Pastaraisiais metais (ar net mėnesiais) darosi sunku nekreipti dėmesio į netinkamą gerai žinomų vyrų seksualinį elgesį. Kai kurie galingųjų ilgą laiką garsėjo nepasotinamu seksualiniu apetitu, tačiau, priešingai nei šiandien, jie buvo kur kas labiau atsargesni ir pasitelkdavo sveikesnį protą savo žygiams nuslėpti.
Anot project-syndicate.org, dėl tokio pokyčio iš dalies kaltos padidėjusios technologinės galimybės, leidžiančios pasireikšti kad ir labiausiai nuo aplinkinių akių saugomai asmenybės pusei. Tačiau, būtent tai ir yra kabliukas, už kurio pakibę daugybė vyrų būdavo pagaunami įsivėlę į seksualinį atspalvį turinčius skandalus: neretą kurį išduodavo trumposios žinutės, socialinis trumpųjų žinučių tinklapis „Twitter“ ar koks nors kitas lengvabūdiškų minčių reiškimo šaltinis.
Tačiau, kas kaltas dėl tokio keistai padidėjusio saviraiškos noro? Ar gali būti, jog plačiai paplitęs pornografijos prieinamumas bei vartojimas pastaraisiais metais kaip nors paveikė vyrų smegenis, pakeisdamas sampratą apie seksą ir sukeldamas sunkumų impulsams kontroliuoti?..
Tiesą sakant, ši idėja – anaiptol nėra laužta iš piršto, o jai paremti atlikta daugybė mokslinių tyrimų.
Dar prieš šešerius metus šio straipsnio autorė Naomi Wolf parašė esė, pavadinimu „Pornografijos mitas“ („Porn myth“), kurioje buvo pasakojama, kaip konsultantai seksualiniais klausimais ir gydytojai terapeutai bandė rasti ryšį tarp pornografijos vartojimo jaunų vyrų tarpe paplitimo ir jiems būdingos impotencijos bei priešlaikinės ejakuliacijos. Įdomu, kad tai buvo sveiki, jauni vyrai, neturintys jokių įgimtų arba psichologinių sutrikimų, kurie galėtų sutrikdyti normalią lytinę funkciją.
Tarp ekspertų vyravusi hipotezė buvo tokia, jog pornografija palaipsniui atbukino šiuos vyrus. Ir iš tiesų – grubios pornografijos sukeltas tam tikrų jausmų nykimo efektas buvo įrodytas treniruojant gydytojus ir karininkus – pastariesiems vėliau būdavo daug lengviau iškęsti stipriai šokiruojančias ar jausmingas situacijas.
Tyrėjai netruko išsiaiškinti, kad ne tokiais jautriais tapę dauguma tiriamųjų pasiekdavo tokio pačio lygio susijaudinimą tik pasitelkus dar didesnę stimuliaciją, nei prieš tai. Prieš šešerius metus duotuose interviu specialistai buvo įsitikinę, kad pornografija paveikia jaunus sveikus žmones ir sumažina jų potraukį prie partnerių.
Nuo tada buvo atlikti išsamesni tyrimai ryšiui tarp pornografijos ir smegenų pakitimų nustatyti. Dabar yra žinoma, kad, žiūrint pornografiją, į vyrų smegenis plūsteli trumpalaikis dopamino kiekis, kuris, po valandos ar kelių, pakylėja nuotaiką ir verčia žmogų jaustis visapusiškai gerai. Visiškai tokią pat reakciją sukelia įvairios priklausomybės, pavyzdžiui, lošimai ar kokaino vartojimas.
Tuo tarpu priklausomybės potencialas taip pat identiškas: lygiai taip, kaip lošėjams ar narkomanams, norintiems pajusti tą patį dopamino pliūpsnį, reikia vis daugiau ir daugiau – pornografijos žiūrėtojų irgi netenkina mažas jos kiekis. O kai pakilusis jausmas dingsta – dopamino dozė išsenka – žmogus pajunta nusivylimą: susierzinimą, nerimą ir sekančio karto ilgesį. (Beje, Jim Pfaus iš Kanados „Concordia University“ pateikė naujus duomenis, jog pornografija bukinamai veikia ne tik vyrus, bet ir moteris.)
Šis dopamino efektas paaiškina, kodėl, laikui bėgant, pornografija vis labiau juda kraštutinumų link: įprasti seksualiniai vaizdai ilgainiui neteko savo galios, o tam, kad žiūrovų poreikiai būtų patenkinti, prireikė sugalvoti kitų tabu laužymo būdų. Negana to, kai kurie vyrai (ir moterys) turi „dopamino tuštumą“ – jų smegenų sistemos – mažiau našios, dėl to jie tampa daug greičiau priklausomi nuo smarkiai „žiauresnės“ pornografijos per itin trumpą laiką.
Kaip ir kovojant su bet kokia kita priklausomybe, atsikratyti įpročio žiūrėti pornografiją ar nustoti daryti tai, kas, galbūt, tiesiogiai žaloja žmogų, yra be galo sunku dėl neurocheminių priežasčių – asmeniui tiesiog būtinas naujas dopamino pliūpsnis. Ar galėtų būti taip, kad vyrai, kurie praeityje įsiveldavo į neteisėtus veiksmus už uždarų durų, dabar tiesiog negali nepaklūsti impulsui išsiųsti tam tikros trumposios žinutės? Jeigu atsakymas – teigiamas, tuomet tokie vyrai – anaiptol ne demonai ar moralinės menkystos, o greičiau – seksualiniai narkomanai, nebepajėgiantys savęs kontroliuoti.
Žinoma, tuo nenorima teigti, jog šitoks elgesys – pateisinamas. Tačiau atsakomybė šiuo atveju yra kitokia: reikia suprasti, jog nuo nuolatinio pornografijos žiūrėjimo besivystančios priklausomybės potencialas – milžiniškas, todėl vos tik pajuntamas tokios priklausomybės poveikis antrajai pusei, šeimai, profesiniam gyvenimui ar sveikam protui, reikia nedelsiant pasitelkti konsultantų r vaistų pagalbą.
Šiuo metu jau yra sukurti efektyvūs modeliai, kaip atjunkyti nuo pornografijos priklausomus žmones ir atkurti jų psichinę būklę. Beatodairiškas savęs nekentimas ir visuotinio pasmerkimo laukimas – nepakenčiama būklė, todėl svarbiausia – suprasti, jog pornografija veikia smegenis ir žlugdo vyriškumą pasaulyje, ugdančiame vis daugiau ir daugiau priklausomybių.
Straipsnio autorė – Naomi Wolf, politinė aktyvistė ir socialinė kritikė, išleidusi ne vieną knygą.
