reabilitacija

Panevėžietis Gajus Kulbis galėtų būti įkvėpimu ne vienam žmogui. Iš gydytojų po sunkios kaklo traumos išgirdęs žodžius, kad nebevaikščios, vyras nepasidavė ir jau po dvejų metų džiaugiasi galėdamas vaikščioti su ramentu ir gyventi vienas. Gajus savo istorija sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Pokalbio metu pašnekovas atskleidė, kas jį motyvavo nepasiduoti ir siekti užsibrėžto tikslo.

Žiema, su savo baltomis pusnimis ir spindinčiu ledu, ne tik žavi, bet ir kelia rimtų pavojų. Šiuo metų laiku itin daugėja sužalojimų dėl slydimų ir kritimų. Pasak kineziterapeutų, „žiemos metu dažnėja ne tik mažų traumų, bet ir rimtų sužalojimų, kurie gali paveikti gyvenimo kokybę ilgam“. Slydimo metu žmogus instinktyviai stengiasi apsaugoti savo kūną, tačiau šie refleksai dažnai tampa traumų priežastimi.

Vos gimus vilniečių sūnui Nojui, pasipylė daugybė diagnozių: abiejų kojų nejautrumas, klubų išnirimas, įgimta šlaivapėdystė ir ne vieną kartą šeimai teko išgirsti, kad Nojus niekada nevaikščios. Tačiau berniukas visiems įrodė, kad nėra nieko neįmanomo – po atliktos operacijos ir atkaklaus darbo su specialistais dėka šiandien jis jau žengia savarankiškai.

Vilnietė Jolanta Lunevičienė prieš septynerius metus susidūrė su tuo, kas jos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Vieną dieną moteris prasčiau pasijutusi prigulė pietų miego, o atsikėlusi suprato, kad nebegali valdyti savo veido. Pirmoji į Jolantos galvą šovusi mintis – insultas. Vis tik paaiškėjo, kad moteris susidūrė su visai kita diagnoze, mat medikai nustatė, kad tai – veido nervų uždegimas.

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį pasirodo ne vienas naujas išradimas ar metodas, kuris yra pritaikomas sveikatos priežiūros srityje. Ne išimtis ir naujas būdas pacientų, patyrusių insultą, reabilitacijai pritaikyti virtualią realybę. Metodo tikslas – lavinti įvairias žmogaus pažinimo funkcijas.

Po planinės klubo sąnario operacijos atvykęs į Palangos reabilitacijos ligoninę 48-erių šilališkis Žydrūnas Viliušis pasakoja niekam nelinkintis tokios patirties. Vyras apgailestavo, kad nors sveikatos sistema nuolat melžia mokesčius, prireikus pagalbos jos kokybiškai suteikti nesugeba. Pati įstaiga atkerta, kad vyrui buvo suteikta net dvigubai daugiau procedūrų.

Prieš beveik metus ilgamečio kariškio kauniečio Eriko Norkaus ir jo žmonos Vaivos gyvenimas apsivertė 180 laipsnių kampu – gegužės 4-osios vakarą Eriką ištiko insultas. Nors sureaguota greitai ir laiku, patirti stiprūs smegenų pažeidimai.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija siūlo kartą per metus nuo 1939-1990 metų sovietų okupacijos nukentėjusiems asmenims finansuoti reabilitaciją.

Gruodžio 15 dieną Indrės Aleksandravičienės šeimą ištiko nelaimė – jos 33 metų brolis Paulius Norušis Danijoje pateko į autoįvykį. Pauliaus sesei Indrei praėjus nežinomybės kelią, vaikinas pagaliau pargabentas į Lietuvą. Vaikinas patyrė rimtų sužalojimų – jam lūžo stuburas, kurį laiką negalėjo kalbėti. Jo sesuo Indrė kreipiasi į visuomenę ir prašo neabejingų žmonių pagalbos, nes brolio dar laukia ilgas sveikimo kelias.

6-metis uteniškis Marijonas iš pirmo žvilgsnio – laimingas, problemų neturintis vaikas. Visgi, jam būnant vos 1,5 metukų, jo kūnas tapo tarsi kūdikio – prieš tai vaikščiojęs, taręs pavienius žodžius ir savarankiškai valgęs vaikas staiga nebegalėjo nieko. Dabar Marijonas negali vaikščioti, o po neseniai atliktos sudėtingos abiejų klubų operacijos, vaiko šeima stengiasi jį kuo dažniau mankštinti, kad nereikėtų kęsti nežmoniškų skausmų.

Prieš Kalėdas Seimo nariui Audriui Petrošiui buvo atlikta sudėtinga peties operacija. Kaip pats teigia: „Džiaugsmo per šventes pernelyg daug nebuvo, nes po operacijos vis dar jaučiu skausmą, tačiau operacija atlikta sėkmingai, o šiuo metu vyksta gijimas ir po to laukia reabilitacija. Medikai įspėja visus žmones – jei jaučiate skausmą, jokiu būdu jo neignoruokite ir pasitikrinkite sveikatą.

Mūsų kolegos Ukrainoje lankėsi kariškių reabilitacijos centre, kur dauguma karių bando atgauti sveikatą po kruvinų kovų Bachmute. Karių istorijos – jautrios, mat daugelis niekada negrįš į rikiuotę, galbūt tik kažkada vėl galės vaikščioti. Tačiau yra ir tokių kovotojų, kurie, nepaisant to, ką jie patyrė, vis dar dega noru kovoti. Jevhenas apie pilno masto karo Ukrainoje pradžią sužinojo būdamas Europoje, ten jis dirbo vilkiko vairuotoju.

Pastaruoju metu keičiantis medicininės reabilitacijos skyrimo tvarkai, pacientams nelengva susigaudyti kur, kada ir į ką reikia kreiptis, norint gauti reabilitacijos paslaugas. Ligonių kasos atkreipia dėmesį į pasikeitusius terminus ir kitus svarbius pokyčius.

Galvos smegenų insultą patyrusiems žmonėms tenka susitaikyti ne tik su vos per kelias valandas visiškai pasikeitusia kasdienybe, ne mažiau sunku suvokti ir patikėti, jog ši liga nėra galutinis nuosprendis. Specialistų žodžiais, pokyčiai gydant šią gyvenimus keičiančią ligą prasideda nuo laiku pradėtos reabilitacijos ir paties žmogaus pastangų bei motyvacijos, kuri šiame kelyje itin svarbi.

Nors medikai jau žino, kaip atpažinti COVID-19, be to, šį ligų sezoną gali skirti specifinį gydymą vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, tiek juos, tiek pacientus iki šiol neramina, kaip ši liga paveikia fizinę ir psichinę sveikatą bei su kokiais liekamaisiais reiškiniais, net ir persirgus COVID-19, jų pacientams tenka kovoti kelerius metus ar net visą gyvenimą.

Šiaulietę Deimantę Jasnauskaitę-Gedrimę drąsiai galima vadinti laimės kūdikiu – prieš dešimtmetį patyrus sunkią galvos traumą medikų prognozės buvo niūrios: neįgali arba mirusi. Tačiau nė viena šių prognozių nepasitvirtino. 2013-ųjų birželio 30-osios naktį Deimantė vis dar puikiai prisimena. Tiksliau, fragmentus iš šios nakties, iki įvykusios nelaimės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė, kad didesnei daliai onkologinių ligonių sudaryta galimybė gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare. Pasak SAM Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėjos Elitos Radkevič, rugsėjį pasirašytas ministro įsakymo pakeitimas keliems šimtams pacientų užtikrins geresnį reabilitacinį atsistatymą.

Iš Vidaus reikalų ministerijos nuo kitų metų perimamą tarnautojų mokymo centrą „Dainava“ Kauno klinikos planuoja paversti reabilitacijos įstaiga, į kurią galėtų vykti po traumų ar protezavimo sveikstantys pacientai. Lovų skaičius Druskininkuose esančioje įstaigoje galėtų padidėti kelis kartus, o naujos paslaugos papildyti šiuo metu teikiamą reabilitaciją širdies ir kraujagyslių ligų pacientams, teigia Klinikų atstovai.

Jau daug metų žmonijos žinomas masažas, teigiama, šiandien išgyvena renesansą. Pažymima, kad tai – ne tik būdas atpalaiduoti įtampos varginamą kūną, bet ir padėti jam gyti po sunkių ligų. Tiesa, ilgametę patirtį turinti masažo meistrė apgailestauja, kad šiandien iš ligoninių traukiasi praktika masažą pasitelkti ankstyvai reabilitacijai dar pacientui gulint reanimacijos skyriuje.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais po pandemijos ženkliai išaugo pacientams suteiktų reabilitacijos paslaugų skaičius. Kas tai lėmė ir kokių paslaugų gyventojams prireikia dažniausiai? VLK skaičiavimai rodo, kad pernai, palyginti su ikipandeminiais 2019-aisiais metais, suteikta 20 proc. daugiau ambulatorinės medicininės ir 22 proc. daugiau psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.

Kone 3 tūkst. žmonių kasmet Lietuvoje išgirsta Laimo ligos diagnozę. Ši erkių platinama infekcinė liga, ypač laiku nediagnozuota ar negydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų – pažeidžiamos odos, vidaus organų, širdies ir kraujagyslių ar centrinė nervų sistemos. Kaip ligą atpažinti ir kaip greičiau po jos sustiprėti paaiškino sveikatos centro „Energetiko“ gydytoja reabilitologė Jadvyga Velžienė.

Ligonių kasos ir reabilitacijos įstaigos sulaukia įvairių pastebėjimų iš pacientų dėl medicininės reabilitacijos paslaugų. Gydytojai bei ligonių kasų specialistai atsako į labiausiai gyventojams rūpimus klausimus.

Kai kurios gydymo įstaigos patiria sergančiųjų psichikos ligomis antplūdį. Žmonės skundžiasi jau ne tik nerimo sutrikimais, dažnam jų diagnozuojama netgi psichozė. O dėl visų šių negalavimų galima kaltinti kelerius metus pasaulį kausčiusią pandemiją, Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir, pastaruoju metu vis dažniau į ligos patalą jaunus žmones guldančius, narkotikus.

Neretai ieškant inovatyvių ir kokybiškų sveikatos paslaugų tenka vykti svetur. TV3 laidoje „Į sveikatą“ specialistė atskleidė, kokius inovatyvius metodus iš užsienio ji atvežė į Lietuvą.  Dovilė Čepulinskienė pripažino, kai jos pačios šeimą užklupo liga, inovatyvių gydymo metodų Lietuvoje rasti buvo sunku, todėl teko vykti į užsienį.  „Mano dukra susirgo būdama 3,5 metų, praėjome ilgą gydymo etapą, o po jo ir ilgą reabilitacijos etapą.

Kasmet daugiausia stacionarinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų medicininės reabilitacijos paslaugų suteikiama vasarą. Valstybinės ligonių kasos specialistai pacientams primena, kad reabilitacijos įstaigos skirtos ne poilsiui, o gydymui ir paslaugos jose teikiamos nepaisant metų laiko. „Kiekvienais metais gegužės–rugpjūčio mėnesiais ypač padaugėja tėvų, norinčių išsiųsti savo vaikus į sanatorijas. Todėl kai kuriose reabilitacijos įstaigose neretai susidaro eilės.

Pabandžiusi registruoti vaiką ankstyvajai reabilitacijai poliklinikoje vilnietė net žioptelėjo – artimiausias vizitas veik po 8 mėnesių, vasario mėnesiui. Ji piktinosi, kad tokios eilės – protu sunkiai suvokiamos. Tuo metu poliklinika aiškina, kad šių paslaugų poreikis pastaruoju metu stipriai išaugęs. Savo istorija su portalu tv3.lt pasidalinusi vilnietė Agnė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) sakė dar susitaikiusi su tuo, kad dukrą pas oftalmologą pavyko užregistruoti tik po 5 mėnesių.

Mažosios Elijos laukimas jos mamai Eglei buvo stebuklingas, tačiau ji nė nenutuokė, kad dukros gimimas apvers gyvenimą aukštyn kojomis. Rodos, sveikas vaikas nusilpo mamos akyse, o tada pasipylė visa puokštė diagnozių. Tačiau mama nenuleidžia rankų – šviesesnis rytojus išauš, tik tam reikia neabejingų žmonių pagalbos. Elijai jau šešeri, ji – tikras saulės spindulėlis.

Daugelio galvoje sukurtas įsivaizdavimas, kad insultas – vyresnio amžiaus žmones užklumpantis sveikatos sutrikimas. Tačiau klaipėdiečio Gyčio Lengvenio atvejis tik dar kartą parodo, kad nuo to neapsaugotas nė vienas – nei jaunas, nei senas. Prieš daugiau nei metus Gytį ištiko insultas – kaip pats sako, tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, nes jis – jaunas, sveikas, aktyvus vyras ir nebuvo nė menkiausio įspėjamojo ženklo, kad staiga liga prikaustys prie lovos.

Klaipėdietis Paulius Brazinskas 20 metų gyveno įprastą gyvenimą – baigęs mokyklą įstojo į mokslus, pradėjo kurtis savarankišką gyvenimą, tačiau prieš beveik penkerius metus įvykusi nelaimė iš jo atėmė viską, ką iki tol buvo pasiekęs. Viltis, kad viskas eis tik geryn, itin stipri, tačiau tam, kad stiprėtų, Pauliui reikia visų neabejingų žmonių pagalbos.

Nuo balandžio 1-osios teikiama daugiau vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų. Jau yra atnaujinta šių paslaugų teikimo tvarka, padidinti konsultacijų įkainiai, apskaičiuotos naujų paslaugų kainos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Prognozuojama, jog atnaujintam paslaugų paketui finansuoti papildomai prireiks dviejų milijonų eurų.

Daugeliui į galvą šauna mintis, kaip norėtųsi atsukti laiką atgal ir pakeisti praeitį. Norėtųsi ir zarasiškiui Justinui Talučiui – jei galėtų, sugrįžtų į gyvenimą, kurį gyveno iki 2018-ųjų gruodžio 8 dienos, kai pateko į autoįvykį, po kurio gyvenimas, ko gero, niekada nebebus toks, kaip anksčiau. Justino gyvenimas dabar padalintas į dvi dalis – iki ir po tragiško autoįvykio.

Daugiau nei prieš dešimtmetį nutikęs nelaimingas atsitikimas vilniečiui Matui Puodžiūnui save primena iki pat šių dienų. Vos vienas šuolis į negilų baseiną tapo skaudžios traumos – stuburo lūžio – priežastimi. Sunkią gyvenimo akimirką sulaukęs didelės pagalbos iš aplinkinių, dabar Matas savo duoklę atiduoda padėdamas nuo karo kenčiantiems žmonėms Ukrainoje. Prieš gerą dešimtmetį kartu su draugais antrus metus buvo išvykęs į mainų programą Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pernai kompensuojamomis reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo beveik 3,5 tūkst. koronavirusu persirgusių žmonių. Tai trečdaliu mažiau nei 2021-aisiais, praneša Valstybinė ligonių kasa. Specialistai primena, kokiais atvejais ir kur reikia kreiptis pagalbos po COVID-19 ligos. „Varginančius pokovidinius sveikatos sutrikimus patiriančių pacientų, kuriems reikalinga reabilitacija mažėja, nes mažėja ir sunkiai COVID-19 liga sergančių ligoninėse gydomų pacientų.

Lietuvoje egzistuoja iki 10 nelicencijuotų įstaigų, vadinančių save reabilitacijomis, ir žadančių padėti priklausomiems žmonėms. Tačiau ten patekę pasakoja, kad vietoj gydymo, kuris paprastai susideda iš psichiatrų ir psichologų konsultacijų, psichokorekcinių grupių ir kitų terapinių užsiėmimų, jie yra išvežami dirbti nelegalių darbų statybose, už kuriuos vadovai gauna pinigus, o jie – jei pasiseks – ledų porciją ar 5 eurus.

Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės pacientė Gintarė jau po truputį pradeda vaikščioti. Prieš šešerius metus slidinėjimą kalnuose jaunai merginai apkartino patirta stuburo trauma. „Vos tik patyrus traumą, Prancūzijoje medikai atliko stuburo fiksaciją ir operaciją, kurios metu pažeistas slankstelis įtvirtintas implantais, – prisimena mergina. – Bet aš nebegalėjau vaikščioti ir judėjau tik neįgaliojo vežimėlio pagalba.

Smagi diena ir pasivažinėjimas paspirtuku klaipėdiečiu Arvydui Lankučiui baigėsi ligoninėje – šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje jį parbloškė automobilis. Tai, kad jis išgyveno, medikai laiko stebuklu, o užsispyrimo nestokojantis vyras kasdien visiems įrodo, kad nėra nieko neįmanomo. 35-erių Arvydas kasdien nužingsniuoja 10 tūkst. žingsnių, be pagalbos laipioja laiptais, daro įvairius pratimus. Nors prieš kurį laiką niekas nė nedrįso prognozuoti, ar jis vėl atsistos ant kojų.

Nuo sausio 1 d. gauti medicininės reabilitacijos paslaugas pacientai galės greičiau ir paprasčiau, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pradinės medicininės reabilitacijos paslaugos bus skiriamos atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, funkcijų sutrikimo laipsnį, bet ne į konkrečias ligas ar diagnozes.

Visagine įsikūrusią Anastasiją Zanevskają gyvenimas motinystės džiaugsmu apdovanojo triskart. Pirmagimei Uljanai jau 14 metų, tačiau dėl patirtos gimdymo traumos mergaitė nevaikšto, nekalba ir nemato. Tam, kad dukra stiprėtų, itin reikalinga intensyvi reabilitacija, tačiau šeimai tam reikalinga suma per didelė.

Beveik pusantrų metukų Nojus visus sužavi savo šypsena ir komunikabilumu, skleisti pozityvumą nesutrukdo ir visą gyvenimą jį lydinčios sveikatos problemos. Kol kas šeimai daugiausiai džiaugsmo teikia tai, kad jis kuo puikiausiai ropoja, nes savarankiškai vaikščioti dar negali. Tačiau mažasis šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojus ir jo šeima nenuleidžia rankų – yra daug vilties, kad jis vaikščios. Bet tam reikia laiko ir pastovaus darbo su specialistais.

Praėjusių metų „Išsipildymo akcijos“ herojė Veronika savo šypsena pakerėjo ne vieną. Be kojytės gimusi mergaitė jau pasiekė vieną svajonę – po atliktų operacijų ir pritaikius protezą, ji gali vaikščioti ir siekti didžiausios svajonės – džiaugsmingai lakstyti su kitais vaikais. Neseniai mažoji Veronika atšventė šeštąjį gimtadienį – smagiai šventė, valgė tortą ir tryško džiaugsmu.

Emilija į šį pasaulį pasibeldė per anksti – gimė 35-ąją savaitę, nuo pat gimimo ją lydėjo rimtos sveikatos problemos. Tačiau mažoji praėjusių metų „Išsipildymo akcijos“ herojė į priekį žengia septynmyliais žingsniais ir visus stebina savo pasiekimais. Prabėgus vos porai mėnesių po Emilijos gimimo, mažylės smegenyse aptiktos cistos, kurios kiekvieno apsilankymo pas specialistus metus vis didėjo ir vos per keturis mėnesius sunaikino dešinįjį smegenų pusrutulį.

Kiekvienas vaiko pasiekimas, pirmas žengtas žingsnis suteikia džiaugsmo. Tačiau jis dar įsimintinesnis kaunietei Robertai Vaitekūnienei, kuri džiaugiasi, kad retą genetinį sutrikimą turinti penkerių dukra Karolina stojasi ant savo kojų.  Pastovus darbas su specialistais duoda džiuginančius rezultatus, o Karolinos motyvacija tobulėti neblėsta. Tik kartais, kaip sako Roberta, pritrūksta visuomenės ir valdžios palaikymo, o gerinti sąlygas dar tikrai yra kur.

2017 metais mažeikiškių Dariaus Lavicko ir jo dukros Ugnės gyvenimai pasikeitė amžiams – tuomet vos 17-ikos metų dukrai kakle plyšo aneurizma. Iki pat šios dienos mergina jaučia to pasekmes, o tėtis atvirai sako – jei nebūtų uždelsta, galbūt šiandien gyvenimas atrodytų kitaip. Šiandien Dariui paskirta nuolatinė 21-erių dukros slauga, o tam, kad reikalui esant medikai galėtų skubiai suteikti pagalbą, šeima pakeitė gyvenamąją vietą ir persikraustė gyventi į Kauną.

Dėl sužeidimų karo lauke Lietuvoje bus gydomi dar 67 kovotojai iš Ukrainos – jiems bus teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos aštuoniose gydymo įstaigose visoje Lietuvoje, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tai – kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai, kartu su ginkluotosiomis pajėgomis išvien kovoję mūšio lauke. „Jau teko girdėti daug teigiamų atsiliepimų iš Ukrainos laisvės gynėjų apie Lietuvoje teikiamą šiuolaikinį medicininį reabilitacinį gydymą.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nukentėjusiesiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bus paprasčiau pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis. Šiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus apmokamos ne tik ambulatorinės, bet ir stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, į kurias įtraukiamas apgyvendinimas bei maitinimas reabilitacijos įstaigoje.

Netoli vakarinio Meksikos miesto Gvadalacharos esančiame nuo narkotikų priklausomų asmenų reabilitacijos centre buvo nušauti šeši žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai. Penki vyrai ir viena moteris žuvo vėlyvą sekmadienio vakarą per išpuolį San Pedro Tlakepakės priemiestyje, pranešė Chalisko valstijos prokuratūra. Šis regionas yra vienas iš smurtingiausių Meksikoje dėl konkuruojančių gaujų karų, kuriuose dalyvauja ir dėl teritorijų kovoja galingasis Chalisko naujosios kartos kartelis.

Siekiant užtikrinti vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją Lietuvoje bus įdiegti penki regioniniai ir du universiteto ankstyvosios vaikų reabilitacijos centrai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), centrai bus atsakingi už ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse koordinavimą.

Balandžio 10 diena visam gyvenimui įstrigo į klaipėdiečių šeimos gyvenimą. Praėjus ketveriems metams po avarijos, jaunuolis Paulius Brazinskas (24) šią dieną vadina savo antruoju gimtadieniu. Prieš daugiau nei keturis metus įvykusi nelaimė, kuomet tuo metu pirmo kurso studentas Paulius Brazinskas mašina įsirėžė į medį, iš esmės pakeitė jauno vaikino gyvenimą. Klaipėdiečiui teko iš naujo mokytis kalbėti, judėti.

Nors ministerija dar tik ruošiasi detaliau braižyti Seime judančios sveikatos įstaigų pertvarkos eskizus, gyventojai skundžiasi jau dabar atsiduriantys beviltiškoje situacijoje. Štai vilnietė Rūta negali atsistebėti, kad po vyrui atliktos stuburo operacijos sanatorinis gydymas jam nepriklauso, o į būtinas procedūras siūloma važiuoti troleibusu. Rūta (vardas pakeistas ir žinomas, – aut. past.