Gal geriau Graikija bankrutuotų su visomis ispanijomis ir italijomis. Bent koks taškas istorijoje būtų padėtas. Dabar nebėra prasmės ką nors komentuoti – įvykių per daug ir vyksta jie per greitai, kad būtų galima analizuoti. Kol rašomos šios eilutės, visi su nerimu (gal ir optimizmu) laukia Europos šalių lyderių susitikimo Briuselyje.
Europai daromas didelis spaudimas kiek galima greičiau išspręsti savo problemas. Iš tikrųjų grėsmę kelia ne pati problema, o ilgą laiką trunkančios spekuliacijos PIIGS tema. Į kalbas būtų galima nekreipti dėmesio, jei įtakos jai nedarytų konjunktūros kapitalo rinkose. Tad spalio 23 diena turi teisę tapti visos epopėjos kulminacija ir patekti į ekonomikos chrestomatijas. Telieka tikėtis, kad tai bus Senojo žemyno Vilties diena. Kapitalo rinkos optimizmą išreiškė augančiomis akcijų kainomis. Tačiau ar finansų rinkos stabilizuosis – dar didžiulis klausimas...Susiję straipsniai
Graikija sveikina naująjį euro zonos gelbėjimo planą G. Sorosas: kelias iš depresijos Streikai sukėlė transporto chaosą Atėnuose Didėja danų pasipriešinimas eurui „Facebook“ smogė darbo rinkai
Susitikimo išvakarėse buvo pasitelkta sunkioji artilerija. Nicolas Sarkozy net buvo atšauktas iš ligoninės, kur gimdė jo žmona. Susitikime dalyvavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ir Europos centrinio banko vadovas Jeanas Claude'as Trichet. Žinoma, tokie susitikimai negali vykti be Angelos Merkel. Pagrindinis klausimas buvo Europos finansinio stabilumo priemone (European Financial Stability Facility, EFSF) vadinamos Europos Nojaus arkos stiprinimas. Esamų pinigų gali nepakakti. Iš kur jų gauti? Žinoma, iš TVF. Akivaizdu, kad pinigų klausimą reikia spręsti greitai. Kuo labiau liga įsisenėjusi, tuo daugiau vaistų reikia. Su tokia situacija susiduriame šiandien. TVF jau finansuoja trečdalį EFSF. Jei ir būtų galima leisti Graikijai bankrutuoti, tokioms šalims kaip Ispanija ir Italija, kurios pagal ekonomikos dydį eina po Vokietijos ir Prancūzijos, negalima to leisti. Joms gelbėti reikia galingesnio arsenalo. Antra vertus, Europa problemas turi išspręsti pati. Labai to norėtųsi. TVF pasitelktas kaip panacėja, kad išsivysčiusių šalių skolų virusas neišplistų ir nepakenktų besivystančioms ir/ar mažų pajamų šalims. George'as Sorosas nerimsta. Pamenate, rašėme apie jo planą išgelbėti Europą. Vienas balsas į dangų neina. Neseniai dienraštyje „The Financial Times“ pasirodė žymiausio spekulianto filantropo ir dar 95 žymių politikos veikėjų, ekonomistų ir verslininkų laiškas 17-os euro zonos šalių lyderiams. Laiške neparašyta nieko nauja. Tas pats jau girdėtas tonas: „per mažai ir per vėlai“, „euras silpnas“, „reikia gelbėti“. Toliau eina siūlymas steigti Europos finansų ministeriją, stiprinti priežiūrą, reguliavimą ir indėlių euro zonoje draudimą, parengti strategiją, suderinančią biudžetinę konsolidaciją ir ekonomikos augimą vienu metu, nes skolų problemos negalima išspręsti, jei ekonomika neauga; rekapitalizuoti bankus. Girdėta, ar ne?
Tarp pasirašiusiųjų šį laišką yra buvęs Suomijos prezidentas Martti Ahtisaari, buvęs Vengrijos premjeras Gordonas Bajnai, Italijos senato narys Mario Baldassarri, buvęs Rumunijos finansų ministras Danielis Daianu, Graikijos „Coca-Cola Hellenic Bottling Compan“ direktorių tarybos pirmininkas George'as Davidas, buvęs Austrijos federalinis kancleris Alfredas Gusenbaueris, buvęs Lenkijos premjeras Tadeuszas Mazowieckis, buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vyke-Freiberga ir... nė vieno lietuvio. Buvusio ar esamo. Mums nėra kada, mes juk biudžetą dalijamės. Kai atsikąsime savo gabalą, tada gal ir Europos problemų imsimės. Šiaip ar taip, esame europiečiai. Jau tūkstantį metų...
Nauris Treigys
