įvykio aplinkybės kol kas nėra aiškios. Į įvykio vietą išskubėjo medikai, tačiau pirminiai duomenimis žmonės per avariją nenukentėjo.

Ketvirtadienį – pirmoji Seimo pavasario sesijos diena. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen teigimu, parlamento darbotvarkė pavasario sesijoje prasideda nuo visų svarbiausių klausimų, susijusių su karu Ukrainoje. Tam, anot jos, artimiausiomis savaitėmis bus skiriamas didžiausias dėmesys. „Dėl to iš esmės turime ir sutarimą su opozicija, ir su pozicija.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pasidalino naujais kelio ženklais. Po jo žinute socialiniame tinkle kilo labai daug diskusijų ir emocijų. „Iki laisvo Kyjivo 779 km. Iki Kremliaus okupuoto (laikinai) Minsko – 187 km. Naujas kelio ženklas Vilniuje. Kaimynai baltarusiai, atsibuskit“, – savo socialiniame feisbuko tinkle skelbia R. Šimašius.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), nes Rusija gali ją naudoti kaip poveikio priemonę, atjungdama Baltijos šalis, sako šalies prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kad elektros atjungimas gali būti kaip vienas iš poveikių, mes matėme vakar, atjungus Černobylio atominę elektrinę, tai kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Praėjusią parą nustatyti 6094 nauji COVID-19 atvejai, 11 žmonių mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5176, antrą – 912, trečią – šeši žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1417 COVID-19 sergančių pacientų, keliomis dešimtimis daugiau nei prieš parą, 71 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 950,6 tūkst.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsikrėtė koronavirusu. Vyriausybės narė ketina dirbti iš namų. Apie nustatytą koronavirusą finansų ministrė pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Vakar vakarop pradėjau jaustis nekaip, šiandien greitasis Covid testas parodė teigiamą rezultatą. Teks padirbėti iš namų kurį laiką. Atrodo liga kaip visada ne laiku. Šiandien prasidedant Seimo pavasario sesijai, turėjau pateikti 4 įstatymų projektus.

Trečiadienį pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neįsileido 12 migrantų. Į Latviją praėjusią parą nepateko 9 tokie užsieniečiai. Į Lenkiją iš Baltarusijos antradienį draudžiamose vietose bandė eiti 17 migrantų. Antradienį ir sekmadienį Lietuvos pasieniečiai apgręžė po 32 tokius asmenis, pirmadienį – 30, šeštadienį – 4, penktadienį – 13, ketvirtadienį – 31. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių trečiadienį įleistų užsieniečių nebuvo.