Komentarai ir analizė

Didžioji 2008 metų recesija peraugo į Šiaurės Atlanto krizę: lėtas ekonomikos augimas ir aukštas nedarbo lygis sukaustė tik JAV ir didžiausias Europos valstybes, bet nepalietė kylančių rinkų. Ir tik Europa bei Amerika kartu ir atskirai kyla į kovą su žlugimo perspektyva. Ekonominiai burbulai buvo suvaldyti Keyneso stimulais, bet tai vedė prie daug gilesnės recesijos, padidinusios Vakarų šalių biudžeto deficitą.

Riaušės Anglijoje ir jų policijos paverkšlenimai, kad dirbti trukdė bandantieji patys apginti savo turtą nuo „protestuotojų“, sukėlė minčių iš juodojo humoro sferos. Vikingą į areną Pasiūlymas Didžiajai Britanijai – paprašyti iš norvegų, kad savaitėlei paskolintų apsišaukėlį „revoliucionierių“, siautėjusį su „šaunikais“ jaunimo stovykloje ir teigusį, kad jis gelbsti Europą nuo asocialių imigrantų. Norvegų „geros valios“ motyvai ir derybinės pozicijos apibrėžiamos maždaug taip.

Pirmojoje rašinio dalyje svarstyta apie ekonominę „bazę“, dabar pereiname prie „antstato“. Būtų keista, jeigu kokios nors galingos jėgos nebandytų daryti poveikio globaliniu mastu. Taigi pasaulis yra kažkaip ir kažkiek valdomas. Nors toks autoritetas kaip Zbigniewas Brzezinskis parašė knygą „Nebevaldomas pasaulis“. Viena iš populiarių ir „trolių“ pamėgtų sąmokslo „teorijų“ teigia, kad egzistuoja galinga slapta Iliuminatų organizacijos, kuri siekia pasaulinio viešpatavimo.

Ar sutiktumėte dirbti atvirame lauke nuo aušros iki sutemos, lietui lyjant ar saulei tvieskiant? Išsiropšti rytą iš vagonėlio, atsistoti į trijų kilometrų ilgio vagą ir skinti, skinti, skinti... braškes, pomidorus ar kitokias gėrybes ir už tai gauti tūkstantuką eurų. Jūs nesutiktumėte, bet daugelis lietuvių sutinka ir sutiks. Mat sėdėdami ne vienus metus be darbo, pasirankiodami litą kitą dirbdami viešuosius darbus jie sukanda dantis ir vyksta į vakariečių plantacijas.

Lietuvoje atostogų įkarštis, Vilnius apytuštis, neatostogauja, matyt, tik prezidentė ir Seimo nariai. Nors Seimo posėdžiai nevyksta, seimūnai nepaliauja tobulinti įstatymus. Štai vien pirmąją rugpjūčio savaitę Seime užregistruoti penki įstatymų projektai, vienas už kitą „kietesni“, kad net sunku pasirinkti, kurį jų aptarti viešai.

Buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko sulaikymas ir kaltinimai  neigiamai veikia jos šalį. Tolimesnis  Ukrainos vystymasis, be jokios abejonės, gali lemti visos Europos ateitį. 2004 metų Ukrainos „Oranžinė revoliucija“ uždegė naujos vilties bangą demokratinėse Europos sąjungos šalyse. Tačiau netrukus tos pajėgos, kurios bijojo prarasti valdžią svarbiame regione, pradėjo ryžtingą kontrpuolimą.

„Kardo ir žagrės sąjunga", „Darbas ir neapykanta", „Jungtuvės, laidotuvės ir gimimas" - tokiais ir dar šmaikštesniais epitetais visi apibūdinome Kristinos Brazauskienės ir Vytauto Šustausko sugalvotos Lietuvos prezidento sąjungos išsiperėjimą. Kai vienas bičiulis pusiau rimtai man pasakė, kad jos atsiradimas pasitarnaus demokratijai - nustebau. Paskui pamaniau - o kodėl ne? Netikslus pavadinimas Tiksliau, manding, būtų buvę pavadinti ją Liokajaus Lietuvos partija.

Pripažinkite, Olandijos parlamentaras, Geertas Wildersas yra teisus sakydamas, kad Europa „kopia paskutiniaisiais islamizacijos laiptais“. Andersas Breivikas, atlikęs masines žudynes Norvegijoje, matyt, yra su sutrikusia psichika. „Jis yra psichopatas, dalyvavęs pasipriešinimo judėjime prieš islamizaciją“ – kalbėjo G. Wildersas.

„Lietuvos pragmatizmas reputacijos sąskaita", “dūris į nugarą pilietinei visuomenei" – tokias antraštes bei reakcijas iššaukė Alesio Beliackio byla ir vadinamasis bankų sąskaitų duomenų perdavimo skandalas nepriklausomoje Baltarusijos žiniasklaidoje. Neliko nepastebėtas šis įvykis ir Lietuvoje. Vienas žymiausių žmogaus teisių gynėjas Baltarusijoje, du kartus Nobelio taikos premijos nominantas, A. Beliackis buvo sulaikytas rugpjūčio 4 dieną.

Liepos antrojoje pusėje žiniasklaida nestokojo įspūdingų temų. Kai kas viską lengvai supynė į vieną sąmokslo mazgą – gal todėl, kad nuolatos žiūrį televizorių. Jeigu vakar vienas šaulys nužudė kelias dešimtis žmonių, o šiandien kitame pasaulio gale politikai nesusitaria, ar leisti bankrutuoti JAV – gali būti, kad šie dalykai kažkaip susiję. Sąmokslo „teoriją“ – į mases! Kolega Tomas Čyvas pakalbino kelis nuo politikos nenutolusius asmenis.

Tikėtina, kad koks nors Valstybės saugumo departamento (VSD) ūkio reikalų vadovas nūnai skrebena naują sąmatą didžiai reikalingoms priemonėms, kurios turės sustabdyti galimą kruvinų norvegiškų įvykių pasikartojimą. Tam galima paprašyti daugiau pinigų ir daugiau įgaliojimų stebėti, sekti, klausytis, smalsauti, drausti, kontroliuoti ir auklėti.

Nuvilnijus priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kylant diskusijoms apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas, vis dažniau atsiranda lyginimų su aukštuoju mokslu užsienyje ir galimybėmis ten.

Toks epitetas nuolat taikomas vienam konkrečiam žmogui, kuris praėjusią savaitę sudrebino pasaulį pareikšdamas, kad išeina į pensiją. JAV milijardierius ir vienas iš garsiausių pasaulyje spekuliantų valiuta George'as Sorosas teigia nusprendęs baigti savo draudimo fondo valdytojo karjerą. Neva 81 metų finansininkas dar šiemet grąžinsiąs investuotojams pinigus – apie 1 milijardą JAV dolerių, o jo fondas užsiimsiąs tik G. Soroso ir jo šeimos aktyvais.

Netikėtai nelauktai skolų krizė persikėlė per Atlantą ir užklupo nieko neįtariančius amerikiečius. Krizė dar kartą atrado Ameriką. Kalbant rimtai, analitikai seniai atkreipė dėmesį į JAV biudžeto deficitą ir nuolat sparčiai augančią bei jau astronominiais skaičiais vertinamą skolą. Tik šių dienų kontekste ši problema išaštrėja dar labiau.

Liepos 22 dienos tragedija Norvegijoje sukėlė siaubo ir užuojautos bangą. Be to, imta diskutuoti dėl nusikaltėlio idėjinės tapatybės. Prie Anderso Behringo Breiviko klijuojama krikščionio fundamentalisto ir kraštutinio dešiniojo etiketė, todėl ir krikščionys, ir dešinieji puolė aiškinti, kad jis nėra nei vienas, nei kitas, nei abu vienu metu.Skaitys, nors nuobodu Kriminologai, psichiatrai, politologai bando įlįsti į žudiko sielos vidų.

Tragedija Norvegijoje, kur prieš savaitę krikščionių fundamentalistu dabar vadinamas Andersas Behringas Breivikas dėl ideologinių motyvų nužudė beveik aštuonias dešimtis žmonių, – kartu ir autentiška šios šalies problema, tačiau taip pat verčianti atkreipti dėmesį į potencialius ekstremistus kitose Europos šalyse, kurie įsivaizduoja prispausti politinio korektiškumo ir tolerancijos dangčiu. Todėl galinčius imtis beprotystei prilygstančių akcijų.

Beveik po kiekvienų rinkimų, keičiantis valdžiai, ministerijose, įvairiose žinybose ir savivaldybėse kurį laiką tvyro nerimo, savotiško sutrikimo ir laukimo nuotaikos. Kodėl – jokia paslaptis. Daugelis puikiai supranta, kad naujai išrinktieji rinksis ir naujus darbuotojus.Nebūtinai geresnius, tačiau savus, lojalius, iš savo partijos narių ar rėmėjų rato. Būdų, kaip atsikratyti senųjų darbuotojų, yra įvairiausių. Vienas populiariausių – reorganizacija.

Norvegijos įvykiai, pražudę dešimtis žmonių, pasėjo daugybę klausimų „kodėl" ir „kaip". Dažnai bandoma žudiką įvertinti, iš karto pakrikštijame jį bepročiu ir taip galutinai pabėgame nuo adekvataus situacijos vertinimo. Juk jei žudikas beprotis, tai nebereikia bandyti suvokti kas jį paskatino nusikalsti. Bepročių  motyvai nevertinami, ar ne? Pavadinę jį vos ne antgamtiniu monstru tarsi atpalaiduojame save ir nuo klausimų kaip buvo ar būtų galima tokių atvejų išvengti.

Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie liepos 22–osios žudynes Norvegijoje, paskui žinias slinko ir sąmokslo versijų puta. Anderso Behringo Breiviko vardas ir idėjų kratinys iškart tapo Europos ir JAV viešojoje erdvėje vykstančių informacinių kovų šoviniais.

Žinia apie teroro išpuolį, atskriejusi iš ramios ir stabilios Norvegijos, buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Mes pripratome girdėti apie nuolatines teroristų atakas Afganistane, Pakistane, Irake. Nenustembame išgirdę panašias naujienas iš Rusijos. Tačiau skandinavai visuomet buvo kažkur toli nuo nestabilumo ribos net ir tuomet, kai tos pačios Norvegijos kariai aktyviai dalyvavo (ir tebedalyvauja) Afganistano okupacijoje ar Libijos operacijoje.

Kai spaudos konferencijoje pristatėme 28-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatus, labiausiai dalyvius domino klausimas, kodėl Lietuvos ekonomikai augant po 5 procentus kasmet, nedarbas išlieka neįtikėtinai aukštas – beveik 15 procentų. Kaip prognozuoja rinkos dalyviai, kitais metais ekonomika ir vėl augs, tačiau nedarbas mažės lėtai ir darbo kitais metais dar neturės kone 13 procentų darbingų Lietuvos gyventojų.

Neketinu bent kiek oponuoti kolegai ir bičiuliui Vladimirui Laučiui, pavadinusiam kagėbistą, sovietinių grupės “Alfa” smogikų vadeivą Michailą Golovatovą itin skubiai paleidusią Austriją “maža š…na šalimi”. Poelgis tikrai vertas panašios retorikos ir ne tik.

Prieš kalbant apie tokias religines-kultūrines skirtybes kaip krikščioniškoji Europa, Iranas ar Talibanas, yra būtina apsidrausti – Osvaldo Spenglerio doktrina, kad svetima kultūra yra iš esmės nepažini, tebegaliojair XXI a., nepaisant visų humanitarinių ir technologinių pasiekimų. Galima domėtis kitomis kultūromis, giliai įnikti į kurią nors jų, gal net paskirti jai visą gyvenimą kaip kokiam Heinrichui Schliemannui, bet savo esmės prašalaičiui ji neatvers.

Iki rinkimų Rusijoje liko devyni mėnesiai.  Spektaklis prasidėjo. Pasijodinėjimai žirgais, viešos Kūčios su vietos bobulių rankų darbo megztiniu, kelionė į Sibirą ir bondiadą primenantys pusnuogio buvusio Rusijos prezidento nuotykiai su leopardais žurnalistų akivaizdoje verčia sunerimti: ką šį sykį mums nori pasakyti ledinio veido Vladimiras Vladimirovičius Putinas? Žinia, kurią mums siunčia buvęs Rusijos prezidentas, šiek tiek kitokia, nei anksčiau – šiek tiek linksmesnė, gal net žadan...

Besižvalgant ir besiklausant, ką žiniasklaida bei internautai kalba apie lietuvius ir lenkus, ryškėja keli skirtingi vaizdai. Viskam – verslo planai Štai teismas nusprendžia, kad per mėnesį keliose Rytų Lietuvos vietose neturi likti lentelių su gatvių pavadinimais lenkų ir lietuvių kalbomis.

Lietuva gavo „viliojantį pasiūlymą“ iš Japonų kompanijos „HItachi“ šalyje statyti naują atominę elektrinę dėl to, kad Vokietija priėmė sprendimą atsisakyti atominės energetikos, teigė „DnB Nord“ banko ekonomistė Jekaterina Rojaka, kurią kalbimo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Vakar Lietuvos vyriausybė pasirinko „Hitachi“ kompaniją ir manoma, kad šis sandoris bus didžiausias investicinis projektas Baltijos šalyse per paskutinius dvidešimt metų.

„Gaila, bet drįstu pasakyti: esu nusivylęs ir labai nusivylęs Seimu“, – neseniai interviu Lietuvos televizijai pareiškė kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Pripažinkime, tai labai skaudus mūsų įstatymų leidėjų vertinimas. Ar yra kokia nors išeitis? Yra – atsakingiau rinkti savo atstovus Seime. Bet prasidėjus rinkimų kampanijai, tai dažniausiai pamirštama.

Kiekvienoje valstybėje žodžio ir pažiūrų laisvė reguliuojama savaip. Žiniasklaida kuria globalią viešąją erdvę, bet leistinumo ribos išlieka lokalios. Svarstant atvejus, kas ir kur leidžiama, o kas neleidžiama, pats kipšas susipainiotų, bet svarstyti būtina, nes demokratinėse valstybėse ribos nustatomos pagal precedentus. „Įvertinti ir apsvarstyti“ Daugiausiai kibirkščiuoja ten, kur susikerta valstybė ir žiniasklaida.

Vengrijos parlamentas pritarė „mėsainių“ mokesčiui – nuo rugsėjo šioje šalyje bus taikomas specialus mokestis maisto produktams, kurių sudėtyje daug cukraus, druskos, kofeino ar angliavandenių. Litras kolos brangs 7 lietuviškais centais, litras energetinio gėrimo - 3,5 lito. Bloga žinia ir keksų bei pyragaičių mėgėjams – pastarieji brangs nuo 1,3 iki 2,6 lito. Mokestis nebus taikomas kūdikių maistui, kečupui ir garstyčioms.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri siūlo įteisinti kvotas moterims įmonių vadovybėje. Rezoliucijoje teigiama, kad jau 2014 metais moterys turėtų sudaryti 30 procentų Europos Sąjungos  bendrovių vadovybėje, o 2020 metais – 40 procentų. Jei savanoriškomis priemonėmis to nepavyks pasiekti, bus priimtas teisės aktas, kuris įpareigos įmones tai daryti.

Kone kiekvienoje turtingesnėje šalyje anti-imigracinės kampanijos šiuo metu yra pasiekusios aukščiausią tašką, tačiau uždrausti imigraciją – blogybė, kurios reikėtų vengti norint, kad valstybė klestėtų, gebėtų susidoroti su skurdu ir išlaikytų ekonomikos augimą. Pasak project-syndicate.org, didesnis pasaulinės migracijos kiekis pageidautinas dėl keturių priežasčių.

Muzikos kūrėjas, atlikėjas, jaunimo ugdytojas prof. Giedrius Kuprevičius teigia nenorintis būti išdykaujančiu menininku, nes išdykavimų ir kultūros lankose, ir politikoje dabar Lietuvoje nestinga. Maestro teigia, kad dabar jo gimtajame Kaune yra puiki proga proveržiui, naujam mąstymui, greitiems ir protingiems spendimams. Juk visos partijos tapo silpnos, be prestižo, išretėjusios.

Per kelias pastarąsias dienas viešojoje erdvėje sinchroniškai atsirado net keli straipsniai,  kuriuose buvo bandoma įvilkti į tautinius rūbus visiems žinomą „amerikietiškos svajonės“ viziją. Neskaičiavau, kiek kartų buvo paminėti žodžiai „galimybės“ ir „efektyvumas“ bei teigta, kad Lietuva yra puiki šalis verslui vystyti. Palikime autorių sąžinei nekritišką vieno ar kito „virtualaus verslininko“ teiginių perteikimą  kaip neginčijamą tiesą.

Panašu, kad Graikijos problemos sprendžiamos. Bent jau tam tikram laikotarpiui. Galima tik pasidžiaugti, kad ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji. Svarbiausia, kad upės tėkmės stiprumo užtektų, jog nesusidarytų tų ledų sangrūdos, stabdančios PIIGS problemų sprendimo progresą. Kol kas atliktas lengviausias darbas – pasirūpinta, kad šalis gautų išorinę paramą, kol dar nepasiskelbė nemokia. Be abejo, priimti politinį sprendimą taikyti šalyje griežtą ekonominį režimą yra sudėtingas uždavinys.

Valstybinės nacionalinės, su konkrečios valstybės valstybingumo istorija siejamos šventės yra naujųjų laikų, nacionalizmo epochos, išradimas. Jos skirtos tautinei politinei tapatybei, piliečių patriotizmo jausmui puoselėti. Kol valstybės suverenitetas buvo siejamas su valdovu arba tik išskirtinio, privilegijuoto luomo teise valdyti, tokių švenčių nė nereikėjo.

Lietuvos pasiuntinė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė apie Lietuvos lenkus pasakė: „Nes dabar man kartais susidaro įspūdis, kad jie kaip ne Lietuvos piliečiai. Turime rusų, baltarusių, žydų, bet jie save labiau laiko Lietuvos piliečiais negu mūsų lenkai.“ Ar frazė yra svaičiojimas, priklauso nuo konteksto.

Per ekonominę krizę „Sodros“ įmokos dalies pervedimai į žmonių pensijų kaupimo sąskaitas buvo laikinai – dvejiems metams – sumažinti nuo 5,5 iki 2 proc. Įstatyme buvo numatyta, kad 2011 m. pradžioje pervedimai bus atkuriami į ankstesnį lygį. Tačiau praėjusiais metais Seimui pakeitus įstatymą nuostatos dėl didesnių pervedimų atkūrimo nebeliko.

Vėl atsirado šimtas entuziastų, norinčių skubiai keisti Konstituciją ir leisti tiesiogiai rinkti merus bei taip sutverti daugiau demokratijos. Nėra iki galo aišku, kur jie buvo pasislėpę, kai Seimas nesesniai dėl to paties balsavo neigiamai, tačiau ponai išgertų dar po šimtą – demokratijos matytų daugiau. Vaizdas pro butelį „Renkant merus tiesiogiai bus daugiau skaidrumo“, – pasakoja užsikirtusios plokštelės principais veikianti propaganda ir pasiginčyti nelengva.

Pastaraisiais metais (ar net mėnesiais) darosi sunku nekreipti dėmesio į netinkamą gerai žinomų vyrų seksualinį elgesį. Kai kurie galingųjų ilgą laiką garsėjo nepasotinamu seksualiniu apetitu, tačiau, priešingai nei šiandien, jie buvo kur kas labiau atsargesni ir pasitelkdavo sveikesnį protą savo žygiams nuslėpti. Anot project-syndicate.

Vakar Graikijos parlamentui tarus „taip“ taupymo planui, galima sakyti, kad Graikijos Premjeras laimėjo tik pusę mūšio. Šiandien balsuojama dėl konkrečių taupymo plano priemonių. Įvertinus nedidelę balsų persvarą, kuria sprendimas buvo priimtas vakar, nerimo dėl šios dienos balsavimo yra.

Prieš septyniasdešimt metų įvyko Lietuvai svarbus istorinis įvykis - 1941 metų birželio 22-28 d. sukilimas. Tačiau pastaruoju metu šis įvykis yra nepelnytai primirštas.

Darbas ir dirbantis žmogus nuo seno gerbiamas labiau nei tinginystė ir dykinėtojas. Kiekviena tauta turi nuostabių patarlių apie darbą kaip visų gėrybių šaltinį. Darbas žmogų ir puošia, ir maitina. Jei neturėtume šios kultūrinės atminties, o būtume kokie ufonautai pirmą kartą nutūpę žemėje, tai paskaitę Darbo kodeksą susidarytume priešingą vaizdą. Lietuvos Darbo kodeksas nustato itin griežtus darbo laiko apribojimus. Įprasta darbo savaitė neturi būti ilgesnė nei 40 valandų.

Neseniai vienas žinomas verslininkas spaudoje pareiškė, kad Lietuvos ūkio ateitis – inovatyvios technologijos, o ne kiaulių auginimas. Panašių pareiškimų, kad, pavyzdžiui, perspektyvesnis yra „inovatyvių produktų kūrimas“, o ne baldų gamyba, pas mus pasitaiko dažnokai. Štai buvęs ūkio ministras paskelbė, kad greitai Lietuva taps „didelės pridėtinės vertės“ paslaugų kraštu. Lietuvoje dabar yra 3 mln. gyventojų, galinčių iš jų dirbti – 1,5–1,7 mln.

Praėjusį savaitgalį pelnytai galima pavadinti politiniu, nes buvo sprendžiamas net kelių partijų likimas. Krizės ir žmonių pasitikėjimo stiprokai aplamdyta Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) laižėsi atsivėrusias žaizdas, dar sykį konstatavo, kad partijos pirmininku išrinktas Andrius Kubilius, dalijosi likusius partinius portfelius ir braižė optimistinius planus ateičiai.

Šiemet Lietuva mini ir netekčių, ir savo nešlovingo dalyvavimo holokauste, ir nesėkmingo 1941-ųjų metų birželio sukilimo jubiliejus. Nieko labai naujo šiomis temomis nepasakyta. Juodi kaspinai, paradai, minėjimai ir tylos minutės. Kas matė vieną tokį jubiliejų – matė visus. Jei nuobodu -  įdomiau prisiminti Suomiją. Sukilimai ir jubiliejai Sovietų 1941-aisiais organizuotų trėmimų, Rainių ir Pravėniškių žudynių sukaktys ginčų nekelia.

Amerikai seniai kelia nerimą Kinijos skverbimasis į Afriką, ir štai dabar amerikiečiai turi progą susilpninti kinų pozicijas. JAV politiką Libijoje ir Sirijoje kai kas vertina kaip bandymą iš šio regiono išstumti Kiniją.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turės naująjį vadovą anksčiau nei tikėtasi. Daugiau nei dešimtmetį kritikavau fondo valdymą, atspindintį tai, kaip renkamas jo vadovas. Džentelmenų susitarimu didžiosios valstybės (G-8) TVF vadovu siūlo Europos atstovą, o JAV atstovui atitenka pavaduotojo pareigos ir teisė skirti Pasaulio banko vadovą. Europiečiai paprastai išsirenka vadovą už uždarų durų. Tą patį daro ir amerikiečiai po paviršutiniškų konsultacijų su besivystančiomis šalimis.

Lietuvą jau paliko apie pusę milijono jos gyventojų. Nesuprantu, kodėl tiek mažai? Iš kitos pusės – esame tarp šalių lyderių, kurių gyventojai po nepriklausomybės atgavimo suprato, kad valdžia viską padarė, jog jiems čia nebeliktų vietos. Naujas trėmimo etapas Prieš 70 metų masinius lietuvių trėmimus pradėjo mus okupavusi Rusija. Po tiek metų trėmimus tęsia jau mūsų valdžia. Nekiša į vagonus, bet tremia šiuolaikiškai: neduodama darbo, didindama mokesčius ir mažindama paramą.

Prasidėjusį šalies ekonomikos kilimą iš duobės patvirtina ne tik nefinansinių įmonių gamybos, bet ir pelno rodikliai. 2010 metais pastarieji smarkiai pagerėjo, uždirbtas ikimokestinis pelnas (toliau – pelnas) viršijo 5 mlrd. litų, kai 2009 metais buvo patirta beveik 2 mlrd. litų nuostolių, o pirmąjį šių metų ketvirtį pelno rodiklis sudarė beveik 2 mlrd. litų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 2,8 karto. Pelningumas 2010 metais ūgtelėjo iki 3,3 proc.