Praėjusį savaitgalį pelnytai galima pavadinti politiniu, nes buvo sprendžiamas net kelių partijų likimas.
Krizės ir žmonių pasitikėjimo stiprokai aplamdyta Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) laižėsi atsivėrusias žaizdas, dar sykį konstatavo, kad partijos pirmininku išrinktas Andrius Kubilius, dalijosi likusius partinius portfelius ir braižė optimistinius planus ateičiai.
Tuščių frazių rinkiniai
Vis dėlto kai kurios tų 16 rezoliucijų, kurias priėmė TS-LKD, pavyzdžiui, dėl sveikatos apsaugos ir švietimo, primena tuščių, deramai neapgalvotų frazių rinkinį, kurį perskaičius suvoki, kad šiose srityse reikšmingesnių poslinkių tikėtis neverta. Dar keisčiau atrodo, kai rezoliuciją dėl kovos su korupcija stiprinimo teikia valstybės ir asmeninius interesus supainiojęs bei dėl to turėjęs palikti ministro postą Dainius Kreivys.
Jau kitą dieną TS-LKD pasiekė nemaloni žinia: iš jų partinio aljanso traukiasi Tautininkų frakcija, kurioje yra apie 400 narių. Jie nusprendė atsiskirti ir jau šį rudenį ar kitų metų pradžioje atkurti Tautininkų partiją, kurią buvo prariję konservatoriai.
Nutraukti veiklą valdančiojoje partijoje Tautininkų frakcija nusprendė po to, kai nesugebėjo įtikinti konservatorių vadovybės atkurti savo vadovų narystę partijoje. Pavasarį iš partijos pašalintas tautininkų lyderis Gintaras Songaila, kiek anksčiau sustabdyta Kazimiero Uokos narystė. „Frakcija neteko savo lyderių, Seimo narių. Tai paralyžiuoja Tautininkų frakcijos veiklą TS-LKD ir daro ją neįmanomą“, – guodėsi tautininkai savo priimtame nutarime.
Ieško, į ką atsiremti
Praėjęs politinis savaitgalis reikšmingas dar vienu įvykiu – Naujoji sąjunga (socialliberalų) suvažiavime nutarė įsilieti į Darbo partiją. Tiesa, kai kurie Naujosios sąjungos atstovai dar purkštauja, ketina perbėgti pas liberalcentristus, bet, šiaip ar taip, partijos jau nebėra.
Ką visa tai rodo? Pirmiausia, kad partijų vadai jau gyvena ateinančių rinkimų nuotaikomis ir kuria naujas strategijas bei taktikas. Duris didžiausioje valdančiojoje partijoje trinktelėjusiems tautininkams bus nelengva. Tačiau ar jie turėjo kokį nors kitą pasirinkimą, pašalinus iš partijos jų vadus? Patekti į Seimą reikia 5 proc., arba maždaug 66 tūkst., rinkėjų balsų. Tiek atskirai veikdami tautininkai niekuomet nesurinkdavo. Trūko patrauklių lyderių, idėjų, nes siejo vienintelė tautiškumo ir lietuviškumo idėja. Tiesa, dabar, kai daug kas yra nusivylę eurointegracija ir kosmopolitizmu, kai vėl svarbus tapo tautiškumas, tautininkai šansų turi šiek tiek daugiau, bet nesuvienijus jėgų su kitomis panašios ideologijos partijomis, jų ateitis gali būti miglota.
Socialliberalų padėtis šiek tiek kitokia. Nors ir atskirai veikdama, partija jau buvo praradusi viską, ką galima buvo prarasti. Likę tik vadai ir jų artimiausi bendraminčiai. Naujosios sąjungos išnykimas liks beveik nepastebėtas, o „darbiečiai“ savo gretas papildys tik kai kuriomis visuomenėje daugiau ar mažiau žinomomis asmenybėmis, pabūgusioms, kad kitu atveju vėl gali likti už Seimo durų.
