Tik retas sunkią širdies operaciją patyręs vaikas toliau gydytis patenka į sanatoriją. Kodėl? Lietuvoje pagal įsakymą „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizmo“ reabilitacija garantuojama kiekvienam, kuriam ji būtina, tačiau ji prieinama ne visiems.
Tėvai nežino, medikai nesiūlo
Pasak Vaiko širdies asociacijos pirmininkės Daivos Jonauskienės, reabilitacijos reikia ir visiems širdies ligomis sergantiems vaikams, tačiau jau daugelį metų jie iš ligoninės išrašomi tiesiog namo, nes medikai jų tėvams tokios galimybės nepasiūlo.
„Kalbantis apie šią problemą su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais jie atkerta, kad patys tėvai turi prašyti siuntimų į sanatoriją. Tačiau tėvai net nežino, kad tokią teisę turi“, – dėstė D. Jonauskienė.
Tokioje situacijoje prieš ketvertą metų atsidūrusi asociacijos pirmininkė prisipažino pati tuo metu nežinojusi, kad jos dukra galėjo važiuoti į sanatoriją. D. Jonauskienės dukrai buvo atliktos keturios sudėtingos širdies operacijos ir keturi širdies zondavimai, tačiau sanatorinis gydymas dėl širdies ligos joms nėkart nebuvo pasiūlytas.
Reabilitacija turi būti suteikta
D. Jonauskienės teigimu, yra buvę ir tokių atvejų, kai reabilitacijos prašę sergančiųjų vaikų tėvai gavo neigiamus atsakymus. Jiems buvo aiškinama, kad dėl širdies ligos reabilitacija nepriklauso.
„Sūnus gimė su širdies yda – šiek tiek mėlynavo lūpos, rankos. Po devynių mėnesių jį operavo Santariškių klinikose. Viskas pavyko puikiai – po trijų parų kančių mano Erikas Gabrielius grįžo į palatą. Kelis vyresnius vaikus išsiuntė į sanatoriją, todėl ir aš domėjausi reabilitacijos galimybėmis. Mums paaiškino, kad tam sūnus dar per mažas. Praėjus savaitei po operacijos buvome išleisti gydytis į namus“, – dvejų metų senumo įvykius prisiminė Rietave gyvenanti Aušra Dockevičiūtė. Namuose moteris išgyveno didelę baimę – reikėjo vengti žmonių susibūrimų, saugoti sūnų nuo bet kokios infekcijos, nes jos pasekmės galėjo būti neprognozuojamos.
Pasidomėjus, dėl kokių priežasčių vaikai gali būti nesiunčiami reabilitacijai, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus atstovė paaiškino, kad sanatorinio gydymo negalima skirti tik tuo atveju, jeigu tai yra žalinga arba neleistina dėl paciento sveikatos būklės.
Nėra kur siųsti vaikų
Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. pabaigoje pasirašė įsakymą, pagal kurį medikai nuo šių metų pradžios privalo raštu pasiūlyti gydymą sanatorijoje vaikui, sergančiam įgimtomis ar įgytomis širdies ydomis, po širdies ir kraujagyslių operacijų ar širdies persodinimo operacijų. „Anksčiau šiuos ligonius priimdavo tik sanatorija Druskininkuose. Siūlydavome vaikams reabilitaciją, tačiau dauguma tėvų patys jos atsisakydavo, kiti iš sanatorijos grįždavo jau kitą dieną dėl blogų sąlygų. Dabar atsirado daugiau sanatorijų, jos prieinamesnės, ir tėvai su vaikais mielai važiuoja“, – tikino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų širdies chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Virgilijus Lebetkevičius.
Iki šių metų vaikų medicininei reabilitacijai skirtų lėšų limitas nebūdavo panaudojamas, todėl pinigai kasmet sugrįždavo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Nors per 10 šių metų mėnesių vaikų reabilitacijai jau skirta daugiau lėšų nei suplanuota, širdies ligomis sergančių vaikų antplūdžio sanatorijos nesulaukia.
„Mes paskambinome į didžiąsias vaikų sanatorijas ir atlikome tyrimą, kiek vaikų po širdies operacijų vyksta į reabilitaciją. Palangos „Gintaro“ atstovas atsakė, kad maždaug dešimt metų jie nepriima tokių ligonių, Druskininkų „Saulutėje“ jau porą metų trūksta kardiologo etato, Abromiškių reabilitacijos ligoninė taip pat neturi tam reikalingų specialistų ir sąlygų“, – tvirtino Vaiko širdies asociacijos pirmininkė D. Jonauskienė.
Jos teigimu, širdies ligomis sergančius vaikus priima tik Kačerginės vaikų sanatorija „Žibutė“. Šios įstaigos direktorė Jūratė Rudzinskienė suskaičiavo, kad 2006 m. reabilitacines paslaugas gavo 6 vaikai, 2010-aisiais – vos 2, o 2011 m. – 10 pacientų. „Esame pasiruošę priimti „širdukus“, todėl nesuprantu, kodėl jų nesulaukiame. Gal ligoniai ir jų artimieji laiku negauna informacijos apie reabilitaciją? Per metus sanatorinį gydymą galėtume teikti 150 mažųjų ligonių. Ateityje esame pasiryžę pagerinti šių paslaugų kokybę ir gyvenimo sąlygas. Tiek mažiesiems pacientams po širdies operacijų, tiek juos slaugantiems tėveliams reikalinga specialistų pagalba“, – įsitikinusi J. Rudzinskienė.
Sergamumas širdies ligomis
Kasmet 8 iš 1 000 šalies kūdikių gimsta su širdies yda. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre kasmet skubiai atliekama apie 250–300 sudėtingų širdies operacijų naujagimiams ir vaikams, apie 50 iš jų – pirmosiomis mažylių gyvenimo valandomis. Daugelis jų sėkmingai operuojami ir gyvena visavertį gyvenimą, o dalis širdies sveikatos problemų turi visą gyvenimą.
Tai yra socialinė diskriminacija
Karališkosios Kornvalio ligoninės kardiologas Audrius Šimaitis
Lietuvoje atliekamos pasaulinio lygio širdies operacijos vaikams, tačiau gydymas tuo nepasibaigia – dauguma vaikų lieka ligoniais visą gyvenimą. Kodėl negalima reabilituoti 250 vaikų? Tai socialinė diskriminacija, silpnesnių grupių interesų pažeidimas. Širdies operaciją patyrusio vaiko reabilitacija neturi būti vien jo šeimos rūpestis. Vakaruose yra sistema, kuri užtikrina nuolatinę tęstinę sunkiai ir lėtinėmis ligomis sergančiųjų priežiūrą. Pacientų, kuriems reikės ir jau dabar reikia ambulatorinės priežiūros namuose, tik daugės dėl įvairių priežasčių, todėl kitų šalių patirtį būtina įgyvendinti ir Lietuvoje.
Daiva ŠALC
