Redakcija rekomenduoja

Nors kol kas reagentų COVID-19 tyrimams užtektų tik 1,5 mėnesio, raminama, kad siuntos toliau nenutrūkstamai keliauja. Visgi didele pagalba medikams turinčių tapti naujų greitųjų testų reikės luktelti kiek ilgiau. Gydytojai tikina, kad tai turėtų tapti kasdieniu tyrimu, tačiau toks kol kas numatytas vienkartinis toks pirkimas. Dar prieš įsismarkaujant antrai koronaviruso bangai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė apsirūpinti ir 15 tūkst. greitųjų testų.

Dėl COVID-19 pandemijos kitos ligos, o ypač kvėpavimo takų infekcijos šaltuoju metų laiku, niekur nedingo. Specialistai pastebi, kad koronavirusui valdyti skirtos priemonės teigiamai veikia sergamumą ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Tačiau kartu įspėja, kad vienu metu susirgus ir naujuoju virusu, ir gripu pasekmės gali būti daug liūdnesnės.

Augant COVID-19 pacientų skaičiui nepaliaujama skaičiuoti lovas, kurgi šie asmenys galėtų būti gydomi. Visgi patys medikai pabrėžia, kad didžiausia bėda – darbo rankų stygius. Jų teigimu, krūviai jau dabar viršija galimybių ribas, o galo viskam dar nematyti. Štai nebepakankant savo vidinių resursų LSMU Kauno ligoninė gręžiasi ne tik į kitas gydymo įstaigas, bet ir telkiasi savanorius.

Prezidento Gitano Nausėdos siekis užtikrinti ikimokyklinį ugdymą visiems norintiems pamažu įgauna kūną. Tačiau užtikrinti, kad dalis vaikų privalomai lankytų darželius, o kita dalis galėtų tai daryti, jei tik panorėtų, – nemenkas galvos skausmas didiesiems šalies miestams. Nors liko dar keleri metai iki prezidento siūlymas bus įgyvendintas, miestai jau dabar turi ruoštis darželinukų antplūdžiui.

Kylant susirgimų COVID-19 kreivei kemšasi ir šalies ligoninės. Vienos jų jau perkelia koronavirusu sergančius pacientus, kitos dar tik ruošia planus. Aiškėja, kur užsipildžius 5 didžiosioms šalies ligoninėms būtų gabenami šie ligoniai. Pavasarį džiaugęsi sėkmingai įveikę pirmąją bangą šiandien medikai nebespėja guldyti COVID-19 pacientų ir ne juokais įspėja, kad ribos jau pasiektos.

Rinkimus į Seimą laimėjusi medikė Jurgita Sejonienė neoficialiai vis dažniau linksniuojama, kaip kandidatė pakeisti Aurelijų Verygą Sveikatos apsaugos ministerijoje. Vis dėlto pati naujoji Seimo narė sako tokio pasiūlymo dar nesulaukusi, bet pasitarusi su šeima rimtai jį svarstytų.

Milijonierius ir televizijos superžvaigždė, tapęs kontroversiškiausiu mūsų laikų JAV prezidentu, prieš politikos veteraną, kuris taptų vyriausiu kada pareigas ėjusiu šalies vadovu. Donaldas Trumpas prieš Joe Bideną. Respublikonas prieš demokratą. Netrukus paaiškės, kokia kryptimi pasisuks ne tik Amerika, bet ir visas pasaulis.  Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su svarbiausiais šių metų JAV prezidento rinkimų faktais.

Prastėjant situacijai dėl COVID-19 medikai kreipiasi į visuomenę ragindami susitelkti, nes priešingu atveju ateitis laukia liūdna. Kaip pabrėžė Santaros klinikų atstovas Linas Svetikas, nė vienas ne tik nėra apsaugos nuo šio viruso, tačiau situacijai negerėjant kiekvieno aplinkoje atsiras tokių, kurie neteks artimųjų ar kurių sveikata bus nepataisomai sužalota.

Avantiūristas, kuriam beprotiškai sekėsi, ar verslo genijus – Donaldas Trumpas ir jo asmenybė kelia klausimų ne vieną dešimtmetį. Jis sukūrė milžinišką verslo imperiją ir beveik ją sužlugdė. Jis savo vardą įtvirtino kaip vieną geriausiai pasaulyje atpažįstamų prekės ženklų ir tapo televizijos superžvaigžde. Jis tapo kontraversiškiausiu visų laikų JAV prezidentu, kurio palikimas bus juntamas ne vieną dešimtmetį. Lapkričio 3 d. Jungtinėse Valstijose vyksta prezidento rinkimai.

Dirbdamas su pacientais, kuriems reikalinga skubi pagalba, gydytojas rezidentas Karolis Kilčauskas konstatuoja, kad situacija kai kuriais atvejais jau darosi nevaldoma. Net didžiausiose ligoninėse ima stigti izoliacinių palatų, o Covid-19 diagnozuojamas jau „švariame skyriuje“ gulintiems pacientams.

Seimo debiutantas Tomas Vytautas Raskevičius tikina, kad kadenciją baigiantys valdantieji gąsdino ir skaldė visuomenę, o naujoji koalicija gali priimti sprendimus, kuriuos politikai giliai nukišdavo į stalčių. „Profesionaliu gejumi“ save pristatantis vyras taip pat atskleidė, ar išvysime jį Seimo salėje persirengusį drag queen personažu Okeanide.

Amerikos politikos veteranas Joe Bidenas bandys perrašyti istoriją. Kelis kartus sėkmę prezidento rinkimuose mėginęs politikas sieks tapti vyriausiu kada nors į Ovalųjį kabinetą įžengusiu išrinktu šalies vadovu. J. Bideno kelias iki Baltųjų rūmų ilgas ir duobėtas – nepavyzdingas mokinys, jaunystėje sužavėjęs rinkėjus nuoširdumu, vėliau jis patyrė milžinišką tragediją, po kurios svarstė visam laikui mesti politiką. Visgi viena moteris jį privertė persigalvoti.

Kaukių dėvėjimas, padidintas dėmesys higienai, didesnių atstumų laikymasis – koronaviruso pandemija pakeitė visų mūsų kasdienybę. Vis dėlto gydytojai neslepia, kad perdėtas rankų ir aplinkos paviršių dezinfekavimas gali atsigręžti kitu galu. Jų teigimu, jau dabar matoma agresyvių dezinfektantų žala, o ypač nuo to kenčia vaikai.

Seimo nario priesaika – veiksmas, po kurio parlamentarai įgyja teisę atstovauti tautai. Neprisiekę Seimo nariai neturi parlamentarams numatytų teisių, garantijų ir atlyginimo. Tačiau šiemet šią iškilmingą ceremoniją koreguoja koronaviruso grėsmė. Nors Seimo narių tarpusavio kontakto išvengti nepavyks, Seimas suka galvą, kaip užtikrinti jų saugumą.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Medikai baiminasi, kad dėl planuojamo mažesnio PSDF biudžeto augimo ne tik subliūkš didesnių algų pažadai, bet ir gydymo įstaigos naują tik beprasidedančią COVID-19 bangą vėl pasitiks nepasiruošusios. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gi ramina, kad žadėti įsipareigojimai yra vykdomi, o šiemet atlyginimo didinimas buvo net paankstintas. Nors kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas didėja beveik 65 mln.

Nepaliaujamai augantis naujų patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius skaldo visuomenę. Vieni įsitikinę, kad skubiai reikalingi kuo griežtesni visuotiniai ribojimai, kiti gi įprasto gyvenimo stabdyti nenori ir viruso riziką mato kaip mažesnę grėsmę nei visišką ekonomikos sąstingį. Profesorė Aurelija Žvirblienė įspėja, kad praleidus tinkamą momentą suvaldyti koronaviruso plitimą gali tapti labai sudėtinga.

Jei naujų COVID-19 atvejų daugės taip pat sparčiai, didžiausiu rūpesčiu gali tapti būtinųjų gydymo paslaugų žmonėms užtikrinimas. Tokią žinutę siunčia medikai, pabrėždami, kad su galimais laukiamais krūviais Lietuvos sveikatos priežiūros sistema niekada nebuvo susidūrusi.

„Tai – paskutinis skambutis mums visiems“, – tokia fraze reaguodama į nevaldomai augančius naujus COVID-19 atvejų skaičius situaciją apibūdina profesorė Auksė Mickienė. Anot jos, nors iš koronaviruso ir nereikėtų daryti baubo, esame netoli to, kokius vaizdus pavasarį matėme tik iš COVID-19 sunkiai paveiktų šalių ligoninių.

Gausėjant fiksuojamų COVID-19 atvejų nemažėja ir kitų nusiskundimų turinčių pacientų eilės, kuriems vis dar sunkiai sekasi „prasimušti“ pas gydytojus. Šeimos gydytojai gi sako vos atlaikantys tenkančius krūvius ir su baime žvelgia į tik augsiančius karščiuojančiųjų srautus. Savo ruožtu dalis pacientų pagalbos teigia nesulaukiantys dar nuo karantino laikų.

Vienos Vilniaus mokyklos mokinių tėvai apstulbo sužinoję, kad pamokos jų atžaloms vyks įprastu būdu, nors klasėje ką tik buvo nustatytas vienas Covid-19 atvejis. Ir nors iki šiol mokykloms sakyta, jog tokiais atvejais klasės turėtų izoliuotis ir mokslus tęsti nuotoliniu būdu, mokyklos administracija sako laukianti epidemiologų sprendimo. Epidemiologai neabejoja – klasei būtina izoliuotis.

Miestai palaiko konservatorius, regionai – valstiečius. Teoriją, kad labiau pasiturinčių didmiesčių gyventojai ir mažesnes pajamas turintys provincijos rinkėjai balsuoja skirtingai, šie rinkimai kaip ir patvirtino. Politikos ekspertai sutaria, kad „dvi Lietuvos“ egzistuoja, o konservatorių ir valstiečių priešprieša tai įrodo. Visgi, ką rodo Laisvės partijos sėkmė ir kada Lietuvos „skirti pusiau“ nebeteks? Atsivertus rinkimų rezultatų žemėlapį į akį krenta vienas dalykas.

Jau aišku, kad tautinių mažumų gynėjais prisistatanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija po šių Seimo rinkimų liko prie suskilusios geldos. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad dėl partijos patirtos nesėkmės kalti tik jos narius šią kadenciją lydintys skandalai, būtų naivu. Politologai ir sociologai įžvelgia kur kas gilesnes priežastis – besikeičiantį rinkėjų mentalitetą, blogą lyderystę partijoje bei augančią naują tautinių mažumų atstovų kartą.

Šiltas rugsėjis, išgynęs tautiečius į miškus grybų rinkti, spaliui žada sergamumo sunkia liga piką. Infektologai įspėja, kad netrukus laukiama sergančiųjų erkiniu encefalitu ir kitomis erkių sukeliamos ligomis antplūdžio. Situaciją sunkina, kad minėtosios ligos požymiai lengvai supainiojami su COVID-19 infekcija. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, spalio mėnesį visada yra daug erkinio encefalito ligonių.

Jau daugiau nei pusmetį gyvenant pandemijos sąlygomis nors apie virusą ir sužinoma vis daugiau, nei efektyvių vaistų, nei vakcinos neturima. Kai kurių teigimu, susirgsi COVID-19 ar ne ir kaip sunkiai – viso labo tam tikra loterija, kurią nulemia mūsų imunitetas.  Ar yra būdų sustiprinti mūsų imuninę sistemą, ar kaukių dėvėjimas ilgainiui kaip tik jos nesusilpnins, kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene.

Dvi trys dienos ir jau reikėtų laukti ne rekomendacijų, o konkrečių sprendimų nacionaliniu mastu, – tokią prognozę teikia profesorius Alvydas Laiškonis. Jo manymu, didžiausia bėda šiandien – per silpnai ribojami renginiai ir jaunų žmonių aplaidumas į virusą. Aurelijus Veryga gi atšauna, kad ir dabar niekas nedraudžia atšaukti renginius. LSMU profesoriaus, gydytojo infektologo manymu, jau būtų pats laikas taikyti griežtesnes priemones suvaldant koronaviruso plitimą.

Socialdemokratų optimizmui dėl puikių rezultatų Seimo rinkimuose buvo lemta išblėsti. Suskaičiavus balsus, partija liko ketvirta su viso labo aštuoniais mandatais. Ir nors socdemai turėjo ambicingų planų netrukus po to, kai garsiai kalbėjo apie savo atsinaujinimą, šios svajonės subliuško.

Vėl sumušus COVID-19 atvejų rekordus mokslininkai džiuginančių prognozių neteikia. Susirgimų skaičius ir toliau turėtų augti, tačiau didžiausią nerimą ir pavojų kelia neatsekami infekcijos atvejai. Apie tai, kokią būtų galima prognozuoti pandemijos eigą šalyje ir koks šiuo metu fiksuojamas mirštamumas nuo šios infekcijos, kalbamės su LSMU profesoriumi Mindaugu Stankūnu.  Jau spėjome įprasti prie triženklių kasdien pranešamų COVID-19 atvejų.

Seimas uždegė žalią šviesą tam, kad dar šiais metais pasiskiepyti nuo infekcinių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, kai vakcina bus sukurta, būti galima ir vaistinėse. Tokiu būdu siekiama gerinti paslaugos prieinamumą suaugusiesiems. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta vienbalsiai – tam pritarė 57 parlamentarai iš 59 balsavusiųjų, du Seimo nariai susilaikė.

Konservatoriai nekartojo prieš ketverius metus darytos klaidos ir po pirmojo rinkimų turo nešovė pergalės šampano. Prieš akis – antrojo turo kovos vienmandatėse apygardose. Ir jei dėl didmiesčių rinkėjų simpatijų konservatoriai gali būti ramesni, regionuose jų laukia ne viena dvikova su valstiečiais, kuriose prieš ketverius metus valdžią atidavė į Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio rankas.

Kai Seimo rinkimų naktį buvo suskaičiuoti balsai ir paaiškėjo, kad daugiausiai mandatų į Seimą laimėjo konservatoriai, šie nepuolė aklai džiaugtis. Ir ne be reikalo – juk į galutinius rinkimų rezultatus daugybę sumaišties įneš antrasis turas, kai bus balsuojama vienmandatėse apygardose. Partijos su nerimu laukia, kiek dar mandatų joms atseikės rinkėjai.

Sparčiai daugėjant naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų pamažu pildosi ir šalies ligoninės. Anot jų vadovų, nors pirmosios bangos patirtys užgrūdino, visgi situacija yra nepalyginama su pavasariu. Gydymo reikalauja visi ligoniai, tad kai kurios ligoninės jau sako artėjančios prie ribos, kada covidinius pacientus reikės guldyti į kitą įstaigą.  Pasak LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės, situacija šiuo metu išties sudėtinga.

Kylant naujai COVID-19 bangai ir kone kasdien registruojant triženklius naujų susirgimų skaičius, kyla ir gyventojų nerimas dėl vėl galimo sveikatos paslaugų ribojimo. Ministras gi ramina, kad tai būtų paskutinė priemonė. Savo ruožtu gydymo įstaigų vadovai, nors ir ruošiasi, tokio scenarijaus lauktų su siaubu.  Skirtingai pirmąjį susidūrimą su COVID-19 ir karantino laikotarpį išgyvenusios gydymo įstaigos šiandien kylant naujai susirgimų bangai sutartinai akcentuoja jau išmoktas pamokas.

Po pirmojo rinkimų turo aišku, kad naujojo Seimo valdančioji koalicija suksis arba aplink konservatorius, arba aplink valstiečius. Viską nulems antrasis rinkimų turas, kur geresnes pozicijas kol kas turi galima konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio koalicija – jau šiandien šios partijos užsitikrino daugiau nei pusę šimto mandatų, o absoliučios sėkmės atveju turėtų beveik konstitucinę daugumą.

Aukšta temperatūra ir nesiliaujantis kosulys, šaltas maistas ir dėl nusilpimo ramstomos ligoninės sienos – tokio scenarijaus koronaviruso į ligos patalą paguldyta Kelmės rajono gyventoja Dajana Bacevičienė galėjo išvengti. Moteris beda pirštu į atsakingas institucijas – net kelias dienas vėluojant į saviizoliaciją išsiųsti kontaktą su sergančiaisiais turėjusius asmenis ji tapo pasėto naujo ligos židinio auka.

Partijos prieš rinkimus žarsto pažadus ne tik ekonomikos ar sveikatos apsaugos srityse, bet ir lauke, kuris labiausiai liečia jas pačias, – valstybės valdyme. Jei būtų išrinktos į valdžią, partijos žada kardinalius pokyčius: mažinti Seimo narių skaičių, ilginti Seimo kadenciją, įvesti vicepremjero pareigybę ar atimti turtą iš tų valdininkų, kurie nevykdo pareigų. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su partijų programiniais pasiūlymais Seimo rinkimuose.

Kai kuriems rinkėjams įprastos politinių rinkimų intrigos neužtenka. Užuot laukę rinkimų nakties, kad sužinotų, kokie politikai valdys šalį, kai kurie rinkėjai balsavimo rezultatų laukia ir tam, kad sužinotų, kiek papilnėjo, o gal kaip tik paplonėjo jų piniginė. Kai kurios Lietuvoje veikiančios lažybų bendrovės savo klientams siūlo statyti ne tik už įprastą sportą, bet ir pasukti galvą bei surizikuoti spėjant, kas laimės rinkimus.

COVID-19 pandemija – turbūt tai yra didžiausias per šimtmetį įvykis, su kuriuo visi susiduriame, konstatuoja profesorius Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, šeimos gydytojai galėtų daug prisidėti prie to, kad mirštamumo rodikliai nuo COVID-19 būtų mažesni. Kalbėdamas apie pirminės sveikatos priežiūros vaidmenį suvaldant COVID-19 VU Medicinos fakulteto prodekanas konstatavo, kad šios srities specialistų laukia begalė iššūkių.

Šiemet kelias partijas į rinkimus veda jų flagmanai, kurie patys nedalyvauja Seimo rinkimuose. Nors nė vienas iš šių žymių buvusių ar esamų politikų nesiekia mandato – jie yra partijos reklaminiai veidai, atstovauja partijai debatuose, jų šypsenos nugula skrajutėse, plakatuose bei vaizdo klipuose. Kol kai kurie ekspertai tokį partijų pasirinkimą vadina rinkėjų apgaudinėjimu, kuris turėtų būti uždraustas, kiti svarsto, kad rinkėjai nėra tokie kvaili ir geba patys suprasti, kaip partijos gudrauja.

Rinkimų kampanijos metu kandidatai rinkėjus bando papirkti ne tik viliojančiais pažadais, bet ir spalvingomis ir išraiškingomis reklamomis. Visgi ne vienas kūrybinis šios kampanijos metu priimtas sprendimas galėjo nustebinti ir iškelti klausimą, kas buvo tokias reklamas sugalvojusių žmonių galvose. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia įdomiausias šių metų rinkimų kampanijos reklamas.

Skaičiai įspūdingi – šiuo metu izoliacijoje dėl COVID-19 šalyje yra daugiau nei 30 tūkst. asmenų ir skaičiai kasdien auga. Epidemiologai teigia vos spėjantys suktis ir darbo valandų seniai neskaičiuoja. Iš viso nuo kovo pradžios Lietuvoje registruotas 201 židinys, iš jų 26 fiksuoti gydymo įstaigose, 11 – slaugos ir globos įstaigose.

Pasaulį sukausčiusi pandemija iš dalies nėra labai netikėtas dalykas, tvirtina ULAC vadovas prof. Saulius Čaplinskas. Jis pabrėžia, kad buvo tik laiko klausimas kada paplis tokia liga kaip COVID-19. Visgi dabar esminis raktas šiam iššūkiui įveikti – visuomenės sąmoningumas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas atkreipė dėmesį į jau keletą metų akcentuotas grėsmes.

Nors Liberalų sąjūdis dažnai siejamas su „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalu, liberalų kandidatai šiuose Seimo rinkimuose turi ir kitų biografijos dėmių, nesusijusių su amžiaus byla vadinamu procesu. Nuo nuslėptos saugumo informacijos, nepotizmo iki „nusimuilinimo“ nuo darbo ar paniką sukėlusių žodžių – kartu su liberalais kandidatuojantys politikai savo karjeroje turėjo ne vieną kluptelėjimą.

Nors dažniausiai žodžiai „politikas“ ir „skandalas“ mirga korupcijos fone, šioje Seimo kadencijoje ne vienas politikas pateko į sekso skandalų sūkurį. Nuo nesantuokinių vaikų iki „Me too“ atgarsių Lietuvoje – šiame Seime netrūko plačiai visuomenėje nuskambėjusių istorijų. PETRAS GRAŽULIS Anksčiau partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklaususiam, o dabar nepriklausomu politiku save pristatančiam P. Gražuliui ši Seimo kadencija buvo itin gausi skandalų.

Vos pernai atšventę pergalę, šiemet trijų savivaldybių merai, atrodo, persigalvojo dėl savo politinės ateities ir panoro gauti Seimo mandatą. Persigalvoję merai nemano taip išduodantys rinkėjus ir atvirkščiai – kalba apie savivaldoje įgautą patirtį, kuri praverstų Seime. Tuo metu Vyriausioji rinkimų komisija skaičiuoja, kaip merų sėkmės atveju nauji savivaldos rinkimai patuštintų Lietuvos gyventojų kišenes.

Nors idėja įsteigti valstybines vaistines Seime patyrė fiasko, nuo kitų metų vaistininkų laukia nauji pokyčiai. Bandydama juos stabdyti opozicija siūlo įstatymo keitimus. Vaistininkai įspėja, kad juos atmetus regionuose vaistinių gali nelikti. Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiomis farmacijos pataisomis įpareigojama, kad vaistinėje privalės dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas.

Jei laimėtų rinkimus, partijos gana stipriai pakeistų Lietuvos teisėsaugą – atsirastų tarėjai, prisiekusiųjų teismas, mažiau nusikaltėlių keliautų į kalėjimus, o daugiau atliktų viešuosius darbus. Yra ir išskirtinių pažadų – panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija bei įsteigti taikos teisėjų instituciją, kuri spręstų kaimynų ginčus. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su partijų programiniais pasiūlymais Seimo rinkimuose. Šįkart – teisėsaugos srityje.

Jau pasibaigus karantinui kurį laiką nesiliauja pacientų skundai, kad prisibelsti pas gydytojus vis dar sudėtinga. Dalies įstaigų gydytojai tuo metu stebisi tokiais teiginiais, mat sako, jog ligonius galėtų priimti kad ir kitą dieną. Tačiau pasigirdo svarstymų, kad galbūt prie tokios situacijos prisideda ir gydymo įstaigų noras pelnyti gerus darbo rezultatus.

Vienmandatės apygardos – tikras intrigų katilas Seimo rinkimuose. Ir kandidatai, ir politologai skėsčioja rankomis, bandydami nuspėti, kas gali pelnyti pergalę didesniuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Rezultatų nuspėjamumui koją kišą nedisciplinuoti rinkėjai, kurie, užuot kaskart balsavę už tą pačią partiją, savo balsą atiduoda žinomiausiems vardams.