Nauris Treigys

Markas Faberis, „Gloom, Boom & Doom Report“ biuletenio autorius, mums skuba pranešti, kad visi aktyvai rinkoje pradės pigti. Akcijų kainos gali nusiristi net 20 procentų. Pigs net auksas, kuris, krintant akcijoms, turėtų išlaikyti vertę ir net dar labiau ją pakelti. Anot M. Faberio, mes jau įeiname į „korekcijos stadiją“. Metu viską ir puolu žiūrėti į „Dow Dones Industrial Averages 20“ indeksą. Nagi nematau jokios korekcijos.

Surasti investavimo idėjų šiandien gali būti sunku. Ypač kai visiškai neaišku, kuo baigsis Europos skolų problemos ir kokių padarinių turės nesaikingas dolerių spausdinimas. Blaškytis nėra prasmės, nes situacija gali pasikeisti per dieną ar net per valandą. Tada vėl viskas iš naujo.

Kol analitikai laužo galvas, kas čia bus su Europa, Amerika ir visu pasauliu, kol ieško naujų regionų investuoti, investicinių fondų valdytojai mielai dalijasi patirtimi saugiai išvesti kapitalą pro finansinės bei paskolų krizės rifus ir nepaskandinti laivo. Šiandien strategija „Pirk ir laikyk“ nėra pati geriausia. Ji tinka, kai rinka ramiai kyla ir jai niekas negresia. Kai akcijų kainos blogų naujienų paveiktos bet kurią akimirką gali staigiai nukristi, tokia strategija nepasiteisina.

Praėjusią savaitę pirkau galoną alyvuogių aliejaus, spausto Graikijoje, statinaitę kitą ispaniško ir portugališko vyno, prikimšau virtuvės spinteles itališkų makaronų, vaikus išsiunčiau dirbti į Airiją, surengiau keletą turistinių kelionių ekstremalumo mėgėjams į Graikiją, kur galima stebėti riaušes. Toks mano supratimas apie Graikijos, na, ir visos Europos, gelbėjimo planą.

Susidaro įspūdis, kad bankų sektorius dar neatsigaus ir šiemet. Gali būti, kad kitąmet taip pat neatsigaus. Tokios mintys kyla Danijos finansų priežiūros tarnybai pareiškus, kad jų šalyje bankų krizė yra stipriai įsišaknijusi, jos gniaužtai neatsileis kokius penkerius metus, o per metus gali bankrutuoti keli Danijos bankai. Tiesa, tie bankai yra nedideli ir užima apie 3 proc. finansų rinkos. Danija nėra dažniausiai minima Europos skolų kontekste. Bet labai nustebti taip pat nereikia.

Praėjusį kartą užsiminėme apie Graikijos akcijas. Ir ne be reikalo. Kaip tik tuo metu Graikijos akcijų kainos atšoko nuo dugno. Tačiau skubėti nereikia. Dar nežinia, ar tai tik trumpa kritimo korekcija, ar naujos krypties pradžia. Juk PIIGS šalis spaudusios problemos dar nenutolo. Vokietija mano, kad dabartinio Europos finansinio stabilumo fondo lėšų (500 mlrd.

Gal geriau Graikija bankrutuotų su visomis ispanijomis ir italijomis. Bent koks taškas istorijoje būtų padėtas. Dabar nebėra prasmės ką nors komentuoti – įvykių per daug ir vyksta jie per greitai, kad būtų galima analizuoti. Kol rašomos šios eilutės, visi su nerimu (gal ir optimizmu) laukia Europos šalių lyderių susitikimo Briuselyje. Europai daromas didelis spaudimas kiek galima greičiau išspręsti savo problemas.

Netikėtai nelauktai skolų krizė persikėlė per Atlantą ir užklupo nieko neįtariančius amerikiečius. Krizė dar kartą atrado Ameriką. Kalbant rimtai, analitikai seniai atkreipė dėmesį į JAV biudžeto deficitą ir nuolat sparčiai augančią bei jau astronominiais skaičiais vertinamą skolą. Tik šių dienų kontekste ši problema išaštrėja dar labiau.

Panašu, kad Graikijos problemos sprendžiamos. Bent jau tam tikram laikotarpiui. Galima tik pasidžiaugti, kad ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji. Svarbiausia, kad upės tėkmės stiprumo užtektų, jog nesusidarytų tų ledų sangrūdos, stabdančios PIIGS problemų sprendimo progresą. Kol kas atliktas lengviausias darbas – pasirūpinta, kad šalis gautų išorinę paramą, kol dar nepasiskelbė nemokia. Be abejo, priimti politinį sprendimą taikyti šalyje griežtą ekonominį režimą yra sudėtingas uždavinys.

Pagaliau „planuota“ recesija atėjo. Nuo to laiko, kai buvo paskelbta pasaulinės finansų krizės pabaiga, daug buvo rašoma, kalbama ir prognozuojama apie ekonomikų augimo sulėtėjimą maždaug šiais ir kitais metais (aišku, kai kurie ūkio sektoriai tuo metu tikisi priešingo dalyko – atsigavimo). Tikriausiai kaip tik dabar galima prisiminti vieną iš kapitalo rinkos mitų, kad indeksai visada eina prieš makroekonominius rodiklius. Pasaulinės finansų krizės pradžia laikomi 2008 metai.

Šiomis dienomis bankai dažnai paskelbia naujienas, kad didina ir terminuotojų, ir kaupiamųjų indėlių palūkanas. Augant infliacijai, tai labai gera žinia ir sveikintinas žingsnis. Didžiausios palūkanos mokamos už indėlius, padėtus ilgiausiam laikotarpiui. Šiuo metu didžiausiuose komerciniuose bankuose tokių indėlių palūkanos svyruoja nuo 2,1 iki 3,7 proc. Kartu bankai, amortizuodami augančius paslaugų įkainius, pradėjo siūlyti lojalumo programas ar mėnesinius mokėjimo planus.

Daugiau nei prieš dvejus metus, kai krizė pradėjo eiti į pabaigą, viename straipsnyje minėjau, kad ją sukėlė dirbtinės priežastys, todėl padariniams šalinti reikės skubios ir dirbtinės „reanimacijos“. Krizė baigėsi, padarinių liko, „gaivinamieji“ vis dar guli intensyvios priežiūros skyriuje.

Bene svarbiausias praėjusios savaitės įvykis buvo Osamos bin Ladeno žuvimo paskelbimas. Pasaulio reakcija įvairi, o Vakarų investuotojai žinią įvertino teigiamai. Buvo iškeltos ne tik vėliavos, bet ir akcijų kainų kursai. Rinkos greitai atvėso, nes prasidėjo įvairios spekuliacijos dėl skuboto jo palaidojimo, žuvimo aplinkybių. Kilo klausimas: kas dabar? Kapitalo rinkose atsakymai virto veiksmais. Naftos ir aukso kainos pradėjo kristi. Itin smarkiai – sidabro kaina.

Šiame straipsnyje neaptarinėsime neramumų Egipte ir visame regione. Tačiau reikia pastebėti, kad tokio pobūdžio neramumai turi įtaką kapitalo rinkoms. Kitais žodžiais tariant, labiau iš turistinių katalogų žinomas Egiptas šiandien daro poveikį ir jūsų investiciniam portfeliui. Kaip? Tiesiogiai ir netiesiogiai.

Praėję metai su savimi nenusinešė Europos valstybių finansinių problemų. Jas turėsime spręsti dar ir šiemet. Į pagalbą Europai atskubėjo Azijos valstybės. Kai kuriomis vadinamosiomis PIIGS valstybėmis finansų rinkų žaidėjai pasitiki labiau nei anksčiau. Štai Italija pasiskolino kelis milijardus eurų. Įdomus faktas, kad Italijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) paklausa buvo beveik pusantro karto didesnė nei pasiūla. Tiesa, „kreditoriai“ reikalauja ir didesnių palūkanų.

NASDAQ OMX Vilniaus akcijų biržoje slogios nuotaikos iš lėto keičiasi optimistinėmis. Likvidžių akcijų kainos iš lėto kyla ir kelia pagrindinį OMXV indeksą. Investuotojų nenustoja džiuginti pieno bendrovių akcijos. Mes jau ne kartą esame minėję Vilniaus biržoje kotiruojamų pieno perdirbimo bendrovių AB Vilkyškių pieninės, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Pieno žvaigždės“ akcijų patrauklumą. Per savaitę mažiausiai iš ketvertuko kilo nebent AB „Pieno žvaigždės“ akcijos.

Vilniaus biržoje praeita savaitė įeis į biržos istoriją. Nuo pirmadienio NASDAQ OMX Vilnius biržoje prekyba ir akcijų nustatyta vertė buvo pakeistos į eurus. Esminės įtakos prekybai ir investavimui nebuvo. Nebent tokia, kad akcijų kainų vertė dabar skaičiuojama trimis ženklais po kablelio. Tiek lito palydos, tiek euro sutiktuvės rinkoje buvo optimistinės. Akcijų kainos kilo, tačiau apyvarta buvo stebėtinai maža.