Lietuva

Alytaus rajone, Nemunaičio kaime, penktadienį gyvenamajame name rasti neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai, pranešė Policijos departamentas. Penktadienį apie 15 val. Alytaus rajone, Nemunaičio kaime, 1974 metais gimusio vyro name rasti neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai: lygiavamzdis medžioklinis šautuvas nupjautu vamzdžiu be identifikacinio numerio, 5,6 mm kalibro graižtvinis šautuvas „BSA“ su optiniu taikikliu bei 7,62 kalibro graižtvinis šautuvas be identifikacinio numerio.

Vilniuje penktadienį du vyrai sumušė ir peiliu sužalojo vyrą, atėmė iš jo automobilio raktelius, buto raktus bei apie 170 eurų, pranešė Policijos departamentas.  Apie 20 val. 50 min. Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje esančio namo laiptinėje, du vyriškiai sumušė ir peiliu sužalojo 1985 metais gimusį vyrą, atėmė iš jo 2008 metais pagaminto automobilio „Toyota Prius“ raktelius, buto raktus ir apie 170 eurų. Nukentėjusysis, jam suteikus medicininę pagalbą, gydomas ambulatoriškai.

Praėjusią parą nustatyti 3129 nauji COVID-19 atvejai, 19 žmonių mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 2657, antrą – 467, trečią – penki žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1357 COVID-19 sergantys pacientai, 71 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė per 900 tūkst. gyventojų, nuo jos, paskutiniais skelbtais duomenimis, mirė per 8,6 tūkst.

Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, sostinėje įvyko jau tradicija tapę TV3 televizijos rengiami nacionaliniai apdovanojimai „Lietuvos garbė“. Jau septynioliktus metus iš eilės čia apdovanojami paprasti, skirtingai nuostabūs Lietuvos žmonės, kurie daro nepaprastus darbus. Ir nors savęs herojais jie nepavadintų, kiekvienam lietuviui jie yra ne tik pavyzdys, bet ir paskata elgtis taip, kad visiems savo šalyje gyventi būtų dar jaukiau.

Metus tarnavę kaip vakcinavimo centras Kauno ledo rūmai jau pradėjo tikrąją savo veiklą. Ant ledo sukasi dailiojo čiuožimo atstovai, kaunasi ledo ritulininkai. Arena atvira ir pramogautojams. O specialistai atskleidžia ambicingus sportinių aukštumų planus, esą Kaune sportininkams dabar atsiveria plačios galimybės. Kauno ledo rūmų aikštėje jau sukasi dailiojo čiuožimo atstovai. Susikauna ir ledo ritulininkai – Kauno „Kaunas city“ ir Vilniaus „Hockey punks“ komandos.

Nuo karo pradžios prabėgo kiek daugiau nei 2 savaitės, o Rusijos piliečiai tik dabar aktyviau eina į gatves. Kremliui teks gerokai pasukti galvą, kaip sustabdyti protestų augimą, teigia ekspertai. Vis dėlto mitingams Rusijoje trūksta varomosios jėgos – žmonės neturi stipraus lyderio, be to, visus kitaminčius kausto baimė. Represiniam Kremliaus režimui nėra nieko šventa ir žmonės tai žino, įsitikinę ekspertai. Sekmadienį Rusijoje nuvilnijo protestų banga, buvo sulaikyta per 5 tūkst.

Aštri kritika valdantiesiems, šūksniai „gėda“, politikų pasitraukimas ir premjerės Ingridos Šimonytės ašaros. Taip praėjo Kovo vienuoliktosios minėjimas ne kokioje nors aikštėje, o pačiame parlamente, istorinėje Kovo 11-osios salėje.

Šventinę dieną Vilniuje prisiekė daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių – tarp jų premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O prisiekę naujieji šauliai tvirtino, kad jų pasiryžimą įstoti į Šaulių sąjungos šeimą sustiprino karas Ukrainoje ir noras ginti šalį. Nepriklausomybės aikštėje plevėsuojančios trispalvės ir daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių sąjungos narių.

Nepriklausomybės atkūrimo dieną šventė ir kiti Lietuvos miestai ir miesteliai. Kaune tūkstančiai žmonių tradiciškai rinkosi Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kur šįkart giedojo ir Ukrainos himną. Šiauliečių rankose plazdeno 200 metro ilgio trispalvė, o panevėžiečiai laisvę šventė už Lietuvą bėgdami 32 valandas. Šiemet toks bėgimas rekordinis tiek dalyvių skaičiumi, tiek įveiktu atstumu.

Sausakimša Basanavičiaus alėja, pilnos žmonių lauko kavinės, perpildyti viešbučiai ir pirmieji braidymai jūroje. Palanga ilguoju savaitgaliu pasitinka pavasarį. Nors dažnam gerą nuotaiką temdo karas Ukrainoje, žmonės stengiasi pravėdinti galvas ir nors kelioms dienos pabėgti nuo realybės. Palangoje pavasaris. Oro temperatūra 4 laipsniai šilumos, pučia vėsokas, bet lengvas vėjelis. Štai kaip atrodo Basanavičiaus alėja. Minios tautiečių suplūdo ilgąjį savaitgalį praleisti šiame kurorte.

Alzheimeris – itin sunki liga, kuri visame pasaulyje diagnozuota daugiau nei 24 milijonams žmonių. Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkas Rytis Maskeliūnas ir doktorantė Modupe Odusami antrus metus kuria algoritmą, kuris leidžia tiksliau nei anksčiau sukurti algoritmai nustatyti ankstyvuosius Alzheimerio simptomus. Už šį proveržį ir mokslinį progresą, tyrėjai pagerbti „Lietuvos garbės“ „Metų atradimo“ apdovanojimu.

Daugelis dešimtokų save randa įvairiose veiklose – vieni imasi sporto, kiti kūrybos, o štai 16-metis kaunietis Marius Bložė ėmėsi savanorystės. Tik ne gyvūnų prieglaudoje, kaip gali pasirodyti įprasta, jis yra savanoris paramedikas, gelbstintis kitų gyvybes jau daugiau nei dvejus metus. Už savo atsidavimą kitiems vaikinas pelnė „Lietuvos garbės“ „Metų ryžto“ nominacijos apdovanojimą.

Kiek neįprasta vairavimo išgėrus istorija išnarpliota Vilniaus miesto apylinkės teisme. Policijos pareigūnų perspėtas vyras vis tiek nusprendė vairuoti automobilį, nors ir matė, kad patruliai stebi jo veiksmus. Teisme vyras aiškino, kad jis nesijautė girtas. Tačiau patikrinimo metu vilnietis pripūtė net 1,55 promilės. Tada kaltę jis pradėjo versti COVID-19 ligai, kuria sirgo prieš mėnesį. Esą dėl to jautėsi išsekęs, prarado pojūčius, todėl negalėjo tiksliai įvertinti savo būklės.

Lietuvoje jau registruota apie 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jiems užtikrinamos socialinės garantijos ir galimybė dirbti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį su Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujama delegacija aptarė karo pabėgėlių iš Ukrainos padėtį.  Pasak ministrės, Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia pavojų milijonams taikios tautos žmonių.

Ukrainietį pėsčiųjų perėjoje mirtinai sužalojusiam 23-ejų tauragiškiui Lukui G. Klaipėdos apygardos teismas skyrė griežtesnę bausmę – ketverių metų laisvės atėmimą, vykdymą atidedant dvejiems metams. Tauragės apylinkės teismas pernai byloje buvo skyręs švelnesnę, dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su atidėjimu, ją sumažinant trečdaliu. Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog pagrindo švelninti bausmę nebuvo ir tenkino prokuratūros skundą.

Kovo 11-osios minėjimas prasidėjo neįprastai – istorinėje Seimo salėje iš tribūnos pasigirdo aštri kritika valdantiesiems, kurią lydėjo šūksniai „gėda“, politikų pasitraukimas ir premjerės Ingridos Šimonytės ašaros. Šią naktį Kremliaus okupantai ėmėsi naujų puolimų – raketomis apšaudė dar du Ukrainos miestus – Lucką ir Dniprą, kurių karo siaubas iki šiol dar nebuvo pasiekęs. Čia Putino raketos subombardavo vaikų darželį, gyvenamuosius namus, batų fabriką.

Penktadienį minint 32-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje priesaikas davė nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Priesaikas davė ir Šaulių sąjungos vėliavos pabučiavimu į šaulių gretas įstojo 2 tūkst. žmonių, tapusių broliais ir sesėmis. Prisiekusių šaulių gretose buvo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiandien ne tik jūsų priesaikos diena.

Karo grėsmė privertė lietuvius pamiršti senas nuoskaudas ir susivienyti. Ekspertai sutaria, kad dabar mūsų tauta stipri kaip vienas kumštis. Nurimo ir valdžia nepatenkinta visuomenės dalis – „Šeimų sąjūdis“ atsisako protestų planų. Tačiau ar ilgai truks toks susitelkimas? Ateityje visuomenės sopuliai gali išlįsti kaip yla iš maišo. Vos prasidėjo karas, Lietuvos tarpusavio vaidai nuščiuvo. Juos pakeitė rimtis ir atjauta Ukrainos piliečiams.

Į Šalčininkų rajoną išsiųstos tarnybos – pranešta apie degantį namo stogą.  Šiandien 15.37 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Šalčininkų r. sav., Tetėnų k., atvira liepsna dega gyvenamo namo stogas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Lietuvą Kovo 11-osios proga. Sveikinimu Ukrainos prezidentas pasidalijo „Twitter“ paskyroje. „Sveikiname broliškus Lietuvos žmones Nepriklausomybės dienos proga! Esame labai dėkingi už plataus masto pagalbą ir paramą kare su užpuoliku, kurią suteikė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir visi Lietuvos žmonės. Jūsų šventė yra mūsų šventė! Mūsų pergalė yra jūsų pergalė“, – socialinių tinklų žinutėje rašė jis.

Vienas ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos uždavinių – vystyti ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas tam, kad žmonės be reikalo nebūtų guldomi į ligonines. Neatsitiktinai pokyčiai žadami ir stiprinant šeimos gydytojo komandas į jas įtraukiant atvejo vadybininkus. Jie padėtų užtikrinti sunkių pacientų sveikatos priežiūrą. Šie pokyčiai pristatyti šią savaitę surengtoje nuotolinėje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir parlamentaras Justinas Urbanavičius Kovo 11-ąją sutiko Ukrainoje, socialiniuose tinkluose pranešė parlamentarai. Jie teigė nuvykę palaikyti Rusijos karinę invaziją patiriančių ukrainiečių ir nuvežti jiems paramos. Lietuvos parlamentarai į Ukrainą nugabeno termovizorių, vaistų, karinės ekipuotės, visureigį ir keturratį. „Norime išreikšti moralinę paramą ukrainiečiams.

Lietuvai minint 32-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, tūkstančiai žmonių penktadienį Vilniuje dalyvavo šventinėse eitynėse.  Šiemet jose skambėjo šūkiai ne tik už Lietuvos, bet ir už Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos laisvę. Žmonės nešė plakatus „Ukrainai – tarptautinę paramą“, „Putinai, eik lauk iš Ukrainos“, „Tribunolas žudikams“, buvo pasipuošę ir Lietuvos trispalvėmis, ir Ukrainos valstybine, ir baltarusių tautine vėliavomis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį atsiprašė dėl Kovo 11-osios minėjimo metu skambėjusių pasisakymų apie homoseksualius asmenis. „Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės“, – feisbuke parašė Seimo pirmininkė.

Europos Sąjungos (ES) siekis stiprinti gynybą yra sveikintinas, tačiau strateginės autonomijos siekis prasmingas, tik jeigu papildys NATO, o ne konkuruos su aljansu, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį ir penktadienį Prancūzijoje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. „Kalbėjome apie gynybos klausimus – gynyba, saugumas šiuo metu tikrai toks prioritetas, dėl kurio niekas jau ir nebesiginčija“, – Prezidentūros išplatintame komentare sakė G. Nausėda.

Staigtasparnių techninės apžiūros ir remonto paslaugas teikianti bendrovė „Helisota“ penktadienį pranešė stabdanti rusiškų sraigtasparnių remonto veiklą. „Stabdome rusiškų sraigtasparnių remontą Lietuvoje. Šiuo metu baigiami remonto darbai jau turimiems klientams. Klientų iš Rusijos niekada neturėjome,“ – teigia „Helisota“ vadovas Gintaras Juknevičius. „Negalime nepaisyti turimų įsipareigojimų savo ilgamečiams klientams, todėl pradėtus darbus baigsime, orlaivius pristatysime užsakovams.

Lietuvos verslai traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos – medieną ir geležį importuojančios įmonės ieško naujų rinkų Vakaruose. Pasak ekonomistų, Europos rinkose žaliavos gerokai brangesnės, tad brangs ir įvairios prekės. O į infliaciją papildomai žibalo įlies į viršų kopianti naftos, gamtinių dujų kaina – įkandin brangs maisto produktai. Prognozuojama, kad jau netrukus infliacija Lietuvoje pasieks ir 15 procentų.

Nepriklausomybės Akto signatarė Rasa Juknevičienė prašo išbraukti ją iš Signatarų klubo narių nuo 2022 metų kovo 11 dienos. „Negaliu būti nare struktūros, kuri kalbėti klubo vardu deleguoja žmogų, nesuvokiantį laikmečio aplinkybių. Man labai apmaudu ir gėda už Zitos Šličytės kalbą, kuri visuomenėje gali būti suprasta kaip visų signatarų nuomonė. Ukrainos karo akivaizdoje yra sunkiai suvokiama, kaip galima spjaudytis tokia baisia neapykanta.

Premjerė Ingrida Šimonytė nusprendė stoti į Šaulių sąjungą ir penktadienį duos priesaiką. „Buvau apsisprendusi tą padaryti, tiesiog šiais metais turbūt atėjo tas momentas, kai parašiau prašymą ir šiandien prisieksiu“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė. „Tai – ne emocinis sprendimas. Kariuomenė sako negalima tokių sprendimų emociškai priiminėti, tai man tai yra ne emociškas sprendimas, tikrai keletą metų galvoje gerai pravartytas“, – pridūrė ji.

Koordinuojant planus, kaip būtų galima padėti Ukrainai ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams, dėmesys atkreiptas ir į pačios Lietuvos rezervą ekstremalioms situacijoms. Valdžia pripažįsta, kad šiuo metu dalies priemonių trūksta, bet tikina besirūpinanti rezervo papildymu. Seimo Sveikatos reikalų komitete aptariant medicininę pagalbą Ukrainai ir iš šalies bėgantiems žmonėms iškeltas ir pačios Lietuvos apsirūpinimo ekstremalioms situacijoms klausimas.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų apsigyveno Klaipėdoje ir taria pirmuosius išmoktus lietuviškus žodžius – „Kartu mes stiprūs“. Klaipėdoje įsikūrė 6 asmenų iš Ukrainos šeima. Jie jau dabar yra be galo dėkingi už pagalbą. Bet dar vasario 23-iąją niekas iš šios šeimos nė įsivaizduoti negalėjo, kad vos po savaitės atsidurs Lietuvoje ir mokysis lietuviškus žodžius.

Kovo 11-osios minėjimas Seime neapsiėjo be incidentų. Daug atgarsio sulaukė Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės kalba, kurioje ji kritikavo siekį įteisinti Stambulo konvenciją, LGBT teisių gynimą bei gyrė „Šeimų maršo“ renginius. To neapsikentę dalis renginio dalyvių paliko salę.

Nuožmaus karo Ukrainoje akivaizdoje aktyviai turi ruoštis Lietuva. Buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška teigia, kad dabar metas Jungtinių Amerikos Valstijų prašyti ne tik dešimties tūkstančių karių, bet ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“. Ir viso to reikia tam, kad Rusija nesugalvotų testuoti saugumo garantijų – 5-ojo NATO straipsnio.

Į policiją kreipėsi Pakruojo gyventoja, per maždaug pusmetį sukčiams pervedusi 32,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, 1960 metais gimusi moteris nuo pernai liepos iki šių metų sausio minėtą pinigų sumą pervedė į užsienio šalių banko sąskaitas, tačiau žadėtų paslaugų negavo. Šių paslaugų policija pranešime nedetalizuoja. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, kiekvienas šiandien esame ukrainietis, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. Penktadienį minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines ji tvirtino, kad šios grėsmės akivaizdoje ypač matyti, kiek daug Lietuva pasiekė per tris dešimtmečius. „Agresija kaip mirtinas užkratas smaugia laisvą tautą, laisvą šalį. Todėl šiandien mes visi – ukrainiečiai.

Ketvirtadienį Klaipėdos policijai pranešta, kad iš bendrovės seifo dingo 20 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, ryte į policiją kreipėsi 1980 metais gimęs bendrovės darbuotojas. Jo teigimu, pinigai tą pačią dieną apie 8 val. Klaipėdoje, Sandėlių gatvėje esančios bendrovės patalpose, dingo iš seifo neaiškiomis aplinkybėmis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Seime vyksta iškilmingas šios visai Lietuvai svarbios dienos minėjimas ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija Kovo 11-osios Akto salėje.

Praėjusią parą nustatyti 5767 nauji COVID-19 atvejai, šeši žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 4834, antrą – 927, trečią – šeši žmonės. Pirminiai atvejai sudarė aštuonis iš dešimties registruotų užsikrėtimų. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1363 COVID-19 sergančių pacientų – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 74 iš jų – reanimacijoje.

Karas Ukrainoje iš naujo parodo mums laisvės svarbą, teigia šalies vadovai, sveikindami Lietuvą su Kovo 11-ąja, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. „Prieš 32 metus garsiai paskelbėme, kad esame laisvi. Sudavėme lemtingą smūgį blogio imperijai. Narsiai atlaikėme daugelį mums tekusių išbandymų. Šiandien padedame broliams ukrainiečiams, kurie priversti kovoti už savo šalies ir visos Europos ateitį“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžta 30 neteisėtų migrantų, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijoje fiksuoti šeši tokie atvejai, Lenkijoje – 69. Lietuvoje trečiadienį į šalį neleista patekti 12 tokių asmenų, antradienį ir sekmadienį – po 32, pirmadienį – 30, šeštadienį – keturiems, penktadienį – 13. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių nenustatytose vietose įleistų užsieniečių nebuvo.

Ir benzino, ir dyzelino kainoms artėjant prie dviejų eurų už litrą, degalinių atstovai kamuolį meta valdžiai – esą ši turi imti pavyzdį iš Lenkijos, mažinti akcizą ir leisti naudoti mažiau švarių ir užtat brangių biodegalų. Tai kainą esą leistų sumažinti bent keliasdešimt centų. Premjerė Šimonytė aiškina, kad naudą pajustų visai ne vairuotojai, tad pokyčių nesiims. Kiek dar tęsis šį Rusijos užkurta mėsmalė ir naftos kainų šuoliai – ekonomistai gerų žinių neturi.

Penktadienio naktį Rokiškio rajone esančiame Apaščios kaime per gaisrą žuvo moteris. Policijos departamentas pranešė, kad apdegęs 1956 metais gimusios moters kūnas rastas šiek tiek po vidurnakčio užgesinus gaisrą. Įtariama, kad gaisras kilo dėl neatsargaus rūkymo lovoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Europos lyderiai įsipareigojo remti Ukrainos europinę integraciją, po penktadienio naktį pasibaigusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Penkios valandos sunkių ir įtemptų diskusijų, nusitęsusių į gilią naktį ir pagaliau rezultatas – iš esmės pradedama Ukrainos eurointegracijos procedūra“, – feisbuke rašo šalies vadovas. Prezidentūros pateiktame G. Nausėdos komentare jis teigė, jog būtent dėl Ukrainos narystės užvirė svarbiausia diskusija.

Nors pavasarį toliau kvies saulė, šiltesnių orų dar reiks palaukti. Visgi yra ir gera naujiena – šalčiai palengva trauksis. Anot sinoptikų, anticiklonas savaitgalį lems ramius ir sausus orus, šaltis pamažu trauksis. Kitaip tariant, artimiausią parą orai bus gražūs, naktį žvaigždėti, dieną saulėti. Iš giedro dangaus kritulių tikėtis neverta, po šaltokos nakties dieną oras sušils iki 3–5 laipsnių šilumos. Pūs vakarinių krypčių, 4–9 m/s vėjas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį Varšuvoje su Lenkijos šeimos ir socialinės politikos ministre Marlena Malag aptars humanitarinę pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Ministrė taip pat lankysis Lenkijos ir Ukrainos pasienyje įsikūrusiame Nepilnamečių priėmimo punkte, kur aptars nelydimų nepilnamečių ukrainiečių priėmimo, apgyvendinimo, būtiniausios paramos ir paslaugų jiems užtikrinimą, kalbėsis apie socialinę paramą ukrainiečiams.

Sostinės savivaldybė Pavilionyse, Pašilaičių rajone, pirks sklypą statyti naują progimnaziją. Savivaldybės taryba šią savaitę pritarė tokiam sprendimui. Už vieno hektaro sklypą bendrovei „VBG Invest“ bus sumokėta 1,728 mln. eurų.  Planuojama, kad naują ugdymo įstaigą lankys per 600 moksleivių iš Tarandės, Perkūnkiemio, Pašilaičių. Sostinės vicemero Tomo Gulbino teigimu, įsigijus sklypą bus skelbiamas architektūros konkursas.

Prasidėjus Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Lietuvos mokyklos pildosi ne tik vaikais, bėgančiais nuo karo siaubo, bet ir vaikais iš Rusijos. Iš Rusijos atvykusius vaikus priimančios mokyklos direktorė sako, kad iš šios šalies atvykę žmonės yra tiesiog pasibaisėję režimo žiaurumu. Į Lietuvą plūsta nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai. Vis dėlto Rusijai užpuolus Ukrainą, kai kurie žmonės nusprendė pasitraukti ir iš Rusijos.

Aiškėja, kad Kauno savivaldybės administracijos direktorius gavo didžiausią iki šiol kyšį Lietuvoje – 140 tūkstančių eurų. Teisėsauga įtaria, kad jį davė daugybę projektų Kaune vykdančios statybų įmonės „Autokausta” vadovas.