Aktualijos

Apžvalgininkai siūlo „nesirauti nuo galvos plaukų“ dėl to, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė negavo kvietimo į Davose sausio mėnesį rengiamą Pasaulio ekonomikos forumą. Skirtumų tarp kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus ir dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės siūloma labai nesureikšminti. Politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis portalui Balsas.lt sakė nematąs prasmės nerimauti dėl nepakvietimo. „Plaukų rautis nereikia, nes nėra karo ar kitos baisios nelaimės.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo – vieno iš vadinamųjų prabangos mokesčių – įstatymo projektą. Jame siūloma 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Remdamasis Finansų ministerijos duomenimis, V. Matuzas sakė, kad siūlomas nekilnojamojo turto apmokestinimas atneštų į biudžetą papildomai apie 17 mln. Lt pajamų.

Pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva yra 44 vietoje iš 142 pasaulio šalių. Lietuva iš 47 vietos pakilo į 44. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys, prasčiausiai – makroekonominė bei institucinė aplinka. Estija liko tame pačiame lygyje kaip ir 2010 m. (33), o Latvija, nuo 2006 m. smukusi, šiemet pakilo šešiais laipteliais ir dabar užima 64 vietą.

Antradienį Seimas po pateikimo „palaimino“ Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti. Už projektą po pateikimo balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 34 Seimo nariai. Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Gintaras Steponavičius informavo, kad parlamentarų grupė prašys atlikti šio įstatymo projekto nepriklausomą ekspertizę.

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Ūkio ministerijos vadovo Žydrūno Plytniko elgesio antradienį posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) atidėjo sprendimą. Komisija svarsto, ar Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko elgesys atitinka Įstatymo nuostatas.

Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. (papildyta 12:15val.) Seimas po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis uždraudžiama juridiniams ir fiziniams asmenims finansuoti partijas. Pataisomis taip pat sumažinta maksimali suma, kuria fiziniai asmenys rinkimų metu galės paremti savarankiškus politinės kampanijos dalyvius, ir supaprastinama smulkių aukų priėmimo tvarka.

Po 20 metų pensijos Lietuvoje gali sumažėti beveik perpus, rodo Investuotojų asociacijos atlikta demografinių rodiklių analizė. Europos Komisijos duomenimis, vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje per minėtą laikotarpį išaugs 160 tūkst. iki 695 tūkst. Tuo metu darbingo (20–64 metų) amžiaus žmonių skaičius kris 353 tūkst. iki 1,7 mln.

Parlamentarai po svarstymo nepritarė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma įteisinti gerokai mažesnę maksimalią išmoką netekus darbo. Prieš kelerius metus, prasidėjus krizei, riba laikinai buvo  sumažinta  iki 650 Lt,  bet ne sunkmečiu ji  siekė šiek tiek virš tūkstančio litų. Šį kartą buvo siūloma nuo 2012 m. įteisinti, kad nedarbo išmokos ir ateityje būtų sumažintos. Anot A. Syso, neteisinga iš socialinio draudimo padaryti nedarbo pašalpas.

Lietuva kitąmet bet kokia kaina pasieks tikslą neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos, teigia valdantieji. Kita vertus, pasak analitikų, per dideli užmojai Lietuvą privers dar labiau veržtis diržus, rašo „Lietuvos rytas“. Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc. Kaip įrašyta naujajame susitarime, neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sukritikavo šalyje planuojamų progresinių mokesčių idėją, bet mano, kad Lietuvai būtų palanku įvesti turto mokesčius. „Mokesčių teorija sako, kad mokesčiai turėtų būti tokie, kad kuo mažiau iškreiptų žmonių ekonominę elgseną, taip pat kad jų administravimas būtų kuo paprastesnis, o trečias principas – kad jie kuo mažiau apsunkintų tą produktyviąją veiklą.

Agresyviomis pripažintų šunų veislių laikymo, veisimo ir įvežimo draudimas Lietuvoje – mėginimas paviršutiniškais sprendimais dangstyti problemą, leidžiant jai dar labiau įsišaknyti, teigia  profesorius, psichologijos mokslų daktaras Albinas Bagdonas. Pastarosiomis savaitėmis netyla diskusijos dėl vadinamąsias agresyvių šunų veisles Lietuvoje uždrausiančios įstatymo pataisos priėmimo.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „tvarkiečių“ parengtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama įteisinti progresinę mokesčių sistemą. Seimo nario Juliaus Veselkos įregistruotu įstatymo projektu siekiama sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3500 litų. „Pasiūlyta mokesčio sistema uždirbantiems per mėnesį iki 3500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų, viršijančių 400 mln. litų.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „prabangos“ mokesčių įstatymų projektus. Juose siūloma apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, palūkanas už vertybinius popierius, paskolas ar bankuose laikomus indėlius, jachtas, lėktuvus, automobilius ir motociklus. 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. 15 proc.

Siekdami trūks plyš įtikti rinkėjams, valdantieji priversti griebtis net tokių teisės aktų idėjų, kurias metų metus kartoja jų politiniai oponentai. Į naktinį naujų mokestinių įstatymų kūrimo mechanizmą po truputį įsilieja nenaujų idėjų restauravimas – konservatoriai jau užsimena ir apie progresinius mokesčius, ką visada siūlė įvesti socialdemokratai.

Mažosios vėjo, saulės, hidro energetikos vystytojai rengiasi naujam Teismų maratonui su Lietuvos valdininkais dėl jiems skirtų, bet neišmokamų ES paramos lėšų. Pareiškėjų teigimu, Lietuva taps pirmąja ES valstybe, kurioje gavę tokią ES paramą pareiškėjai negauna numatytų europinių lėšų.

Energetikos ministro teigimu, Rusijos koncerno „Gazprom“ planai parduoti Kauno termofikacinę elektrinę jo nestebina. Anot Arvydo Sekmoko, įsipareigojimų nevykdžiusiam investuotojui dėl pernelyg aukštų dujų kainų sunku konkuruoti tarp šilumos ir elektros gamintojų. Apie tai, kad „Gazprom“ nori traukti iš Kauno, praėjusią savaitę pranešė Rusijos žiniasklaida.

Bankrutavęs bankas „Snoras“ nutempė žemyn ir piliečių pasitikėjimą Lietuvos komerciniais bankais. Jų visuomeninis reitingas smuko perpus, pastebimai sumenkindamas ir pasitikėjimą Lietuvos banku. Net trys iš keturių šalies gyventojų lapkričio mėnesio visuomenės nuomonės apklausoje teigė nepasitikį komerciniais bankais, nors anksčiau jais ir Lietuvos banku labiau pasitikėdavo nei nepasitikėdavo.

Pinigų Šiaulių savivaldybė neturi tik pedagogų ir kultūros darbuotojų algoms mokėti. Ateinančiais metais storai užteptą riekę atkiš architektams, mokymų organizatoriams, o dovanai skirtus pinigus jau šiemet grąžina į valstybės biudžetą. Todėl vis garsiau kalbama, kad Šiauliuose ne pinigų striuka, o šeimininko trūksta. Pamaitins architektus Šiaulių savivaldybė ir šiais, ir ateinančiais metais itin dosni architektams.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo kadenciją baigiančiam Kinijos ambasadoriui Lietuvoje Tongui Mingtao už reikšmingą indėlį į dvišalių santykių plėtojimą. Pirmadienį vykusiame ministro ir ambasadoriaus susitikime aptartas neseniai pradėtas įgyvendinti konteinerių traukinio „Saulė“, jungiančio Aziją ir Europą, projektas, produktyvi Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto veikla, didėjantys turistų iš Kinijos srautai.

Desperatiškų vyriausybės bandymų užkamšyti biudžeto skyles taikiklyje atsidūrė ir pensijų fondai. Prasidėjus sunkmečiui 2008–2009 metais gyventojų pervedimai į pensijų fondus buvo nurėžti iki 2 proc. pajamų, dabar grasinama juos apskritai stabdyti. Su Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Marijumi Kalesinsku kalbėjomės apie būsimųjų pensininkų padėtį ir pensijų reformą žlugdančius vyriausybės ketinimus.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu pareiškė užuojautą dėl iškilaus Lietuvos laisvės gynėjo, paskutinio 1949 metų Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo dalyvio Viktoro Šniuolio mirties.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „tvarkiečių“ parengtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama įteisinti progresinių mokesčių sistemą. Seimo nario Juliaus Veselkos įregistruotu įstatymo projektu siekiama sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3500 litų. „Pasiūlytoji mokesčio sistema uždirbantiems per mėnesį iki 3500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų, viršijančių 400 mln. litų.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, ragindama tęsti pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl ligoniams tiekiamo galimai prastos kokybės kraujo. Šiam žingsniui parlamentarę paskatino skundas, gautas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės.

Ieškodami būdų užkamšyti 2012m. biudžeto skyles, parlamentarai skubos tvarka rengia ir registruoja vis naujus įstatymų projektus. Vienas iš jų turėtų įteisinti vadinamąjį prabangos  mokestį.

Apie religinių bendruomenių vaidmenį šalies gyvenime, valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimą skatinant bendruomeniškumą, mažinant socialinę atskirtį, teikiant sveikatinimo ir socialines paslaugas, kovojant su smurtu ir patyčiomis, stiprinant visuomenės dvasinę būseną Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjosi su Vyskupų konferencijos nariais.

Apdraustų SNORO indėlininkų lėšos bus pradėtos grąžinti šį trečiadienį, informavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Šiandien bus pabaigtas sutarčių pasirašymo procesas, sutartis su pagrindiniu banku pasirašyta praeitą savaitę, visos sutartys su bankais bus pasirašytos šiandien. Indėlininkų sąrašai buvo tvarkyti visą savaitgalį ir dabar yra visiškai sutvarkyti.

Gandai dėl galimų „Swedbank“ problemų neturi jokio pagrindo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Natūralu, kad dėl vieno banko problemų kam nors pasitaiko patogi proga papokštauti dėl kitų bankų. Labai apgailestauju, jei kas nors čia mato kažką juokingo, bet tikrai jokios informacijos neturime ir manome, kad šiuo atveju visiškai nėra pagrindo panikuoti“, – po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo finansų ministrė.

Jeigu įmokos į dirbančiųjų kaupiamąsias pensijų sąskaitas bus sustabdytos, galutinai žlugs tiek pati Pensijų kaupimo sistema, tiek žmonių pasitikėjimas valstybės sugebėjimais įvykdyti socialinės sistemos reformą. Bus nubrauktas aštuonerių metų darbas, o dirbantieji vėl bus palikti su nerimu laukti senatvės.

Socialdemokratų, Darbo partijos ir konservatorių siūlomas palūkanų apmokestinimas nebūtų joks prabangos mokestis – jis paliestų ne tik didelius indėlius turinčius žmones, bet ir „juodai dienai“ taupančius mažas pajamas gaunančius piliečius, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras, Eligijus Masiulis. „Mūsų manymu, tai palies ne tik turtingus, bet netgi žemesnes ir vidutines pajamas gaunančius žmones. Ypač tuos žmones, kurie “juodai dienai„ laiko bankuose atsidėję 6–10 tūkst.

Seimo narė Asta Baukutė Seime užregistravo Darbo kodekso pataisą, numatančią lankstesnes tėvystės atostogų suteikimo sąlygas. Parlamentarė siūlo numatyti galimybę 22–37 nėštumo savaitę gimusių vaikų tėvams pasirinkti, ar mėnesio atostogomis pasinaudoti nuo vaiko gimimo dienos ar nuo dienos, kai baigiasi vaiko hospitalizacijos laikotarpis.

Valstybinių globos įstaigų finansavimo sistema neužtikrina efektyvaus valstybės biudžeto lėšų paskirstymo: neatsižvelgiama į asmenų skaičių ir nustatytą globos kainą, neįvertinamos planuojamos išlaidos iš visų finansavimo šaltinių, skirtingose socialinės globos įstaigose vieno žmogaus poreikiams planuojamos skirtingo dydžio išlaidos. Tai konstatavo Valstybė kontrolė, atlikusi valstybinių socialinės globos įstaigų finansavimo auditą.

Seimo narys konservatorius Vitas Matuzas, Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs įstatymų projektus, reglamentuojančius naujus mokesčius, tikisi, kad jie bus pradėti svarstyti šią savaitę.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas sako, kad „paskutinės minutės“ biudžeto taisymai, kurių ėmėsi Seimas, tik įneš daugiau sumaišties ir supriešins dabartinius ir būsimus pensininkus. „Įvertinus, kaip jie teikiami, kaip pristatomi, tikimybė, kad jie bus labai naudingi, yra maža. Aišku ir tai, kodėl Seimo nariai tapo tokie aktyvūs šiuo klausimu. Tai susiję su kitų metų Seimo rinkimais.

Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Romualdas Boreika metė iššūkį Premjerui Andriui Kubiliui – reikalauja jam kelti baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Gintis puolimu generolas R. Boreika nusprendė po to, kai Premjeras A. Kubilius pareikalavo atnaujinti R. Boreikos atžvilgiu nutrauktą ikiteisminį tyrimą.

Valdantieji liberalai ir liberalcentristai vis smarkiau šiaušia plunksnas prieš savo koalicijos partnerius konservatorius ir jų lyderį premjerą Andrių Kubilių. Vyriausybei ir jos vadovui reikėtų pasitikrinti, ar tebeturi pakankamą paramą Seime – A. Kubilius turėtų pats prašyti, kad parlamentas balsuotų, ar pasitiki Vyriausybe. Taip šeštadienį partijos tarybos posėdyje Šiauliuose pareiškė Liberalų sąjūdžio lyderis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pirmadienį Vilniuje krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės kvietimu su oficialiu pažintiniu vizitu viešės naujasis Danijos gynybos ministras Nickas Hekkerupas. Ministrai aptars regioninę saugumo aplinką, energetinio saugumo ir efektyvumo klausimą, energetinių inovacijų pritaikymo kariuomenėje perspektyvas.

Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.

PVM pakelti Vyriausybei neleista, pensijų atkūrimo sumažinimas taip pat užkliuvo. Biudžeto rengimo sunkumų priežastis LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė aiškinosi pokalbyje su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovu prof. Ramūnu Vilpišausku.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį dalyvavo tradicinėje kalėdinėje nevyriausybinių organizacijų (NVO) mugėje, vykusioje Prezidentūros kiemelyje, ir džiaugėsi visuomenės branda. „Kasmet augantis mugės dalyvių ir lankytojų skaičius rodo, kad Lietuvos žmonės nori dalytis gerumu. Pasiaukojimas ir rūpinimasis silpnesniais rodo visuomenės stiprybę ir brandą. Tegul Kalėdų dvasia keliauja per visą šalį, dovanoja džiaugsmą ir viltį“, – sakė prezidentė.

„WikiLeaks“ paviešinti dokumentai atskleidė, kad krizės ištikta Lietuva dar 2009 metų kovą rimtai svarstė galimybę kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). 2009 m. kovo 31 dienos JAV ambasados Vilniuje pranešime aptariama tuometė Lietuvos ekonominė padėtis. Jame minimas tuomet Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas ėjęs Reinoldijus Šarkinas, premjero patarėjas Mykolas Majauskas, žinomi ekonomistai, rašo delfi.lt.

Gruodžio 11–12 dienomis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius Vengrijos sostinėje Budapešte dalyvaus JAV karinių pajėgų Europoje vadavietės ir Vidurio Europos šalių kariuomenių vadų konferencijoje. Joje taip pat dalyvaus Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos kariuomenių vadai.

Balsas.lt kviečia pasitikrinti, ką naujo apie pasaulį ir Lietuvą sužinojote per praėjusią savaitę....

Tik retas sunkią širdies operaciją patyręs vaikas toliau gydytis patenka į sanatoriją. Kodėl? Lietuvoje pagal įsakymą „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizmo“ reabilitacija garantuojama kiekvienam, kuriam ji būtina, tačiau ji prieinama ne visiems.

Liberalųjį „Trečiąjį kelią“ pasirinkusi Jungtinė liberalų ir centro sąjunga ragina diskutuoti apie galimybę mažinti mokesčius. Šeštadienį vykusiame suvažiavime partijos patvirtintame manifeste ji siūlo šildymui taikyti 5 proc. PVM tarifą, sugrįžti prie nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui. Liberalcentristai siūlo didinti minimalų atlyginimą, kartu didinant ir neapmokestinamąjį minimumą, sumažinti PVM tarifą leidybai, meno ir kultūros veiklai, sumažinti studijų įmokas.

Judėjimo „Taip“ pagrindu įsteigta politinė organizacija „Sąjunga Taip“ Teisingumo ministerijai pateikė dokumentus, reikalingus naujai partijai registruoti.Taip pranešama judėjimo šeštadienį išplatintame pranešime.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) susijungė su Tautos prisikėlimo partija (TPP). Tai įvyko šeštadienį abiejų partijų atskiruose ir bendrame jungtiniame jų suvažiavimuose. Dviejų partijų politines jungtuves absoliučia balsų dauguma parėmė suvažiavimų delegatai. Liberalų ir centro sąjungai atstovavo 365 delegatai, Tautos prisikėlimo – 70 delegatų.

Šeštadienį minimos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininko ir vieno iš karinės rezistencijos vadų pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 110-osios gimimo metinės. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyksiančiame minėjime bus pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, nešamos gėlės prie Nežinomo kareivio kapo, prisiminimais pasidalins J. Vitkaus-Kazimieraičio anūkas Linas Vitkus. J. Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių apskrities Ketūnų kaime, ūkininko šeimoje.

(Papildyta 15:06 val.) Mitingas praėjo be incidentų. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, šeštadienio mitinge galėjo dalyvauti ne daugiau kaip 2249 žmonės. Pareigūnų skaičiavimu, mitinge dalyvavo apie 3000 protestuotojų. Mitingui einant į pabaigą, jų skaičius gerokai sumažėjo. Pačių pareigūnų, prižiūrinčių viešąją tvarką, buvo apie 300. Pagrindiniai mitinguotojų reikalavimai – nuo 2012 metų padidinti minimalų darbo užmokestį iki 1 tūkst.