Lietuva

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą. Trečiadienį Sveikatos reikalų komitetui pirmą kartą pristatytame projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą. Kaip per komiteto posėdį sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė, planas toliau bus pristatomas kitiems partneriams, bus kuriamos papildomos darbo grupės. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiai pertvarkai numatoma 268 mln.

Nuo šiandien kiekvieną ketvirtadienį visuose vakcinacijos centruose Lietuvoje gyventojai kviečiami skiepytis be išankstinės registracijos. Pasirinkti bus galima bet kurią vakcinacijos centre esančią vakciną. Vykstant skiepytis reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taip pat dėl aukštos oro temperatūros rekomenduojame turėti vandens atsigerti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trečiadienį Lietuvoje buvo karšta ir saulėta. Naktį lijo kai kur pajūryje ir vakariniuose šalies rajonuose. Dieną rytinėje šalies pusėje bus saulėta. Šils iki 32 laipsnių, o penktadienį galime sulaukti net ir 34 laipsnių kaitros. Tačiau tai – dar ne viskas. Per vakarinę plauks lietaus kamuoliniai debesys, ten pils vasariškos liūtys su perkūnija. Nenustebintų ir kruša. Taigi, sulauksime ir kritulių. Artimiausiomis dienomis stiprės karštis.

Karantinui pasibaigus, Lietuvos tėvų forumas ruošiasi į teismą paduoti valstybę dėl dalies tėvų karantino metu neva patirtos žalos. Ką konkrečiai paduos į teismą, dalies tėvų atstovai nepatikslina. Taip pat nelabai aišku, kuriam teismui adresuos skundą. Savo ruožtu ir buvusios, ir dabartinės valdžios atstovai į grasinimą teismu reaguoja ramiai ir ketinimą vadina kvailyste.

Nelegalios migracijos srautai Lietuvos pasienyje – dar viena proga  Europos Sąjungai (ES) pademonstruoti solidarumą, sako užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.  „Smarkiai išaugę nelegalios migracijos srautai Lietuvos pasienyje – dar viena proga, kuomet Europos Sąjunga gali pademonstruoti vieną esminių savo vertybių – solidarumą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A. Pranckevičius.

Liepos 6-tąją, Valstybės diena lietuviai visame pasaulyje šventė ypatingai garsiai. Visą žemės rutulį apjuosę lietuviai giedojo tautišką giesmę. Himnas ritosi nuo Lietuvos, per Graikiją, Ispaniją, Airiją iki Jungtinių Amerikos Valstijų – Vašingtono, Čikagos. Žmonės rinkosi būriais ir džiaugėsi, kad po ilgų karantino mėnesių gali susivienyti ir švęsti Mindaugo karūnavimo dieną kartu. Tuo pačiu laiku, tą pačią minutę šimtai tūkstančių lietuvių visame pasaulyje susivienijo tautiškai giesmei.

Pirmą kartą po dvylikos metų pertraukos – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – atgijo prezidentūros kiemas. Ten Gitanas Nausėda surengė iškilmingą priėmimą, kuriame dalyvavo daugiau nei pusė tūkstančio svečių ir Ukrainos Prezidentas. Tačiau šventę ignoravo premjerė Šimonytė, taip pat didelė dalis ministrų. Vieni politologai sako, kad valdantieji demonstratyviai parodė, savo požiūrį į žmonių rinktą valstybės vadovą, kiti tvirtina, kad tai – paties Prezidento kaltė.

Netikėtas atradimas senoje Žemaitijos bažnyčioje. Paveldosaugininkai aptiko Vakarų Europoje prieš du šimtus metų išnykusias judančias žmogaus dydžio lėles, kurių paskirtis buvo per Velykines apeigas budėti bažnyčiose prie imituoto Kristaus kapo. Istorikai sako, kad tai išskirtinis atradimas Lietuvos istorijoje.  Į senos Žemaitijos bažnyčios bokštą pasidairyti užmirštų istorinių įdomybių užlipę paveldosaugininkai negalėjo patikėti tuo, ką išvydo.

Trečiadienio vakarą viena po kitos įvyko kelios avarijos A2 kelyje. Nelaimė įvyko autostradoje į Panevėžį, ties posūkiu į Dūkštas.   Pirminiais duomenimis, pirmoji avarija buvo nesmarki – čia susidūrė keli automobiliai, kurie sustojo užsipildyti deklaracijas.

Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus dar labiau kaista. Šalys svaidosi grasinimais paralyžiuoti viena kitos ambasadas. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija reikalauja, kad Lietuva ambasadoje paliktų tik vieną diplomatą, Lietuva nusprendė atsakyti tuo pačiu. Apžvalgininkų teigimu, tai reiškia diplomatinių santykių nutraukimą. O verslininkai jau suka galvas, kurių ES šalių ambasadose reikės prašyti vizų ir kitų dokumentų.

Lietuva prieš migrantų antplūdį jau telkiasi kariuomenę. Pasieniečiai prašo kariuomenės, kad ši nutiestų vielą pasienyje su Baltarusia ir pasiųstų ten karius. O savivaldybės, iki šiandien turėjusios pasakyti kiek ir kur galėtų apgyvendinti nelegalų, centrinei valdžiai nusprendė nepadėti – pareiškė, kad nei gali, nei nori priimti atvykėlių. Priešinasi ir patys gyventojai, bijo sulaukti nekviestų kaimynų.

Antradienį sostinę nusiaubus beveik katastrofinei liūčiai, dalis gyventojų patyrė nemenkų nuostolių. Kam užlietos namų patalpos, kam pelkėje paskendo automobilis – ko tik nebuvo. Draudimo bendrovės po liūties sako jau dabar sulaukusios kelių šimtų gyventojų kreipimųsi ir pataria, kaip elgtis, jei jūsų automobilis ar namai buvo užlieti. Antradienį Vilnių nusiaubė neeilinė liūtis. Prilijo tiek, kad balose skendo automobiliai, o kanalizacijos šuliniai kai kur virto fontanais.

Visiems pasaulio lietuviams Liepos 6-ąją giedant tautišką giesmę, vieno Klaipėdos kvartalo vaikai niekino trispalvę. Vienas kitą ant jos tampė tarsi rogutėmis, ant vėliavos nupiešė vyrišką lytinį organą ir užrašė prezidentą Nausėdą žeidžiantį nepadorų užrašą. Vaikai su visu kotu nukabino trispalvę ir vienas ant jos atsigulė, o kiti jį su visa vėliava traukė po žolynus ir purvynus.

Pasaulis trečiadienį peržengė „tragišką“ oficialiai registruotų keturių milijonų mirčių nuo COVID-19 žymą, pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir pridūrė, kad tikrasis koronaviruso pandemijos aukų skaičius veikiausiai yra didesnis.  PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad 4 mln. žmonių mirė praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo koronaviruso protrūkio, prasidėjusio Kinijoje 2019 metų gruodį. „Pasaulis yra pavojingame šios pandemijos taške.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad fizinis barjeras karščiausiose Lietuvos pasienio su Baltarusija vietose bus pradėtas tiesti jau šią savaitę. Ministrė taip pat užsimena apie du naujus angarus migrantams apgyvendinti, juos statyti padeda kariškiai. „Su Krašto apsaugos ministerija sutarėme dėl bendradarbiavimo suvaldant neteisėtos migracijos srautus pasienyje su Baltarusija. Ketiname pasitelkti kariuomenę, kuri teiks pagalbą pasienyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad per Baltarusiją į Lietuvą patenkantiems nelegaliems migrantams yra meluojama. Jie esą įvairiais pažadais yra įtikinami parduoti savo turtą ir palikti savo namus. Dėl migrantų grąžinimo Lietuva jau tariasi su užsienio valstybėmis, čia ypatingai pagelbėti gali Turkija. Trečiadienį vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis surengė spaudos konferenciją.

Nelegalių migrantų srautui nemažėjant, Vyriausybė pagalbos kreipėsi į savivaldybes. Alytaus rajone esančiame kaime viename apleistame pastate buvo apgyvendinti daugiau nei šimtas migrantų. Vietiniai sako, kad migrantai čia buvo atvežti naktį ir nieko neįspėjus, o aplink gyvenantys žmonės apie naujus kaimynus sužinojo tik ryte.

Vidaus reikalų ministerija nesusitvarko su užduotimi, kad nebūtų nelegaliai kertama Lietuvos ir Baltarusijos valstybių siena, teigia Prezidento patarėjas Darius Kuliešius.  Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Vidaus reikalų ministrė sako, kad situacija yra kontroliuojama. Ar jūs su tuo sutinkate? Žiūrint, apie ką kalbame.

Turkija galėtų padėti nustatyti migrantų, neteisėtai kertančių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tapatybę, kadangi dauguma žmonių atvyksta ir per Turkijos oro uostus, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Didelė dalis, mūsų žiniomis, asmenų patenka būtent per Turkijos oro uostus ir iš Turkijos organizuojamais skrydžiais. Mūsų įsitikinimu, Turkija turi informaciją apie tų žmonių tapatybę.

Europos padangėje vis labiau įsitvirtina aukšto slėgio sritys. Žemas slėgis bus tik kai kur pietuose. Dėl aukšto slėgio įtakos vyraus giedras ar menkai debesuotas dangus, daugiau debesų bus tiktai ties Britanija. Europos vakaruose ir šiaurėje rytoj vyraus išties gaivūs orai, tačiau pietuose ir rytuose bus vis dar karšta. Šiandien Lietuvoje buvo karšta ir saulėta. Šiąnakt palis kai kur pajūryje ir vakariniuose šalies rajonuose.

Trečiadienį po sunkios ligos eidamas 73-iuosius metus mirė poetas, kritikas, literatūrologas, švietimo vadybininkas Sigitas Renčys, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga. 1948 metais Šiauliuose gimęs S. Renčys 1971 metais Vilniaus universitete baigė lituanistiką, o 1980 metais – aspirantūros studijas Visuomenės mokslų akademijoje Maskvoje.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė iš Lietuvos išsiunčianti didžiąją dalį Baltarusijos ambasadoje Vilniuje dirbančio diplomatinio personalo, atsakydama į analogišką Minsko žingsnį. Lietuva leido Baltarusijai šalyje palikti vieną konsulinį darbuotoją ir tris techninius-administracinius darbuotojus. Antradienį Baltarusija pranešė sumažinusi Lietuvos diplomatinį personalą šalyje iki tokio paties dydžio.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dalies parlamentarų iniciatyvai sudaryti sąlygas proseneliams, turintiems draudžiamųjų pajamų, gauti vaiko priežiūros išmokas.

Liepos 6-osios vakarą prezidentūra tęsė šventinio priėmimo tradiciją, tačiau kvietimo į pobūvį sulaukė toli gražu ne visi politikai. Be kvietimo liko Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, o premjerė ir sveikatos apsaugos ministras dalyvauti renginyje paprasčiausiai atsisakė. Toks prezidentūros elgesys apnuogino įtemptus santykius tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos. Ši komunikacija – su žiežirbomis, sakė Vilniaus universiteto mokslininkas Andrius Šuminas.

Lietuva kol kas neketina sekti Latvijos pėdomis ir nesvarsto galimybės taikyti griežtesnius reikalavimus dėl gyventojų priverstinio skiepijimo nuo koronaviruso, pavyzdžiui, neskatins darbdavių imtis drastiškų veiksmų prieš skiepytis vengiančius darbuotojus, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, Lietuvoje ketinama testuoti daugiau žmonių.

Tokios vagystės Lietuvoje dar neteko girdėti. Prienų rajone buvo pavogtas ir nuvarytas lėktuvas. Įtariamasis yra sulaikytas. Trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ kreipėsi žmonių pagalbos dėl pavogto lėktuvo. „Jeigu šiandien apie 5-6 ryto matėte kažkur skraidantį ar tupiantį AN-2 (kukurūzninką) aplink Prienus, Birštoną, Alytų, Kauną, prašome kuo skubiau mums parnešti žinute ar telefonu“, – buvo rašoma žinutėje.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad nacionalinį susitarimą dėl švietimo pasirašys politinių partijų vadovai, o Seimas jį patvirtins. „Labai norėčiau tikėtis, (kad partijų vadovai pasirašys), todėl kad dalyviai, kurie buvo deleguoti partijų, tikrai įdėjo labai daug darbo ir širdies“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Vilniuje antradienį iškritęs stichinis lietaus kiekis buvo rekordinis, pranešė Hidrometeorologijos tarnyba. Vilniuje liūties metu registruota 79,7 mm kritulių per 12 valandų. Iki katastrofinio meteorologinio reiškinio pritrūko vos 0,3 mm. Šis stichinio lietaus atvejis Vilniuje yra rekordinis: ankstesnis kritulių kiekio per 12 valandų rekordas sostinėje buvo 75 mm, registruotas 1988 metų rugpjūčio 23 dieną.

Liepos 6-osios minėjime prezidentūroje dalyvauti atsisakiusi ministrė pirmininkė I. Šimonytė sako taip pasielgusi, kad pabūtų su šeima. Be to premjerė priduria, kad kvietimą į renginį gavo tik praėjusios savaitės pabaigoje. Antradienį prezidentūroje vyko iškilmingas priėmimas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga. Tačiau I. Šimonytė jame dalyvauti atsisakė.

Vertindama paskutinių dienų epidemiologinę situaciją Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad situacijos gerėjimas sustojo. „Man labai gaila, bet, manau, turėsime pagrindo konstatuoti, jog situacijos gerėjimas sustojo. Mes negalime sakyti, kad ji kažkaip labai pablogėjo. Vertinčiau, kad jau kelinta diena naujų atvejų skaičius, lyginant su prieš tai buvusia savaite, nebemažėja.

Klimatologai skelbia, kad antradienį Vilniuje labai nedaug pritrūko iki katastrofinio lietaus kriterijaus, o Alytuje – iki stichinio. Kaip skelbia Hidrometeorologijos tarnyba, liepos 6 d. dalyje Lietuvos gausūs krituliai tvindė miestų gatves ir laukus.

Vidaus reikalų ministerijai išreiškus patalpų, kuriose būtų galima apgyvendinti į Lietuvą plūstančius migrantus, poreikį, Vilnius pateikė siūlomų patalpų sąrašą. Siūlomose vietose Vilnius galėtų apgyvendinti ne daugiau 250 pabėgėlių.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė 51 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Finansų ministerijos siūlymu, 49,8 mln. eurų skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti liepos mėnesį.  Vidaus reikalų ministerijai (VRM) skirta 1,2 mln.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Lietuva yra paruošusi atsaką Baltarusijai, iš kurios į šalį plūsta nelegalių migrantų srautai. Tarp numatomų priemonių – fizinė pertvara tarp Lietuvos ir Baltarusijos, karių pasitelkimas pasienio saugojimui bei papildoma vidinių Europos Sąjungos sienų kontrolė. „Patį procesą vertiname kaip hibridinę agresiją, kuri yra nukreipta ne prieš Lietuvą netgi, o prieš visą Europos Sąjungą.

Jau praėjusią savaitę rašiau, jog džiaugiuosi, kad dalis valdančiųjų registravo projektą, kuriuo būtų ribojama prekyba alkoholiu sekmadieniais. Šio projekto motyvai ir pasekmės tiesiogiai siejasi su gėrio visuomenei siekimu – mažiau žmonių susižalos, galimai mažiau ir žus, mažiau bus skriaudžiami vaikai ir panašiai. Tačiau Viktorijos Čmilytės-Nielsen žodžiuose girdimas nusivylimas, kad dar yra sveiko proto žmonių valdančiųjų gretose.

Nors migrantų srautai išlieka dideli, jie kiek sumažėjo, skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Vidaus reikalų viceministro teigimu, nutrūko migrantų srautas iš Afrikos, tačiau į Lietuvą toliau atvyksta migrantai iš Irako. Jis taip pat pažymėjo, kad su savivaldybėmis deramasi, kur galėtų apsistoti į Lietuvą jau patekę migrantai. „Aktualijos keičiasi kiekvieną dieną ar kiekvieną valandą, kaip mes įvardijame Europos Komisijai ir Europos Tarybai.

Trečiadienį kelyje Šiauliai-Palanga – žiauri avarija. Susidūrus sunkvežimiui ir lengvajam automobiliui iš pastarojo gelbėtojai vadavo prispaustą asmenį. Avarija Alsėdžių seniūnijoje, ties Irkiūnų kaimu įvyko maždaug 12 val. Atkarpoje Plungė-Telšiai susidūrus sunkvežimiui ir automobiliui nukentėjo keli asmenys.  Lengvosios tranposrto priemonės vairuotojas po smūgio liko prispaustas. Ugniagesiams jį teko išvaduoti specialiomis priemonėmis. Jis perduotas medikams.

Nors Lietuvoje karantinas nutrauktas, neatmetama, kad jis ir vėl gali būti neišvengiamas. Didžiausią nerimą kelia visame pasaulyje sparčiai plintanti Delta atmaina, dėl kurios į paveiktų šalių sąrašą grąžintos visos pasaulio valstybės, o kai kurios šalys atideda ribojamųjų priemonių atšaukimą.

Migrantų miesteliui įrengti Švenčionių savivaldybė siūlo teritorijas Pabradėje, Švenčionėliuose. Kaip BNS sakė savivaldybės administracijos direktorė ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė Jovita Rudėnienė, abi teritorijas dar savaitgalį apžiūrėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Užsieniečių registracijos centro pareigūnai. „Komisija tiek Užsieniečių registracijos centras, tiek VSAT pasiūlė dvi teritorijas, viena jų yra Pabradėje, kita – Švenčionėliuose.

Vyriausybė žada per artimiausius trejus metus gerokai padidinti pensijas. Pirmiausia naudą pajustų ilgiausiai dirbę ir daugiausia mokesčių sumokėję gyventojai bei dėl tam tikrų aplinkybių stažo negalėję sukaupti žmonės, bet gyventojai kol kas į tokius valdžios pažadus žiūri skeptiškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo spartinanti pensijų kėlimą ir tobulinti indeksavimo tvarką, pagal kurią pensijų didinimui būtų naudojamos „Sodros“ rezerve sukauptos lėšos.

Minsko režimui nusprendus sumažinti Lietuvos ambasados Baltarusijoje darbuotojų skaičių, bus prašoma sąjungininkų solidarumo, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. „Tai dar kartą parodo, kad Aliaksandras Lukašenka bando visus kelius į Vakarus dirbtinai, neturėdamas jokių tautos įgaliojimų, sau užsikirsti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad saugantis COVID-19 Delta atmainos plitimo Lietuvoje šią savaitę sugriežtintos sąlygos keliautojams. Vienas iš pasikeitimų – nebeliko šalių, neįtrauktų į paveiktų šalių sąrašą. Žaliai zonai priskirtos šalys nuo šiol taip pat yra paveiktų šalių sąraše. Tai reiškia, kad grįžus iš bet kurios užsienio šalies, be QR kodo, kuris gaunamas užpildžius keleivio anketą, privaloma turėti ir neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą.

Sveikatos apsaugos ministerija svarsto įvesti prievolę periodiškai testuotis dėl koronaviruso nepasiskiepijusiems ir COVID-19 nepersirgusiems pardavėjams, kavinių darbuotojams, viešojo transporto vairuotojams ir krovinių vežėjams, renginių vedėjams bei kitų profesijų atstovams.  Kaip BNS sakė Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė, šie pakeitimai dabar derinami. „Argumentai paprasti – dėl delta atmainos plitimo.

Per Sausio 13-osios susidorojimą prie Televizijos bokšto tėvo netekęs vilnietis Robertas Povilaitis nusprendė asmeniškai iškelti civilinę bylą tuomečiam sovietų sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui – esą jis turi atsakyti už tai, ką jo pavaldiniai lemtingą naktį darė Vilniuje. Teisininkai abejoja, kad Gorbačiovas atsakomybės sulauks, o prokurorai kartoja jau bandę patraukti Gorbačiovą atsakomybėn Sausio 13-osios byloje – bet nesėkmingai.

Nusprendęs mažinti Lietuvos ambasados Minske darbuotojų skaičių, Baltarusijos režimas toliau saviizoliuojasi ir rūpinasi tik savo išlikimu, trečiadienį pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai rodo tiktai Baltarusijos režimo norą saviizoliuotis ir tapti dar labiau priklausomu nuo didžiosios kaimynės“, – žurnalistams sakė G. Nausėda. „Tokios pastangos saviizoliuotis, atsiriboti nuo išorinio pasaulio dažniausiai baigiasi liūdnai, blogai pačiai šaliai ir jos žmonėms“, – pridūrė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda pakartojo, kad Lietuva remia Ukrainos reformas, kels Krymo okupacijos klausimą tarptautinėje bendruomenėje ir tikino, kad kol nėra jokių teigiamų signalų iš Kremliaus, dialogas su Rusija – neįmanomas. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu atidarė Ukrainos reformų konferenciją. „Tikrai nuoširdžiai, asmeniškai džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Lietuvoje.

Nacionalinio kraujo centro vakcinavimo turo per Lietuvą metu šią savaitę bus lankomasi Panevėžyje, Švenčionyse, Vievyje, Joniškyje, Skuode ir Ukmergėje, kurioje vyks miesto šventė.  Šių savivaldybių gyventojai be išankstinės registracijos galės pasiskiepyti vakcina „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“). Skiepijantis šia vakcina, užtenka vienos dozės.

Liepos 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė Vilniuje vykstančią Ukrainos reformų konferenciją. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva visada palaikys Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos aspiracijas ir yra pasirengusi dalintis gerąja patirtimi. „Visada remsime Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė nutraukti tyrimą dėl buvusio Santaros klinikų Šeimos medicinos centro (SKŠMC) gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus elgesio. Toks sprendimas priimtas nesant akivaizdžių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad jis paveikė ar bandė paveikti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro darbuotojos sprendimą paskiepyti jo sutuoktinę nuo COVID-19 ligos.