Aktualijos

Seimo narys Petras Gražulis nepanoro pasiaiškinti Seimo Etikos komisijai dėl to, kad vairuodamas galimai daugiau kaip 30 kartų viršijo greitį. Trečiadienį į etikos sargų posėdį P. Gražulis neatvyko, nes, pasak komisijos pirmininko Algimanto Salamakino, politikas pareiškė, kad neva „nepasitiki komisija ir į jos posėdžius nevaikščios“. Anot A. Salamakino, P. Gražulis tvirtina, kad neva jis nežino, kas vairuoja automobilį, kur važiuoja, kas dar turi raktelius.

Lietuvos ambasada neišdavė vizų valstybinės Baltarusijos žiniasklaidos atstovams, praneša „BelTA". Pranešama, kad žurnalistai buvo pakviesti birželio 7-8 dienomis dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijoje apie žurnalistų saugumą. Laikraštis „Narodnaja Volia" rašo, kad naujienų agentūra „BelTA" Baltarusijos žurnalistų sąjungos vardu paskelbė pasipiktinimo kupiną pareiškimą.

Jau liepos mėnesį skambindami viešosios įstaigos „Vaikų linija“ telefonais, vietoj pasirengusio paguosti vaiką ar paauglį balso ragelyje galite išgirsti pypsėjimą, operatoriaus informaciją ,,numeris laikinai yra išjungtas“ ar tiesiog tylą.

Nors jau trečią dieną ugniagesiai kovoja su Šilutės rajone Traksėdžių durpyne įsiplieskusiu gaisru, Seimo Socialdemokratų partijos frakcija pasigenda Vyriausybės vadovo didesnio dėmesio šiai ekstremaliai situacijai. Pasak socialdemokratų, ironiška, jog kaip tik šiuo metu sklando kalbos apie galimą rajonuose dirbančių nestatutinių ugniagesių komandų skaičiaus mažinimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Vilniaus migracijos valdyba) pasiekė, kad įtarimų sukėlusios Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių santuokos būtų panaikintos. Vilniaus migracijos valdybos pareigūnai pastebėjo, kad Lietuvos Respublikai (toliau – LR) tapus Europos Sąjungos nare, šalyje padaugėjo užsieniečių, dažniau – trečiųjų šalių piliečių, siekiančių apsigyventi Lietuvoje.

Valdovų rūmų statytojai, bendrovė Panevėžio statybos trestas (PST), prieš rūmų statybos sutarties nutraukimą (jau gavę apie 230 mln. litų) dar gaus pinigų už kitus, būsimus darbus. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas sako sąmoningai neįvardijąs, kiek kainuos būtiniausi darbai Valdovų rūmuose, kuriuos, prieš nutraukiant sutartį, atliks rangovas - „Panevėžio statybos trestas“ (PST). „Sąmoningai vengėme preliminarių sumų, kurios panašios į dabartinę sąmatą, kad nebūtų jomis spekuliuojama.

Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą koją gali pakišti infliacija, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. "Tikrai pats euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis. Turime atitikti sąlygas, nes sąlygos, kurias įgyvendinus galima įsivesti eurą, tai yra esminis dalykas. Įstoję į Europos Sąjungą mes prisiėmėme teisinį įsipareigojimą jį turėti, bet tam, kad jį turėtume, mūsų ekonomika turi būti tvari", - sakė V. Vasiliauskas.

Valstybinis sektorius dažnai kritikuojamas dėl to, kad įvairių institucijų veikla siurbia biudžeto lėšas, bet jų darbo rezultatų nesimato. Nemažai susierzinimo visuomenėje kelia ir tai, kad sprendžiant realias žmonių problemas valstybinės institucijos neretai neapsisprendžia, kas ir už ką atsako, tad problemų sprendimas tampa ilgu ir biurokratišku procesu. Jau pasigirsta siūlymų steigti naujas valdymo institucijas, viena tokių – Jaunimo sporto ir turizmo ministerija.

Kiek lietuvaičių per du pastaruosius dešimtmečius išvyko į užsienio šalis? O kiek iš jų po kelerių ar keliolikos metų sugrįžo? Kalbėsime šį kartą ne apie visus – tik apie tuos, kurie už savo pinigus ar laimėję stipendijas išvyko studijuoti į JAV, Angliją ar kurią kitą šalį. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 2010 m. įvairiose ES šalių aukštosiose mokyklose studijavo  per 7 tūks.

Seimo narys Evaldas Lementauskas kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę su prašymu inicijuoti Nulinio privilegijų lygio strategijos, kurią būtų galima įgyvendinti per ateinančius kelerius metus, parengimą. E. Lementausko teigimu, nulinis privilegijų lygis turi panaikinti visas per tiek metų susiformavusias ir išvešėjusias valstybės politikų ir valdininkų privilegijas.

Reaguodama į Prezidentės metiniame pranešime išsakytą kritiką įstatymų leidybai, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako, kad įstatymų leidybos grandinėje, kai ateina įstatymų projektai, trūksta skaidrumo. Pasak parlamento vadovės, taip yra, nes pagal šiuo metu galiojančius juridinės technikos normas įstatymus pasirašo ministras, tačiau ne jis rengia įstatymo projektą. „Tą įstatymo projektą rengia specialistai, bet jie lyg ir lieka visi šešėlyje, jų nematai.

„Prašom sėstis. Malonu", – taip metinį pranešimą Seime pradėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kai kam priminusi mokytoją neklaužadų klasėje. Daugelis Seimo plenarinio posėdžio dalyvių tikėjosi, kad prezidentės D.Grybauskaitės pranešimas bus griežtas. R.Danisevičiaus nuotr. Buvo tikimasi, kad šiemetis prezidentės pranešimas bus griežtesnis už pernykštį, kai daugiausia ji aptakiai kalbėjo apie būtinybę atsigręžti į žmogų. Spėjimai pasitvirtino.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pradėti tyrimą dėl vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio elgesio. Komisija tokį sprendimą priėmė susipažinusi su dienraščio „Lietuvos žinios“ ir Buitinių vartotojų sąjungos pranešimais. Pranešimuose teigiama, esą R. Palaitis mažiausiai kartą per mėnesį penktadieniais tarnybiniu automobiliu (kartais su vairuotoju) vyksta į renginius Lietuvoje ir po renginių savaitgaliui lieka savo privačiame name Palangoje.

Seimo pirmininkės pavaduotojas, Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) lyderis Algis Čaplikas nekomentuoja žiniasklaidos paskelbtos informacijos, kad Jungtinės Tautos prisikėlimo partijos (TPP) ir Liberalų bei Centro Sąjungos  frakcijos narys Antanas Nedzinskas, esą, pamėgo remontuoti savo automobilius už parlamentines lėšas. A. Čaplikas, neseniai išrinktas LiCS vadovu, situacijos nekomentavo. „Aš jau nebesu Jungtinės frakcijos pirmininkas. Esu Seimo vicepirmininkas.

Vyriausybė trečiadienį per posėdį turėtų apsispręsti, ar priimti pabėgėlius iš Maltos. Ministrų Kabinetas svarstys, ar Lietuva dalyvaus pabėgėlių perkėlimo iš Maltos projekte (EUREMA). Šią poziciją svarstys ir du Seimo komitetai – Užsienio reikalų ir Europos reikalų. Tokį klausimą teikia Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ir Užsienio reikalų ministerija išanalizavusios bei įvertinusios dalyvavimo tokiame projekte galimybes.

Krikščionių partijos frakcijos Seime seniūnas Vidmantas Žiemelis mano, kad Seime patvirtinta valdančiųjų rezoliucija dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) iš esmės yra niekinė, suteikianti Vyriausybei galimybę derėtis su Trišale taryba nors ir iki kadencijos pabaigos, o po to dar ilgus mėnesius ieškoti argumentų dėl MMA diferencijuoto nustatymo atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išreikštas pasiryžimas toliau kovoti su kyšininkavimu daro įspūdį Premjerui Andriui Kubiliui. „Prezidentės metinis pranešimas, kaip visada yra svarbus politinio gyvenimo įvykis. Prezidentė šiame pranešime daug dėmesio skyrė kelioms svarbioms problemoms ir didžiausias dėmesys buvo skirtas kovai su korupcija ir neskaidrumu, kam Vyriausybė tikrai nuoširdžiai pritaria.

Seimo pirmininkė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Irena Degutienė sako neišgirdusi aštrios kritikos Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime. „Prezidentė kalbėjo, kad įstatymai turi būti priimami ne vienai grupei žmonių, kad įstatymas būtų taikytinas visoms visuomenės grupėms, tai tuo pasakė esmę, apie kurią ir aš ne kartą – pradedant pavasario ar rudens sesija – visada kalbėjau: priimti įstatymai turi būti aiškūs, skaidrūs ir veikti efektyviai.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas Seimui pristatė nutarimo projektą, kuriuo siekiama patvirtinti Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją. Šios strategijos tikslas – nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 metų ir 2030 metų ir nubrėžti energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų.

„Atkreipiau dėmesį, kad pranešimas buvo pradėtas ataskaitos forma“, – „Balsas.lt “ sakė VU Filosofijos fakulteto profesorius Romas Lazutka. Paminėjęs, kad kaip ir pernykščiame metiniame pranešime, taip ir šiemet Prezidentė daug dėmesio skyrė oligarchijos ir korupcijos problemoms bei teisėsaugai, jis sakė pasigedęs didesnio dėmesio ekonomikos, socialinėms problemoms, kai kurioms  kitoms visuomenės gyvenimo sritims.

Kompiuterių tinklų specialistas iš Londono Andrius Kasparavičius tikina, kad šiais laikais techninėmis priemonėmis neįmanoma užtikrinti visiško balsų perdavimo ir skaičiavimo saugumo. Jis kelia hipotezę, kad privatumas ir saugumas kol kas yra nesuderinamos sąlygos virtualiojoje erdvėje. – Kodėl nepritariate elektroniniam balsavimui? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo A. Kasparavičiaus. – Pirmiausia reikia kalbėti apie balsavimo slaptumo ir rezultatų saugumo užtikrinimą.

Skalūnų dujų burbulas visuomenę ir žiniasklaidą privertė vėl atsigręžti į primirštą per sunkmetį šalies ūkio sritį – geologiją. Jai sunkmetis nesibaigia. Lietuva nėra turtinga naudingųjų iškasenų, tačiau, pasak Juozo Mockevičiaus, Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus, nors kiek paskatinta finansiškai ir teisiškai, galėtų deramai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Pasak jo, Lietuvoje aptikta ir ištirta 18 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių naudojama pusė.

Antradienio vidurdienį, kepinant saulei ir varginant karščiui, dvi grupės jaunuolių, „apsiginklavę“ garsiakalbiais ir plakatais, Nepriklausomybės aikštėje diskutavo apie elektroninio balsavimo naudą ir pavojus. „Elektroninis balsavimas – pavojus demokratijai!“ – Protestuotojų rankose skelbė didžiulis plakatas. „Ar žinote, kad balsuodami internetu netenkate Konstitucijoje įtvirtintos teisės į slaptą balsavimą?“ – Balsavimo šalininkų per garsiakalbį klausė oponentai.

„Džiugina, kad metiniame Prezidentės pranešime itin daug dėmesio skiriama korupcijos problemai –tiek valstybės valdyme, tiek teisėkūros procese, viešuosiuose pirkimuose. Tas susirūpinimas buvo jaučiamas ir praėjusių metų jos kalboje, ir šiemetėje jos noras mažinti šią problemą išlieka labai stiprus. Ir ne tik žodžiais, bet ir besikeičiančiais tam tikrai įstatymais, kurie galėtų mažinti korupciją“, – išklausęs antrąjį Prezidentės D. Grybauskaitės  metinį pranešimą „Balsas.

Per antruosius savo veiklos metus Prezidentė Dalia Grybauskaitė surengė 26 užsienio vizitus, dar 3 numatyti birželio mėnesį. Priimti 35 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai ir aukšti pareigūnai. Įvyko 69 dvišaliai susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 28 susitikimai su prezidentais, 2 – su karaliais, 10 – su premjerais. Priimti 23 šalių ambasadorių skiriamieji raštai. Paskirti 5 Lietuvos ambasadoriai. Pasirašyti 298 įstatymai.

„Teiginys, kad „ledai pajudėjo“ prokuratūros ar teismų sistemų reformose, labiau atspindi prezidentės Dalios Grybauskaitės lūkesčius, negu realijas“, – sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis, komentuodamas šalies vadovės metinį pranešimą. L. Bielinis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad jei permainos ir prasidėjo, tai nebūtinai teigiamos. „Taip – įvyko kadrinių pakeitimų, dar priimti kai kurie sprendimai, kurių žalą ir naudą suvoksime tik po kelerių metų.

Povilas Gylys, buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, o dabar VU Ekonomikos fakulteto profesorius, išklausęs antrąjį Prezidentės D. Grybauskaitės metinį pranešimą, Balsas.lt sakė pasigedęs konkretumo. „Mane nustebino pranešimo trukmė. Nepaprastai trumpas metinis pranešimas norint apžvelgti valstybinių reikalų spektrą. Susidaro įspūdis, kad tai galbūt daroma specialiai, nes tada nereikia gilintis į daugybę konkrečių problemų, kurios yra valstybėje.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime nurodyta, kad bus plečiamasi į bendradarbiavimą su Skandinavijos šalimis mano, – politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. A.Medalinsko nuomone, nors prezidentės D. Grybauskaitės kalboje užsienio politika ir nebuvo pagrindinė tema, bet šioje srityje pasisakyta aiškiau nei pernai. „Apskritai pernai daugiau kalbėta abstrakčiai – apie žmogų, vertybes ir pan. Šiemet buvo konkretesnių pasisakymų.

Sakinį „saviškiai šaudė į savus“ Socialistinio liaudies „Fronto“ lyderis teigė paėmęs iš viešai naudojamų šaltinių – buvusio Krašto apsaugos departamento direktoriaus Algirdo Butkevičiaus interviu bei rašytojo Vytauto Petkevičiaus knygos Pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje A. Paleckis kaltinamas radijo laidoje „Raktas“ menkinęs  Sausio 13-osios aukas ir dalyvius, pirmas prabilo „Fronto“ lyderis.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas – toks pat, kaip jos trumpi pranešimai, – mano viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas M. Lapinskas priminė, kad pernykščiame pranešime D. Grybauskaitė tiesiai pasakė atsisakanti „tradiciniu tapusio žanro – įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos, rikiuojant jas įprasta tvarka“. „Todėl 2010 metais ji pasistengė pakilti virš kasdieninės politikos ir kalbėjo apie Žmogų, prie kurio kiekvienas lietuvis ir apžvalgininkas galėjo prisir...

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus vertina Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išsakytą pasiryžimą išvesti Lietuvą iš anarchijos. „Prezidentės pranešimą aš vertinu teigiamai, kadangi ji įžvelgė esančias problemas. Tačiau pranešime ji pagarsino faktus, kurie visuomenei buvo jau anksčiau žinomi. Nemanau, kad išgirdau kažką naujo, ji tik patvirtino tai, ką valstybė išgyveno. Prezidentė didelį dėmesį skiria naikinti negerovėms valstybėje, ypač kas susiję su teisėsauga.

Prezidentė  Dalia Grybauskaitė, skaitydama savo antrąjį metinį pranešimą, teigė susidūrusi su mėginimais įstatymuose tyčia sukurti landų neteisėtoms veikoms ar jų įteisinimui. Kaip mėginimo įstatymais įteisinti piktnaudžiavimus pavyzdį D. Grybauskaitė pateikė Miškų įstatymo projektą. Sutikti su juo, prezidentės nuomone, reiškė sutikti su grobimų įteisinimu. „Sutikti, kad iš Lietuvos žmonių būtų atimti dar ir miškai, kaip jau atsitiko su paežerėmis“, – sakė ji.

Antradienį, birželio 7 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Brangūs Lietuvos Žmonės, gerbiami posėdžio dalyviai, Nuoširdžiai džiaugiuosi proga vėl susitikti su Jumis.

Žinomi šalies kultūros ir mokslo veikėjai antradienį išplatino viešą kreipimąsi į Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerial...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė remia Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvą ketina rengti referendumą dėl tarėjų instituto įteisinimo teismuose. Antradienio rytą „Žinių radijuje“ kalbėdama vyriausioji Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė sakė, kad apie tarėjų, kaip visuomenės teisėjų institutą, buvo kalbama ne kartą. Deja, iki šiol konkrečių sprendimų nėra, natūralu, kad visuomenės organizacijos kelia šį klausimą.

Prezidentūroje, regis, jau įsigalioja taisyklė – prezidentei Daliai Grybauskaitei rengiantis skaityti metinį pranešimą ar jį perskaičius posto netenka kuris nors jos patarėjas. Šiemet, likus trims dienoms iki prezidentės metinio pranešimo pristatymo, pasitraukė Spaudos tarnybos vadovas ir vyriausiasis patarėjas Linas Balsys. D. Grybauskaitės ginklanešiu vadinamas L. Balsys atsistatydinimo pareiškimą pateikė penktadienį, o vakar jau nebedirbo.

„Maždaug 80–90 procentų prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo teksto iš anksto jums galėčiau papasakoti“, – teigia Darbo partijos (DP) pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich. Pasak V. Uspaskich, jis nesitiki jokių staigmenų iš šalies vadovės metinio pranešimo, kuris antradienį bus perskaitytas Seime. „Visa esmė to, kas bus pasakyta, yra maždaug tokia: gerėja situacija, gerėja ekonomika, tie ir anie blogi, o aš gera, aš stengiuosi.

Antradienio vidurdienį elektroninio balsavimo įteisinimo šalyje priešininkai prie Seimo rengia protesto akciją. Vakariniame posėdyje parlamentarai ketina svarstyti du internetinį balsavimą įteisinančius įstatymų projektus – Seimo nario, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko Arūno Valinsko teikiamą skubos tvarka dėl balsavimo visiems ir Seimo narių grupės dėl balsavimo užsienio lietuviams.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys palieka prezidentūrą. Prašymą jis įteikė dar penktadienį, šalies vadovė jį patenkino, tad šiandien į darbą jis nebeatėjo. Balsys LTV žinioms sakė, kad tokį žingsnį jis žengė dėl politinių ir asmeninių priežasčių. Esą nesutapo jo ir D. Grybauskaitės požiūris į valstybės ir visuomenės gyvenimą. Todėl, esą, jis nebegali kalbėti šalies vadovės vardu. L. Balsys D. Grybauskaitės atstovu dirbo dar iki jos išrinkimo Prezidente.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitys savo metinį pranešimą. Seime perskaityti metinį pranešimą Prezidentui yra konstitucinė pareiga. Pranešime paprastai būna apžvelgiama politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė šalies padėtis, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Valstybės vadovas teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias problemas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas skeptiškai vertina pastarosiomis dienomis nuskambėjusius kai kurių skandinavų bankų analitikų komentarus, esą Europos Sąjungos (ES) senbuvės nelabai norės įsileisti Lietuvos į euro zoną, nepaisant to, ar mūsų šalis atitiks keliamus kriterijus. „Siūlyčiau iš anksto nekurti mitų ar legendų. Nemanau, kad euro įvedimas Lietuvoje priklausys nuo atskirų ES valstybių noro ar nenoro.

Reaguodamas į Valstybės kontrolės pateiktą Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdytų statybų finansinio audito ataskaitą, sukėlusią nemažai įtarimų, Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis kreipėsi į užsienio reikalų ir teisingumo ministrus.

Vyriausybė pritarė teisės ekspertų darbo grupės siūlymams dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje „Paksas prieš Lietuvą“ vykdymo. Viena jų siūloma neleisti priesaiką sulaužiusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą 10 metų, kita alternatyva siūloma tokiam asmeniui neleisti siekti Prezidento posto, trečioji alternatyva yra griežčiausia – ja siūloma drausti eiti visas pareigas, kurios susijusios su konstitucinės priesaikos davimu, ir leisti būti renkamu Seimo nariu ne anksčiau nei po...

(Papildyta 17:51 val.) Slovakija palaiko Lietuvos energetinės nepriklausomybės politiką Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, pirmadienį susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Slovakijos Respublikos Prezidentu Ivanu Gašparovičiumi, buvo patikintas, kad Slovakija pritaria Lietuvos siekiams atsikratyti energetinės priklausomybės ir pasisako už saugios branduolinės energetikos plėtojimą.

Politinių partijų suvažiavimuose pamažu ryškėja iškabos ir „politiniai garvežiai“ – visa tai turi vilioti piliečius 2012-ųjų Seimo rinkimuose. Vis dėlto politinis meniu didelių naujovių nežada. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Premjeras A. Kubilius su savo „antireitingais“ vėl įkalbinės tautą, o I. Degutienei pilstys šampaną (ELTA nutor.

Vyskupai garsiai prabilo apie tai, kad sovietmečiu nacionalizuota jų žemė buvo sugrąžinta žmonėms, o ne tikrajam savininkui – Bažnyčiai. Šventajam sostui nereikia žemės, tačiau jis norėtų finansinės kompensacijos už prarastą turtą – apie ketvirtį milijardo litų. Žemės kompensavimo klausimą Vyskupų konferencijoje iškėlęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis tikina, kad dabar jo vadovaujama vyskupija skursta ir vos pajėgia išlaikyti samdomus darbuotojus.

„Nors man nepakako paramos, kad tapčiau Vilniaus meru, bet nenoriu nuvilti už mane balsavusių vilniečių, todėl visiškai prisiimu atsakomybę už darbą sostinės taryboje“, – pareiškė Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich Seime vykusioje spaudos konferencijoje.

Teismas nepatenkino buvusio ūkio ministro Dainiaus kreivio prašymo ir nesutiko laikinai sustabdyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kuriuo ji buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) D. Kreivio prašymą išnagrinėjo penktadienį, rašo Alfa.lt. D. Kreivys teismo prašo panaikinti kovo 8 dienos VTEK sprendimą, o kol vyksta teisminis procesas – jo galiojimą laikinai sustabdyti.

(Papildyta 14:39 val.) Socialdemokratai prašo patikrinti Ignalinos AE darbuotojų algų pagrįstumą Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie neproporcingai didelius atlyginimus, mokamus Ignalinos atominės elektrinės naujiems padalinių vadovams, Seimo socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Finansų ministeriją. Prašoma, kad ši įpareigotų Centrinę projektų valdymo agentūrą atlikti auditą.