Aktualijos

NATO atstovų pareiškimai apie būtinybę stiprinti Baltijos šalių gynybą - priminimas, be kita ko, ir pačioms Baltijos šalims apie Aljanso įsipareigojimus valstybėms narėms, teigia Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius. Antradienį Estijoje viešėjęs NATO pajėgų vadas generolas Egonas Rammsas (Egonas Ramsas) pareiškė, kad NATO yra pasirengusi ginti Baltijos šalis ir turi parengusi konkrečią veiksmų programą.

Vyriausybė nepritarė Seimo nario ir konservatorių partijos lyderio Andriaus Kubiliaus siūlomos įstatymo pataisoms, kurios uždraustų ministrams valstybės biudžeto lėšomis informuoti visuomenę apie savo veiklą. A.Kubilius siūlo, kad visuomenę informuotų ministerijos sekretorius, tačiau šioje informacijoje, jei ji būtų apmokama valstybės lėšomis, negalėtų būti informacijos apie ministro ar kito politiko veiklą.

Vilniaus Šnipiškių kapinių teritoriją tyrę Izraelio ekspertai išplatino savas išvadas, kuriose nurodo, kad jų tyrimas patvirtina Karaliaus Mindaugo apartamento pastatus stovint žydų kapinių teritorijoje. Tuo metu Izraelio geofizikų tyrimo medžiagą matęs Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius BNS sakė, kad tokios išvados - per drąsios ir per ankstyvos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia prisimenantis JAV viceprezidento Richardo Cheney (Ričardo Čeinio) kalbą Vilniuje, kurioje jis kritikavo Rusiją dėl suvaržytų žmogaus teisių ir spaudos laisvės. „Aš prisimenu prieš keletą metų vykusį pono Cheaney vizitą Lietuvoje, kur jis pasakė vieną iš savo garsiųjų kalbų. Pažiūrėsime, paklausysime. Negirdėjau, kad ponas Cheaney ketintų atvykti į Maskvą ir prašytų, kad jį čia priimtų“, - sakė S.Lavrovas.

Buvęs Lenkijos prezidentas, „Solidarumo“ judėjimo įkūrėjas, Nobelio premijos laureatas Lechas Valensa apdovanotas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“. Apdovanojimą L.Valensai ketvirtadienį Varšuvoje įteiks Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Kaip pranešė URM, L.Valensa apdovanotas už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai.

Vyriausybė laikosi nuostatos, kad šalyje ir toliau turi būti įvedamas vasaros laikas. „Yra atlikti sociologiniai tyrimai - žmonės pasidaliję per pusę. Aš nemanau, kad čia reikėtų kaitalioti kas metai, juo labiau, kad pati Europos Sąjunga iš esmės 2010 ar 2011 metais žada apsispręsti“, - žurnalistams trečiadienį sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Eksparlamentaro Egidijaus Skarbaliaus vadovaujama Žemaičių partija per teismą siekia, kad Teisingumo ministerija pripažintų jos įstatus bei programą ir įregistruotų jų organizaciją. Vilniaus apygardos administraciniame teisme trečiadienį E.Skarbalius teigė, kad atsisakydama registruoti Žemaičių partijos įstatus ir programą Teisingumo ministerija interpretavo jų dokumentus.

Vienoje apygardoje - Varėnos - Eišiškių - per parlamento rinkimus spalį gali varžytis du kandidatai vienodais vardais ir pavardėmis - Algiai Kašėtos. Vienas jų priklauso Liberalų sąjūdžiui, kitas - skandalingojo Vytauto Šustausko įkurtai Lietuvos laisvės sąjungai (LLS). Tokią galimybę  patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Anot jo, dokumentus su kandidatų pavardėmis VRK kol kas pateikė tik LLS.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša trečiadienį Tbilisyje susitiko su visos Gruzijos katalikosu - patriarchu Ilja II, su kuriuo aptarė padėtį Gruzijoje ir uždavinius, kuriuos teks spręsti agresiją patyrusios šalies visuomenei. Kaip pranešė URM, patriarchas atkreipė dėmesį, kad šimtmečius tautos ir religijos Gruzijoje sugyveno taikiai, todėl dabartiniai konfliktai neturi realaus pagrindo.

Šiuo metu tik Vilniuje veikiantis bendrasis pagalbos telefonas 112 po penkerių metų turėtų apimti visą Lietuvą. Vyriausybė trečiadienį patvirtino Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 infrastruktūros plėtros programą, kurioje numatomas ir preliminarus lėšų poreikis - 90 mln. 774 tūkst. litų.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė siūlymui mokėti antrojo laipsnio valstybines pensijas motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai juos išauklėjusioms. Tokią pensiją, jei pritars Seimas, įgis daugiau nei 12 tūkst. motinų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiuo metu teisę gauti tokias pensijas turi motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 7 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai juos išauklėjusios.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas.

Rusijai užsimenant apie galimus dujų tiekimo ribojimus Europai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys teigia, jog Lietuvos vadovai ir politikai turėtų laikytis lankstesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu. „Mūsų politikai neįvertina visų mūsų piliečių nuomonės, kad nereikia pradėti gąsdinti ir grasinti Rusijai.

Seimo komitetai sutarė laukti kitą savaitę planuojamo Prancūzijos ir Rusijos prezidentų susitikimo bei tolesnių Rusijos veiksmų. Kaip po trečiadienį vykusio bendro Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) ir Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio sakė pastarojo pirmininkas Justinas Karosas, rugsėjo 8 dieną vyksiantis Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikimas lems, kaip ES ir Lietuva turi elgtis toliau.

Trišalė taryba pripažįsta, kad Seimas jos neišgirsta „tik epizodiškai“, tačiau reikalauja, kad parlamentarai be jos žinios nepriimtų jokių pataisų, susijusių su socialiniais ir darbo klausimais. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas neatmeta galimybės siūlyti Seimo Statuto pataisas, kurios numatytų, kaip Seimas turi reaguoti į Trišalės tarybos išvadas dėl parlamente priimamų įstatymų pataisų.

Vyriausybė linkusi pritarti siūlymui sumažinti gyventojų pajamų mokestį, atskiriant nuo jo privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šiuo metu iš 24 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo 7,2 procentinio punkto, arba 30 proc. yra skiriami privalomajam sveikatos draudimui. „Mintis yra nenauja, apie ją jau senokai diskutuojamam. Kalbama apie tai, kad tuos 30 proc.

Po Rusijos puolimo Gruzijoje NATO privalo stiprinti gynybą Baltijos valstybėse - Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, interviu, kuris spausdinamas trečiadienį, sakė naujasis JAV pasiuntinys NATO. Briuselyje po neeilinio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo duodamas interviu „Financial Times“, Kurtas Volkeris sakė, jog svarbu, kad NATO liktų patikima organizacija.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narė Gražina Gruzdienė Seimą ragina „paspausti“ Vyriausybę, kad ši priimtų sprendimą dėl minimalios algos nuo 800 iki 1 tūkst. litų padidinimo nuo kitų metų sausio. „Artėja šildymo sezonas, tegu žmonės sužino, kad jie daugiau gaus bent jau nuo kitų metų pradžios“, - trečiadienį Trišalės tarybos narių susitikime su Seimo vadovu Česlovu Juršėnu kalbėjo G.Gruzdienė.

Socialiniams ir ekonominiams skirtumams tarp regionų mažinti planuojama skirti  800 milijonų litų. Tai paaiškėjo šiandien Vyriausybei patvirtinus 7 probleminių teritorijų (Druskininkų savivaldybės, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Pasvalio ir Kelmės rajonų savivaldybių) plėtros programas. Patvirtinimo artimiausiu metu laukia ir likusių 7 probleminių teritorijų plėtros programos.

Vyriausybė linkusi pritarti siūlymui sumažinti gyventojų pajamų mokestį, atskiriant nuo jo privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šiuo metu iš 24 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo 8 proc. yra skiriami privalomajam sveikatos draudimui. Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas su finansų ir sveikatos apsaugos ministrais Rimantu Šadžiumi ir Gediminu Černiausku trečiadienį aptarė galimybes didinti kitų metų valstybės biudžeto išlaidų dalį, skirtą sveikatos apsaugai.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Chkhikvadzė teigia, kad jo šalis neketina imtis jokių sankcijų prieš Baltijos šalis dėl aktyvios jų paramos Gruzijai. Tai kaimyninės valstybės diplomatas pareiškė trečiadienį po susitikimo su premjeru Gediminu Kirkilu.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai teigiamai įvertino pirmadienį Europos Vadovų Tarybos priimtą sprendimą atsižvelgiant į Rusijos ir Gruzijos konfliktą įšaldyti derybas dėl naujos Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos partnerystės sutarties.

Istorinėje prezidentūroje Kaune šią savaitę bus atidaryta paroda apie Lietuvos tarpukario diplomatiją. Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, rugsėjo 5 dieną minint 110 - ąsias Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio gimimo metines ekspozicijoje „Baltosios pirštinės: oficialioji ir neoficialioji diplomatija Kaune 1918-1940 metais“ bus pristatomos tarpvalstybinės sutartys, nuotraukos iš kredencialų įteikimo ceremonijų, oficialių pareigūnų susitikimų ir valstybinių švenčių.

Lietuvos ambasadorius prie Tarptautinių Organizacijų Vienoje Renatas Norkus rugsėjo 2 dieną įteikė skiriamuosius raštus Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojui Antonio Maria Costa (Antonijui Marijai Kostai). A.M.Costa kartu yra JT biuro Vienoje generalinis direktorius ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) Vykdomasis direktorius.

Praėjusią savaitę visų trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitiko su jų valstybėse reziduojančiais Rusijos ambasadoriais, kurie išaiškino savo šalies poziciją dėl Gruzijos separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybės pripažinimo. Tai patys diplomatijos vadovai antradienį pranešė Rygoje.

Kai kurių partijų kandidatų į Seimą sulipdyti sąrašai jau ima byrėti. Iš Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašo traukiasi parlamentaras Gintaras Šileikis. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos rytas“, po Liberalų sąjūdžio tarybos narių reitingavimo Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas G.Šileikis partijos sąraše atsidūrė penkioliktojoje vietoje. Taip žemai nutupdytas politikas nusprendė kandidatuoti tik Vakarinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje Panevėžyje.

Šiandien, rugsėjo 3 dieną, į Lietuvą su dviejų dienų oficialiu vizitu atvyksta NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume (Olandijoje) vadas generolas Egonas Rammsas, praneša Krašto apsaugos ministerija. Vizito tikslas – susipažinti  su Lietuvos kariuomenės integracijos į NATO eiga, Lietuvos kariuomenės pasirengimu vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, aptarti Lietuvos dalyvavimą NATO operacijose.

Po Rusijos puolimo Gruzijoje NATO privalo stiprinti gynybą Baltijos valstybėse - Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, interviu, kuris spausdinamas trečiadienį, sakė naujasis JAV pasiuntinys NATO. Briuselyje po neeilinio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo duodamas interviu „Financial Times“, Kurtas Volkeris sakė, jog svarbu, kad NATO liktų patikima organizacija.

Šiandien žydų specialistai turėtų pristatyti liepą atliktų tariamų Šnipiškių žydų kapinių geofizinių tyrimų rezultatus. Už menamų kapinių paieškas, kurios pasibaigė skandalu vienam iš rabinų kumščiais paauklėjus lietuvių fotografą, Vyriausybei teko pakloti 350 tūkst.  litų, rašo trečiadienio „Respublika“. Tyrimo rezultatai, kurie turėjo atsakyti į klausimą, kur buvo tariamų Šnipiškių kapinių ribos, turėjo būti pristatyti dar praėjusį mėnesį.

Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas perėmė vadovavimą Lietuvos tarptautinėms operacijoms. Pagrindinė funkcija, kurią, atsižvelgdamas į NATO šalių patirtį, štabas perėmė iš Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšių – vykdyti tarptautinių operacijų planavimą, valdymą ir palaikymą, praneša Krašto apsaugos ministerija.

„Respublikos“ žiniomis, Rusijos ir Gruzijos konfliktas bus naudojamas Lietuvos derybose su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Augant politinei įtampai tarp ES ir Rusijos, Vyriausybės konsultantas Aleksandras Abišala mėgins naudotis šia padėtimi. Derybose su Briuseliu bus pabrėžiama, kad (kaip parodė Gruzijos pavyzdys) Rusija rodo vis didesnes ambicijas, ir priklausomybė, ypač energetinė, Lietuvai gali tapti pragaištinga.

Jei Vyriausybė neras žadėtų kompensacijų už nesurinktas studijų įmokas, universitetai yra pasirengę išleisti dėstytojus priverstinių atostogų arba atsisakyti centrinio šildymo, rašo šios dienos „Lietuvos žinios“. Dauguma aukštųjų mokyklų dar nerenka dalinių studijų įmokų, nors šito jiems niekas nedraudžia. Universitetai ir akademijos tiesiog laukia, kol Vyriausybė iš skrybėlės ištrauks triušį - pažadėtąsias kompensacijas.

Vilniuje antradienį vykusiame Lietuvos pramonininkų bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovų susitikime liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas ir keli jo bendrapartiečiai pristatė politikos, kurią vykdytų laimėję šių metų spalio 12 dieną vyksiančius Seimo rinkimus, principus. Kalbėdamas apie valstybės valdymą, kaip vieną iš prioritetų A. Zuokas nurodė trijų ministerijų - Aplinkos, Susisiekimo ir Ūkio - funkcijų peržiūrėjimą ir vadinamosios "veiksmo ministerijos" sukūrimą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdyje antradienį nesiėmė spręsti, ar dera Seimo rinkimų kampanijos metu rodyti filmą „Pilotas“, pasakojantį apie „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso atėjimą į prezidento postą ir apkaltą.

Baltarusija ruošiasi iki 2015 metų pastatyti pirmąjį iš dviejų naujos atominės elektrinės reaktorių, o jo gaminamą elektros energiją tiekti į Lietuvą, antradienį Druskininkuose pareiškė Baltarusijos premjeras Sergejus Sidorskis. „Aptarėme ir jūsų, ir mūsų šalies planus statyti atomines elektrines. Mes tai ketiname padaryti per trumpesnį terminą - pirmą bloką pastatyti iki 2015 metų.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad pinigai studijų įmokoms padengti bus rasti iki rugsėjo 15 dienos. Jų ketinama ieškoti tarp į biudžetą grąžinamų nepanaudotų lėšų. „Yra nemažai pinigų ir nepanaudojama, dažnai metų pabaigoje įvairios žinybos grąžina pinigus atgal į biudžetą, rasime sprendimą“, - Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.

Seime užregistruoti siūlymai padidinti parlamentarų darbo užmokestį, bet atsisakyti išmokų, susijusių su parlamentine veikla. Idėjoms įgyvendinti per metus papildomai reikėtų apie 2,5 mln. Lt „Sodros“ įmokoms sumokėti, bet biudžetas taip pat papildomai gautų maždaug 2 mln. Lt, kuriuos Seimo nariai sumokėtų kaip fizinių asmenų pajamų mokestį. Pagal galiojantį įstatymą, Seimo nario atlyginimas neatskaičiavus mokesčių yra 4199 Lt.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino bandymu papirkti įtariamo, buvusio Vilniaus vicemero „tvarkiečio“ Evaldo Lementausko pasitraukimą iš Vilniaus miesto tarybos. Posėdyje antradienį VRK bendru sutarimu nusprendė, kad priima politiko atsistatydinimą. Komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas posėdžio metu teigė, kad VRK įteiktame prašyme E.Lementauskas nurodo, jog traukiasi iš savivaldybės tarybos, nes kandidatuoja į Seimą.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas antradienį Jūrmaloje vykusiame neformaliame Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime su Latvijos ir Estijos kolegomis aptarė šalių poziciją dėl situacijos Gruzijoje.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė antradienį nusišalino nuo galimai neskaidraus automobilių įsigijimo Teisingumo ministerijoje (TM) bylos. Teisėja pati informavo proceso dalyvius, kad advokatų kontora, kurioje dirba jos sutuoktinis, yra sudariusi teisinių paslaugų pirkimo sutartį su vienu iš bylos dalyvių - TM sekretoriumi Dainiumi Narkevičiumi. Anot jos, dėl to gali kilti abejonių dėl teismo nešališkumo.

Pietų Osetijos progruziškos administracijos vadovas Dmitrijus Sanakojevas atidėjo planuotą vizitą į Lietuvą. Kaip antradienį sakė D.Sanakojevas, kelionė atšaukta dėl šalies vidaus situacijos, tačiau konkrečių priežasčių neįvardino. D.Sanakojevas ir Gruzijos reintegracijos ministro pavaduotojas Davitas Rakviašvilis Lietuvoje turėjo lankytis antradienį ir trečiadienį.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos ambasadoje Švedijoje pradėjo dirbti naujas komercijos atašė Sigitas Brazinskas. Ūkio ministerijos į šį postą paskirtas S. Brazinskas pakeitė kadenciją baigusį Adą Liachovičių.

Europos Parlamentas (EP) siūlo ES šalims kurti bendrą sistemą informacijai apie dingusius vaikus skelbti. EP spaudos tarnyba pranešė, jog institucija priėmė dokumentą, kuriame ragina ES valstybes nares sukurti bendrą dingusių vaikų registrą.

Bandymu papirkti įtariamas buvęs Vilniaus vicemeras „tvarkietis“ Evaldas Lementauskas pasitraukė iš Vilniaus savivaldybės tarybos. Tai BNS patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Anot Z.Vaigausko, VRK įteiktame prašyme E.Lementauskas nurodo, jog traukiasi iš savivaldybės tarybos, nes kandidatuoja į Seimą. ("News Bridgepix" nuotr.

Rusijos planus Kaliningrado srityje statyti atominę elektrinę aukštas Švedijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pavadino provokacija. „Geografiškai ji (elektrinė - BNS) bus Europoje, tačiau jai negalios ES įstatymai“, - Švedijos dienraščiui „Dagens nyheter“ teigė neįvardytas pareigūnas. Kitaip negu politikai, technikos ekspertai išlieka ramūs. „Nė kiek nesijaudinu. Rusija - ne tas pats, kas Sovietų Sąjunga, kurioje apie saugumą galvojama nebuvo.

Premjeras Gediminas Kirkilas tikisi, kad Lietuvai pavyks susitarti su Europos Komisija dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo. Kita vertus, jis pripažįsta, kad jėgainė bus uždaryta kaip numatyta, jeigu Baltijos šalims pavyks iki 2012 metų pastatyti elektros tiltą į Švediją. Vyriausybės vadovas pranešė, kad Latvija pateikė pasiūlymą sujungti į bendrą valdymo kompaniją visus Baltijos šalių elektros tinklus.

Apygardos rinkimų komisijoms kai kurie save išsikėlę kandidatai jau pateikė parašų rinkimo lapus su tūkstančiu juos palaikančių rinkėjų parašų. Šį reikalavimą įvykdė parlamentaras Julius Veselka, teisingumo ministro Petro Baguškos patarėjas Mantas Varaška, bendrovės „Voldemars“ savininkas ir Biržų rajono tarybos narys Valdemaras Valkiūnas, skandalingai pagarsėjęs socialdemokratas Gintautas Mikolaitis, ekspremjeras Gediminas Vagnorius, buvęs televizijos šou laidos „gelbėtojas“ Jonas Stanevičius...

Būsimųjų naujos atominės elektrinės (AE) partnerių bei kai kurių Jungtinių Tautų konvenciją ratifikavusių šalių atsakymų apie naujos branduolinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą Lietuva laukia iki spalio pabaigos. „Aplinkos ministerija oficialiai informavo kitas valstybes apie poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir paprašė jų pateikti pastabas ir siūlymus iki spalio 20 dienos.

Politologai skirtingai mato priešrinkiminės kampanijos ypatumus, tačiau visi sutaria, kad labiausiai pasirodyti prieš rinkėjus stengiasi opozicinės Seimo partijos, tuo metu valdantieji atrodo apsnūdę.