Panašu, kad Graikijos problemos sprendžiamos. Bent jau tam tikram laikotarpiui. Galima tik pasidžiaugti, kad ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji. Svarbiausia, kad upės tėkmės stiprumo užtektų, jog nesusidarytų tų ledų sangrūdos, stabdančios PIIGS problemų sprendimo progresą.
Kol kas atliktas lengviausias darbas – pasirūpinta, kad šalis gautų išorinę paramą, kol dar nepasiskelbė nemokia. Be abejo, priimti politinį sprendimą taikyti šalyje griežtą ekonominį režimą yra sudėtingas uždavinys. Ypač kai už lango siautėja minia.
Politinis sprendimas lieka politinis sprendimas, o Augėjo arklidės vis dar neišmėžtos. Graikijos vyriausybei tereikia rasti Heraklį šiam darbeliui atlikti. Tiesa, jiems tai ne naujiena, „know-how“ jie gerai išdirbo. Tik va tie šiuolaikiniai herakliai, hércules‘ai, earcail‘iai, ercole‘iai...
Realiai toli ieškoti nereikia. Nesvarbu, kokį sprendimą priimtų bet kokios šalies bet kokia vyriausybė, už tą sprendimą reikės sumokėti mokesčių mokėtojams. Tad būsimi herakliai šiandien svaido akmenis į policininkus ir uosto ašarines dujas.
O rytoj jų laukia kai kas panašaus į „naktines mokesčių reformas“. Juk nei vyriausybė, nei „Hellenic parliament“ neturi daug laiko – milijardų dalytojai už gražias akis eurų neduoda. Graikijai reformos neišvengiamos, kaip ir Portugalijai, Ispanijai, Arijai, Italijai.
Mes jau metus tuo keliu einame, Dievas duos, sėkmingai pasieksime finišą. Tik jei susimokėsime už visą šitą „džiaugsmą“. O mokėti teks. Kartais atrodo (gal taip ir yra?), kad vyriausybės užsiima tik gaisrų gesinimu ir reta jų turi aiškią strateginę viziją bei juda jos link.
Geriau jau tų politikų nebūtų, labai daug jie mums kainuoja, ar ne? – pasakytų ne vienas. Juk kuriant verslą ar investuojant į vertybinius popierius turi atsižvelgti ne tik į makroekonominę, bet ir į šalies ar net pasaulio makropolitiką.
Ilgalaikiam investuotojui politikų kalbos, veiksmai, TVF vadovo rinkimai (Graikijos fone atsidūrę antrame plane) didelio poveikio priimant sprendimus gal ir neturi. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad pokriziniu laikotarpiu bus pamiršti tokie dalykai, kaip mokesčių mažinimas – jie tik didės, dings įvairios lengvatos. O ir infliacijos politikų kalbomis nesumažinsi.
Daugelis investuotojų gali pasigirti įspūdingais „popieriniais“ investicinių portfelių pelnais. Tačiau likvidavus poziciją, atskaičius visas sąnaudas (prisiminkime, kad individualiam investuotojui ne visomis sąnaudomis galima mažinti apmokestinamąsias pajamas), susimokėjus visus mokesčius, įvertinus infliaciją, rezultatas gali pasirodyti jau ne toks įspūdingas.
Todėl verta dažniau padirbėti skaičiuotuvu ir įvertinti būsimus realius rezultatus. Tai būtina padaryti. Nepatyrusį pradedantį investuotoją galutinis rezultatas gali ir nemaloniai nustebinti...
Puiki proga prisiminti savo matematikos mokytoją, ar ne?
