I. Šimonytės teigimu, Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios nuosekliai pasisakė, kad jos byla dėl įstojimo į Europos Sąjungą turi būti aiškesnė nei iki šiol.
„Iki šiol ta narystės perspektyva buvo tokia miglota. <…> Žinoma, ES turbūt yra šiek tiek pavargusi nuo plėtros ir sunku yra surasti nutarimą“, – kalbėjo ji.
„Kažkada, kai buvo ratifikuojama sutartis dėl asociacijos, tai buvo problemų atskirose valstybėse narėse, kur reikėjo referendumų. Buvo sunku paaiškinti žmonėms, kodėl čia reikia to susitarimo, kuo svarbu, kuo svarbi Ukraina Europai. Man atrodo, niekam abejonių dėl to nekyla“, – pridūrė ji.
Jai antrina ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris sako, kad Ukraina padarė daug daugiau nei bet kuri kita į ES stojusi valstybė.
„Jau dabar ji už savo europinį kelią kovoja krauju, susprogdintais miestais, žuvusiais kariais ir civiliais ir tai negali būti neįvertinta. <…> Europos Sąjunga turi būti drąsi – nepaprastomis aplinkybės gali būti kuriamos ir nepaprastosios taisyklės, kurios atsižvelgtų į besiklostančia situaciją. Aš visiškai palaikau poziciją, kad jai būtų suteiktas kandidatės statutas, bet tai spręsis šiandien ir rytoj“, – akcentavo ministras.
Žurnalistams jis teigė, kad kitų kolegų Europoje pozicija skiriasi, ne visi pritartų Ukrainos įstojimui į ES išimties sąlygomis.
Tie žmonės, kurie kasdien žūsta už Ukrainos laisvę, žūsta ir už demokratinio pasaulio idėją, todėl, anot I. Šimonytės, šalia paminklų, dainų ir atminimo, privalu, kad Ukraina galėtų įtvirtinti savo europinę ateitį.
„Tikuosi, kad rytoj Europos vadovų taryboje nebus apsiribota kokiomis dvejomis muilinomis eilutėmis“, – sakė I. Šimonytė.
Kovo 9 dieną Lietuvoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą buvo pratęsta nepaprastoji padėtis.
Premjerė teigia, kad ketvirtadienį bus įregistruotas šio įstatymo pakeitimas, kadangi buvo sulaukta dėl jo pastabų iš opozicijos.
„Vyko diskusijos, kiek žinau, keli punktai yra patikslinti dėl fotografavimo ir filmavimo. Man atrodo, tie dalykai yra daugiau mažiau išspręsti ir dabar turėtų būti patikslinta redakcija taip pat ir dėl tų šaltinių, dėl kurių turi būti greitai priimtas sprendimas <…> sutarėme apsiriboti dėl dalykų, kurie yra akivaizdūs – karo propaganda ir dezinformacija“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Putinas paskelbė karą Ukrainai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų vasario 24 d. rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
Ukrainoje paskelbta karo padėtis. Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje. NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
