Koronavirusas COVID-19

Nuo gruodžio 28 d. numačius galimybių paso galiojimo terminą ruošiamasi keisti ir privalomo periodinio darbuotojų testavimo tvarką. Numatoma, kad nuo gruodžio 28 d. testuotis turės ir tie, kuriems po paskutinės skiepo dozės jau praėjo daugiau nei 7 mėnesiai. Tokia tvarka teikiama įregistruotu operacijų vadovo įsakymo projektu.

Pandeminio koronaviruso omikron variantas tikriausiai nėra baisesnis už kitas COVID-19 sukėlėjo atmainas, naujienų agentūrai AFP sakė svarbiausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir JAV mokslininkai, nors ir įspėjo, kad reikia tolesnių tyrimų naujosios atmainos sukeliamos ligos sunkumui įvertinti. Optimistinis vertinimas pasirodė visame pasaulyje kilus susirūpinimui dėl daug mutacijų turinčios omikron atmainos.

Sveikatos apsaugos ministerija rengia tvarką atlyginti žalai už nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Apie tai jis pranešė raštu pateiktuose interpeliacijos atsakymuose opozicijai.

Pasaulis su nekantrumu laukia mokslininkų išvadų apie naująją koronaviruso omikron atmainą, kiek ji sparčiau plinta ir ar jos sukeliama liga dažniau gali baigtis mirtimi. Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius savo socialinio tinklo paskyroje rašė: Kalėdų senelis šiais metais panašu dovanų atnešė virusui. Dar lieka daug neatsakytų klausimų, bet kol kas visi nauji pasirodantys duomenys rodo, kad omikron plinta greičiau nei delta ir vakcinos prieš ją yra mažiau efektyvios.

Praėjusią parą nustatyti 1982 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Septyni mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1922 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 17 tūkst. 164 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1306 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau, nei buvo prieš parą, 130 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 17,4 tūkst.

Nustatant daugiau susirgimų koronavirusu mokyklose, epidemiologinės situacijos gerėjimas Lietuvoje sustojo, sako vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. „Sergamumas dabar yra stabilizavęsis ir to tokio sergamumo mažėjimo jau nebestebime. Ką mes matome, kad tas sustojimas yra sąlygotas daugiau padidėjusio sergamumo vėl vaikų tarpe, ypač 10–19 metų grupėje, – BNS teigė epidemiologė. – Vaikai grįžo į mokyklas ir sergamumas vėl pradėjo didėti.

Nors apie naująją omikron atmainą vis dar turima per mažai duomenų tiek kelti didesniam aliarmui, tiek ir labiau atsipalaiduoti, manoma, kad vis tik tam tikra imuninė apsauga po skiepų ar persirgimo išliks. Specialistai pažymi, kad tai, kiek žalos ši atmaina gali pridaryti, labai priklausys nuo bendro imunizacijos lygio. Pasaulio sveikatos organizacija kartoja, kad pernelyg anksti daryti išvadas, kad naujoji omikron atmaina yra pavojingesnė už dabar dominuojančią delta atmainą.

Daugiausiai vaikų nuo COVID-19 paskiepijusios savivaldybės sako – vakcinacijos rodikliai tikrai turi įtakos sergamumui. Pastebima, kad kuo daugiau mokyklinio amžiaus vaikų paskiepyta – tuo mažesnis sergamumas fiksuojamas ne tik mokyklose, bet ir visoje savivaldybėje. Vaikų vakcinacijos rodikliai skirtingose šalies vietose skiriasi kaip diena ir naktis. Pavyzdžiui, Neringos ir Vilniaus miesto savivaldybėse nuo COVID-19 yra paskiepyta daugiau nei pusė 12–15 m. amžiaus vaikų.

Susirūpinimą kelianti omikron atmaina Lietuvoje gali būti nustatyta artimiausiu metu, sako vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. „Kol kas ji Lietuvoje nėra nustatyta, bet turbūt tai yra tik laiko klausimas, kada mes ją turėsime. Daugelyje Europos Sąjungos šalių, įskaitant ir mūsų kaimynines šalis Estiją, Latviją, turime patvirtintus atvejus. Įvežimo riziką į Lietuvą yra išties labai didelė“, – BNS antradienį sakė L. Ašoklienė.

Epidemiologė Rolanda Lingienė socialiniame tinkle „Facebook“ prieš didžiausias metų šventes pasidalijo patarimais, kaip jas sutikti saugiai.  Pasak epidemiologės, nors jau galime gyventi laisviau, vis dėlto svarbu nepamiršti, kad turime saugotis.  „Stebuklingiausios metų šventės – su šeima ar platesniame rate Kolektyvų susibūrimai, karnavalai, vakarėliai mokyklose – vykti ar ne Tai klausimai, kurių pastarosiomis dienomis sulaukiu ir iš žurnalistų, ir iš artimųjų, ir iš draugų.

Dėl vaikų vakcinavimo nuo COVID-19 svarstantiems tėvams vaikų gydytojas Rimtas Kėvalas siūlo įsidėmėti keletą skaičių. Jis pažymi, kad miokardito rizika paaugliams net sirgus asimptome ligos forma yra 30 kartų didesnė nei pasiskiepijus. Negana to, gąsdina liekamųjų ligos reiškinių mastas. Kalbėdamas apie vaikų vakcinaciją Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas pažymėjo, kad tai – ypač jautri tema, todėl ragino pasitikėti mokslinėmis draugijomis ir jų rekomendacijomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad vaikai nuo 5 metų bus skiepijami nuo koronaviruso iš karto, kai tik Lietuva gaus tam tinkamų vakcinų. „Kai tik gausime vakcinas. Informacija, kurią paskutinę turime, kad turėtume gauti kažkur gruodžio antroje pusėje. Bet kada tiksliai, negaliu pasakyti. Iš karto ir pradėsime“, – paklausta, kada nuo koronaviruso bus pradėti skiepyti vaikai nuo 5 metų, atsakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Diskusijos apie privalomą vakcinaciją vyksta jau ir Europos Sąjungos lygmenyje. Šalims vienai po kitos priimant griežtesnes priemones nepasiskiepijusiems arba įvedant privalomą vakcinaciją, parlamentarai dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje nesutaria. Vienų nuomone, kryptingai artėjame link privalomų skiepų, o kiti tokios priemonės įvedimo neįsivaizduoja.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad dar nėra iki galo aišku, kokią naudą teikia skiepijimas nuo koronaviruso 5–11 amžiaus vaikams. Visgi, anot jo, net jei ir būtų patvirtinta skiepų nauda vaikams, valdžia neturėtų prievarta versti skiepyti vaikų. „Nedrįsčiau dabar jums pasakyti nei taip, nei ne [skiepijimui nuo 5 metų]. Nesu labai įsigilinęs į tai, kiek yra tyrimų, kiek yra duomenų apie saugumą, pagrįstumą ir reikalingumą tokios vakcinos.

Situacija dėl COVID-19 išlieka įtempta, bet ji yra žymiai geresnė, nei buvo prieš mėnesį, po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu konstatavo LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Be kita ko, pažymima, kad delta padarė savo ir ketvirtadalį naujų atvejų sudaro vaikai. Apžvelgdamas naujausius epidemiologinius duomenis kaip labiausiai džiuginantį rodiklį šiuo metu M. Stankūnas pateikė COVID-19 lovų užimtumą.

Lietuvos Šaulių sąjunga pristato naują savanorių sukurtą filmą „Pasirinkimo kaina“, kuriame nuo mirties vaduojami COVID-19 pacientai dūsta ir atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo. Kūrybinėje grupėje darbavosi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Filmo autoriai viliasi, kad mirštančiųjų plaučių intubavimo vaizdai privers susimąstyti žmones, kodėl negalima nuvertinti koronaviruso keliamos rizikos ir reikia skiepytis.

Praėjusią parą nustatyti 1837 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 10 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2285 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 15 tūkst. 530 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1321 COVID-19 sergantis pacientas – keliomis dešimtimis mažiau, nei buvo prieš parą, 128 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 11,8 tūkst.

  Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo 20-mečiui G. M. paskirta bausmė už kito asmens vardu išduoto galimybių paso panaudojimą bei fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui, rašoma Klaipėdos apylinkės teismo pranešime spaudai.  Byloje nustatyta, kad G. M. paprašė draugo M. M. atsiųsti pastarojo vardu išduotą Galimybių pasą su QR kodu į G. M. mobiliojo ryšio telefoną.

„Sodra“ pradeda mokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas už skiepą. Iki Kalėdų jas gaus daugiau nei 93 tūkstančiai žmonių. Tai senjorai, sulaukę 75 ir daugiau metų, kurie nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos schemą arba iki lapkričio 30 d. gavo sustiprinančią vakcinos dozę, rašoma pranešime spaudai.  Išmokos už skiepą bus pristatomos tokiu pat būdu, kaip ir pensijos ar kitos „Sodros“ išmokos.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad nepasiskiepiję nuo COVID-19 liko keli tūkstančiai švietimo darbuotojų, o privaloma vakcinacija neturėtų supriešinti bendruomenės. „Šiandien yra labai gera situacija ir virš 93 proc. švietimo darbuotojų yra pasiskiepijusių“, – antradienį LRT radijui sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Maždaug taip skaičiuojam – apie 2 tūkst. mokytojų“, – teigė ji.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dar neapsisprendusių pasiskiepyti nuo COVID-19 garbaus amžiaus gyventojų jau nebeįtikins niekas kitas – tik šeimos gydytojai. Jie patys, nors yra skatinami ir finansiškai, teigia, kad šis darbas jau darosi bergždžias, mat žmonės nelinkę pakeisti savo nuomonės. O jei ir nusprendžia pasiskiepyti, tai paskatinti artimojo ligos ar, deja, netekties. Vyriausiųjų gyventojų vakcinacijos procentas valdantiesiems vis dar nekelia džiugesio.

Lietuvos Šaulių sąjunga pristato naują savanorių sukurtą filmą, kuriame nuo mirties vaduojami COVID-19 pacientai dūsta ir atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo. Kūrybinėje grupėje darbavosi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Filmo autoriai viliasi, kad mirštančiųjų plaučių intubavimo vaizdai privers susimąstyti žmones, kodėl negalima nuvertinti koronaviruso keliamos rizikos ir reikia skiepytis.

Grupelė Šeimų Sąjūdžio atstovų  prie Seimo protestuoja prieš privalomą darbuotojų testavimą, mokamus testus ir galimybių pasą. Akcijos dalyviai tvirtina, kad po valdžios sprendimų dėl privalomo testavimo – nuo darbo nušalinami testuotis atsisakantys darbuotojai, kai kuriems esą grasinama atleidimais. Prezidentas Gitanas Nausėda dar šiandien su premjere Ingrida Šimonyte aptarė ir galimybių paso vaikams nuo 12 metų įvedimą.

Mirtys nuo COVID-19 nesiliauja – per savaitgalį pranešta apie dar dvi jaunų žmonių mirtis. Deja, 30–39 m. amžiaus grupei priklausę asmenys pasiskiepiję nebuvo. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, gruodžio 3 d. koronavirusas pasiglemžė 30–39 m. amžiau Kretingos rajono gyventoją. Vyras pasiskiepijęs nebuvo. Tą pačią dieną taip pat užgeso tai pačiai amžiaus grupei priklausiusios Pasvalio rajono gyventojos gyvybė. Moteris taip pat nebuvo vakcinuota.

Ugdymo įstaigose šiuo metu fiksuojami 455 aktyvūs koronaviruso protrūkiai – ketvirtadaliu daugiau nei prieš savaitę, BNS pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Vertinant absoliučiais skaičiais, panašią situaciją, žvelgiant į protrūkius, turėjome spalio pradžioje“, – teigė centro atstovė Justina Petravičienė. Vis dėlto, pasak jos, absoliuti dauguma šių protrūkių nėra skaitlingi, kaip ir ankstesniais laikotarpiais.

Viena iš „Astra Zeneca“ vakcinos kūrėjų perspėjo, kad būsimos pandemijos gali būti mirtinesnės nei dabartinė koronaviruso krizė. Profesorė  Sarah Gilbert, skaitydama paskaitą, sakė, kad reikia skirti daugiau lėšų pasirengimui pandemijai, jog pasiekta pažanga nebūtų prarasta. Ji taip pat perspėjo, kad vakcinos gali būti mažiau veiksmingos prieš Omikron variantą. Mokslininkė pridūrė, kad žmonės turėtų būti atsargūs, kol apie naują atmainą sužinos daugiau.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 32 136 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė 1 184 anksčiau užsikrėtę žmonės, rodo pirmadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 32 602 naujus COVID-19 atvejus ir 1 206 pacientų mirtį.

Naujoji COVID-19 atmaina, pavadinta omikron, oficialiai išplito visame pasaulyje. Pranešimai apie jos aptikimą atkeliavo iš Belgijos, Kanados, Vokietijos, Izraelio, Nyderlandų, JK ir Pietų Afrikos, kur ji buvo pirmą kartą aptikta, tačiau dabar vis daugėja valstybių, pranešančių, kad ją aptiko ir pas save. Viena jų, pavyzdžiui, Latvija. Daugybė atmainos mutacijų privertė ekspertus sunerimti, ar susikurtas imunitetas senoms atmainoms bus atsparus ir naujajam variantui.

Praėjusią parą nustatyti 465 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai mažiausias naujų atvejų skaičius nuo rugsėjo pradžios – tuomet fiksuota pusketvirto šimto naujų užsikrėtimų. Be to, per praėjusią parą atliktų molekulinių (PGR) testų skaičius yra mažiausias nuo rugpjūčio pabaigos. 12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 229 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepytas 2301 žmogus.

Latvijoje sekmadienį patvirtinti du pandeminio koronaviruso omikron atmainos atvejai, naujienų agentūrai BNS pranešė tyrimus atlikusi laboratorija. Seilių mėginiai buvo paimti šeštadienį Rygos oro uoste. Per pirminį tyrimą ėminiuose nerasta šiuo metu vyraujančios delta atmainos pėdsakų, todėl buvo atlikta papildoma analizė, leidusi patvirtinti omikron variantą.

Nuo pirmadienio į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną iš geltonos perkeliama Malta ir Prancūzijos Gviana, o geltonoje zonoje lieka tik Prancūzijos regionas – Majotas, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat dėl susirūpinimą keliančios omikron atmainos nuo šeštadienio pasikeitė izoliacijos taisyklės keliautojams: atvykus iš Botsvanos, Esvatinio, Lesoto, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Zimbabvės reikės izoliuotis 10 dienų be galimybės susit...

Šilutės ligoninėje COVID-19 skyriuje dirbantį gydytoją ištiko psichozė, praneša portale „Šilokarčema“. Pasak portalo šaltinio, gydytojas skyriuje pradėjo švaistytis švirkštu ir iššoko pro antrame aukšte esantį langą. Medikas susilaužė koją.

Nuo gruodžio 1 d. pasikeitusi tvarka dėl testavimo piktina ne tik darbuotojus, už kurių testus valstybė nebemokės, bet ir norinčius gauti galimybių pasą, kuriam greitieji antigeno testai nebetiks. Dalis gyventojų teigia nesuprantantys, kodėl einant į darbą šis tyrimas tinka, o į parduotuvę – jau ne.  Kai kurie gyventojai piktinasi, kad nuo šiol norint gauti galimybių pasą testuojantis reikės kaip reikiant patuštinti kišenę.

Dalyje šalies ugdymo įstaigų mokytojams nesuteikiamos būtinosios apsaugos nuo koronaviruso priemonės – kaukės ar respiratoriai, pareiškė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Ji šią savaitę kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir keliolika šalies savivaldybių, prašydama išspręsti šią problemą.

Nuo gruodžio 1-osios įsigaliojus tvarkai, kad už periodinius testus turi mokėti patys darbuotojai, šie baiminasi, jog privačios laboratorijos ims kelti kainas. Šiuo metu antigeno tyrimas kainuoja nuo 18 iki 33 eurų. Darbuotojų atstovė įspėja, kad kylančios testų kainos taptų nepakeliama našta mažiau uždirbantiems darbuotojams. Vis dėlto privačios klinikos tikina kainų artimiausiu metu neplanuojančios kelti.

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 107 žmonės – beveik keturiasdešimčia mažiau nei buvo prieš parą. 73 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1045 žmonėms. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė septyni 70-79 metų amžiaus asmenys, šeši 80-89 metų žmonės, trys mirusieji priklausė 60–69 metų grupei, po vieną – 40-49, 50-59 ir 90-99 metų grupėms.

Praėjusią parą nustatyti 1347 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 548 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepytas 4 tūkst. 476 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1274 COVID-19 sergantys pacientai – tiek pat, kiek prieš parą, 126 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 7 tūkst. molekulinių (PGR) ir beveik 1,2 tūkst.

Remiantis nauja Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita, kitais metais gali pritrūkti švirkštų visame pasaulyje, o deficitas gali būti arti dviejų milijardų.  Trūkumas atsirado dėl pasaulinių COVID-19 vakcinų kampanijų, kurių metu visame pasaulyje buvo suleista daugiau nei 7,25 mlrd. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Remiantis AFP duomenimis, tai dvigubai daugiau, nei įprastai suleidžiama per metus.  Dėl to sunaudojama ir dvigubai daugiau švirkštų – mažėja pasaulinės atsargos.

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 150 žmonių – keliolika daugiau nei buvo prieš parą. 75 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1061 žmogui. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė aštuoni vyresni nei 80-ies metų žmonės, du mirusieji buvo 70–79 metų amžiaus, po vieną mirusįjį priklausė 100–109, 50–59, 40–49, 30–39 amžiaus grupėms. Pilnai paskiepytas buvo vienas jų, 80–89 metų amžiaus asmuo. Iš daugiau nei 6,8 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 1875 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2675 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepytas 21 tūkst. 301 žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1276 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug dviem dešimtimis mažiau, nei para anksčiau, 122 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 11,9 tūkst.

Nors bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka nebloga, mirtis nuo COVID-19 vis dar tenka skaičiuoti dešimtimis. Ne ką geriau Lietuva atrodo ir vertinant perteklinių mirčių skaičių – šalis minima tarp lyderių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Specialistai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad mirties riziką pandemijos akivaizdoje ypač didina vienas veiksnys – sergamumas kraujotakos ligomis.

Rusijos federalinė statistikos agentūra „Rosstat“ penktadienį paskelbė, kad spalį šalyje nuo koronaviruso mirė kone 75 tūkst. žmonių – daugiausia nuo pandemijos pradžios. Pasak agentūros, nuo tada, kai Rusija užregistravo pirmąjį atvejį, šalyje COVID-19 pareikalavo daugiau nei 520 tūkst. gyvybių. Tuo metu kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys rodo, kad nuo COVID-19 Rusijoje iš viso mirė 278 857 žmonės.

Nuo šeštadienio nemokamai išsitirti antikūnus galės ir paaugliai nuo 12 iki 16 metų, penktadienį skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iki šiol tą padaryti nemokamai galėjo tik pilnai vakcinuoti gyventojai.

Nuo pirmadienio į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną iš geltonos perkeliama Malta ir Prancūzijos Gviana, o geltonoje zonoje lieka tik Prancūzijos regionas – Majotas, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat dėl susirūpinimą keliančios omikron atmainos nuo šeštadienio keičiasi izoliacijos taisyklės keliautojams: atvykus iš Botsvanos, Esvatinio, Lesoto, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Zimbabvės reikės izoliuotis 10 dienų be galimybės susitr...

Jau po keturių mėnesių leidus pasiankstinti sustiprinamosios COVID-19 skiepo dozės suleidimą, dar prieš kelias savaites pažadėjusi, kad gyventojams kompensuos bent vieną antikūnų testą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kaip tarė, taip padarė. Tačiau dalis gyventojų sprendimo liko nesupratę – manė, kad nemokamą testą žadėjo kaip ir visiems, bet jį atlikti galės tik jau pilnai pasiskiepiję.

Praėjusią parą nustatyta 2040 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2454 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 20 tūkst. 618 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1295 COVID-19 sergantys pacientai – tiek pat, kiek buvo praėjusią parą, 131 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 14,3 tūkst.

Iš pareigų pasitraukė teisėsaugos tyrime dėl neteisėto skiepijimo nuo COVID-19 įtariama Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovė Vytautė Pečiulienė. Vilniaus universiteto atstovė spaudai Gretė Gerulaitytė ketvirtadienį BNS patvirtino, kad gydymo įstaigos vadovė iš pareigų pasitraukė šalių susitarimu prieš dvi savaites. Apie tai anksčiau nebuvo pranešta. Išmoka, anot atstovės, V. Pečiulienei nebuvo numatyta.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį paskelbė pradėjusi vertinti prancūzų ir austrų biotechnologijų firmos „Valneva“ vakciną nuo COVID-19. Europos Sąjunga jau yra pasirašiusi išankstinę sutartį nupirkti 60 mln. šios vakcinos dozių. Tyrimai parodė, kad vakcinos – sukurtos naudojant inaktyvuoto (negyvybingo) viruso technologiją, kitaip nei iRNR tipo vakcinoms priklausantys „Pfizer“ arba „Moderna“ skiepai – sukelia antikūnų prieš koronavirusą gamybą, nurodė EVA.

Dar daug neatsakytų klausimų paliekanti naujoji koronaviruso omikron atmaina pasėjo nerimą ne tik dėl to, kiek labiau užkrečiama ji bus, bet ir dėl nežinomybės, kiek efektyvios išliks vakcinos. Imunologė Aurelija Žvirblienė teigė neturinti abejonių, kad omikron atmaina jau greitai bus užfiksuota ir Lietuvoje, tačiau ne tokia optimistiška buvo dėl atnaujintų vakcinų atsiradimo. Anot jos, sunku įsivaizduoti, kad kuris vakcinų gamintojas suspėtų paskui viruso evoliuciją.