reabilitacija

Emilija į šį pasaulį pasibeldė per anksti – gimė 35-ąją savaitę, nuo pat gimimo ją lydėjo rimtos sveikatos problemos. Tačiau mažoji praėjusių metų „Išsipildymo akcijos“ herojė į priekį žengia septynmyliais žingsniais ir visus stebina savo pasiekimais. Prabėgus vos porai mėnesių po Emilijos gimimo, mažylės smegenyse aptiktos cistos, kurios kiekvieno apsilankymo pas specialistus metus vis didėjo ir vos per keturis mėnesius sunaikino dešinįjį smegenų pusrutulį.

Kiekvienas vaiko pasiekimas, pirmas žengtas žingsnis suteikia džiaugsmo. Tačiau jis dar įsimintinesnis kaunietei Robertai Vaitekūnienei, kuri džiaugiasi, kad retą genetinį sutrikimą turinti penkerių dukra Karolina stojasi ant savo kojų.  Pastovus darbas su specialistais duoda džiuginančius rezultatus, o Karolinos motyvacija tobulėti neblėsta. Tik kartais, kaip sako Roberta, pritrūksta visuomenės ir valdžios palaikymo, o gerinti sąlygas dar tikrai yra kur.

2017 metais mažeikiškių Dariaus Lavicko ir jo dukros Ugnės gyvenimai pasikeitė amžiams – tuomet vos 17-ikos metų dukrai kakle plyšo aneurizma. Iki pat šios dienos mergina jaučia to pasekmes, o tėtis atvirai sako – jei nebūtų uždelsta, galbūt šiandien gyvenimas atrodytų kitaip. Šiandien Dariui paskirta nuolatinė 21-erių dukros slauga, o tam, kad reikalui esant medikai galėtų skubiai suteikti pagalbą, šeima pakeitė gyvenamąją vietą ir persikraustė gyventi į Kauną.

Dėl sužeidimų karo lauke Lietuvoje bus gydomi dar 67 kovotojai iš Ukrainos – jiems bus teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos aštuoniose gydymo įstaigose visoje Lietuvoje, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tai – kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai, kartu su ginkluotosiomis pajėgomis išvien kovoję mūšio lauke. „Jau teko girdėti daug teigiamų atsiliepimų iš Ukrainos laisvės gynėjų apie Lietuvoje teikiamą šiuolaikinį medicininį reabilitacinį gydymą.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nukentėjusiesiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bus paprasčiau pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis. Šiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus apmokamos ne tik ambulatorinės, bet ir stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, į kurias įtraukiamas apgyvendinimas bei maitinimas reabilitacijos įstaigoje.

Netoli vakarinio Meksikos miesto Gvadalacharos esančiame nuo narkotikų priklausomų asmenų reabilitacijos centre buvo nušauti šeši žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai. Penki vyrai ir viena moteris žuvo vėlyvą sekmadienio vakarą per išpuolį San Pedro Tlakepakės priemiestyje, pranešė Chalisko valstijos prokuratūra. Šis regionas yra vienas iš smurtingiausių Meksikoje dėl konkuruojančių gaujų karų, kuriuose dalyvauja ir dėl teritorijų kovoja galingasis Chalisko naujosios kartos kartelis.

Siekiant užtikrinti vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją Lietuvoje bus įdiegti penki regioniniai ir du universiteto ankstyvosios vaikų reabilitacijos centrai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), centrai bus atsakingi už ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse koordinavimą.

Balandžio 10 diena visam gyvenimui įstrigo į klaipėdiečių šeimos gyvenimą. Praėjus ketveriems metams po avarijos, jaunuolis Paulius Brazinskas (24) šią dieną vadina savo antruoju gimtadieniu. Prieš daugiau nei keturis metus įvykusi nelaimė, kuomet tuo metu pirmo kurso studentas Paulius Brazinskas mašina įsirėžė į medį, iš esmės pakeitė jauno vaikino gyvenimą. Klaipėdiečiui teko iš naujo mokytis kalbėti, judėti.

Nors ministerija dar tik ruošiasi detaliau braižyti Seime judančios sveikatos įstaigų pertvarkos eskizus, gyventojai skundžiasi jau dabar atsiduriantys beviltiškoje situacijoje. Štai vilnietė Rūta negali atsistebėti, kad po vyrui atliktos stuburo operacijos sanatorinis gydymas jam nepriklauso, o į būtinas procedūras siūloma važiuoti troleibusu. Rūta (vardas pakeistas ir žinomas, – aut. past.

Lietuvoje yra reabilitacijai atvykusių Ukrainos karių, po dešimties dienų atvyks dar, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, tačiau skaičių nenurodo. „Ukrainiečių pusė pati siunčia karius, kuriems reikalinga reabilitacija. Dalį paslaugų mes įgyjame, tai nebūtinai karių reabilitavimo centras, kaip žinia, jo dydis nėra įspūdingas, mes jį plečiame, plėsime, statysime.

Pati paciente tapusi medikė Rūta skaičiuoja jau septintus gyvenimo metus su išsėtine skleroze. Moteris pasakoja apie sunkiausią pablogėjimą savo ligos „karjeroje“, nuo kurio jau praėjo pusmetis. Pritaikius naują gydymą, šiandien visa tai jau praeityje. Išsėtinė sklerozė yra centrinės nervų sistemos – galvos ir nugaros smegenų – lėtinė liga, kurios metu įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai, o vėliau jų vietose vyksta randėjimas – tai ir vadinama skleroze.

Reabilitacijos įstaigų atstovai ir pacientai griebiasi už galvos – medicininės reabilitacijos tvarka jau ir dabar ne be trūkumų, o ruošiama reforma gali viską dar pabloginti. Pažymima, kad prioritetą teikiant ambulatorinei reabilitacijai ir į šoną nustumiant stacionariąją kyla pagrįstas nerimas dėl kurortinio gydymo ateities. Kitaip sakant, vis mažiau pacientų gali tapti prieinamas sanatorinis gydymas.

Skubiais atvejais sunkių būklių pacientai, pavyzdžiui, po insulto, infarkto, endoprotezavimo, sunkių traumų, sergantieji onkologinėmis ligomis, medicininei reabilitacijai bus nukreipiami „žaliaisiais koridoriais“, t. y. paslaugas jie gaus per trumpiausią nustatytą laiką prioriteto tvarka, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. „Žaliaisiais koridoriais“ bus nukreipiami ir vaikai, kuriems medicininė reabilitacija atliekama ligoninėse.

VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) po 2022 m. balandžio 22 d. įvykusio susirinkimo su steigėjais – Vilniaus universitetu ir Sveikatos apsaugos ministerija – praneša apie sprendimą nutraukti įstaigai priklausančio padalinio – reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ veiklą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vilniuje įsikūręs reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ RVUL padaliniu tapo 2018 m. pradžioje, tačiau ligoninei kartu su 195 tūkst.

Ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos kontekste nepasitenkinimą reiškia ir medicininės reabilitacijos įstaigų atstovai. Jie teigia, kad dar šiemet pasikeitus tvarkai pacientai priversti stoti į eiles, o ir toliau planuojami pokyčiai kėsinasi sugriauti dabar gerai veikiančias įstaigas. Ministerija gi ragina be reikalo nekelti dramos ir tikina, kad viskas – dėl paslaugų kokybės ir pacientų labui.

Žmonija visais laikais stengėsi pasitelkti natūralius gydomuosius išteklius ne tik siekiant atsigauti po sunkių ligų ar traumų, bet ir saugant bei puoselėjant sveikatą. Laidoje „Sveikas rytojus“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Arvydas Balčius pasakojo, jog apie sanatorinį gydymą pirmosios užuominos randamos net nuo faraonų laikų. „Rašytiniuose šaltiniuose randama, kad žmonės vykdavo į tas vietas, kur yra gydomosios žemės. Tai buvo purvas kartu su terminiais šaltiniais.

Statutinių pareigūnų reabilitacijai užtenka vienos iš trijų vidaus reikalų sistemoje esančių įstaigų, todėl perduodant „Dainavą“ ir „Pušyną“ norima atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) nebūdingų funkcijų, sako vidaus reikalų ministrė. „Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų“, – antradienį Seime sakė Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimą sudaryti darbo grupę pagerinti statutinių pareigūnų reabilitacijos prieinamumą ir kokybę pareigūnų profsąjungos vadina akių dūmimu. „Eilinį kartą ministerija pirma priima sprendimą, o po to kviečia profesines sąjungas pasitarti, nors turėtų būti atvirkščiai.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei paskelbus, jog ministerija atsisako kelių jai pavaldžių įstaigų, tarp kurių ir reabilitacijos centras Palangoje, prieš ją piestu stojo net ministrės bendrapartiečiai. Viename kurorte darbo neteks per šimtas įstaigos darbuotojų. O apie pokyčius išgirdę pareigūnai jau svajoja apie poilsį Bulgarijoje.  Tad nelikus ir „Pušyno“ pareigūnai reabilitacijos turės ieškoti kažkur kitur.

Jolanta Šarpnickienė vyresnio amžiaus žmonėms, ko gero, puikiai žinoma radijo, televizijos ir spaudos žurnalistė, tačiau apie garbės ir pripažinimo sulaukusios moters gyvenimą už uždarų durų žino mažai kas: greta profesinės sėkmės visada buvo ir kita moters gyvenimo pusė, apie kurią žinojo tik šeima ir artimiausios draugės – ne vienerius metus ji galynėjosi su priklausomybe alkoholiui.

Nors šiuo metu tiek daug kalbama apie koronavirusinę infekciją ir apsisaugojimo nuo jos būdus, specialistai įspėja, kad jau dabar ne mažesne visuomenės sveikatos problema tampa liekamieji ligos reiškiniai. Pokovidinis sindromas dažnai pakerta darbingo amžiaus, iki tol buvusius sveikus žmones ir priverčia juos jaustis lyg pasenusiais dešimtimis metų. Deja, reabilitaciją dėl to gauti toli gražu gali ne visi.

Augant dėl koronaviruso infekcijos hospitalizuojamų pacientų skaičiui, vis daugiau žmonių, persirgusių šia liga, prireikia ir medicininės ar psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. Ligonių kasos primena, ką reikia žinoti, kad reabilitacijos po COVID-19 išlaidos būtų kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Tėvas, išgyvenęs po to, kai buvo subadytas peiliu vos per centimetrą nuo širdies, sakė, kad maldavo medikų, jog liktų gyvas, tikėdamasis pamatyti savo sūnaus gimimą.

Iš Ignalinos kilęs ir Vilniuje gyvenantis Audrius Klimašauskas save pristato kaip ekstremalių distancijų bėgiką. O distancijos išties stulbinančios – ilgiausias Audriaus įveiktas atstumas net 2 400 kilometrų. Nuo šio pomėgio neatbaidė net trauma, po kurios metus laiko vaikščiojo su ramentais. Bėgimas 27-erių vaikino gyvenime atsirado jau seniai, dar vaikystėje, kai Audriui buvo 10 metų.

Prezidentas Valdas Adamkus (94) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip jaučiasi žmona Alma Adamkienė (94). Jo Ekselencija atskleidė, kad žmona stiprėja ir matomi pokyčiai džiugina. Pasiteiravus, kaip jaučiasi prezidento žmona, V. Adamkus džiaugiasi, kad A. Adamkienės sveikata gerėja ir matomi teigiami pokyčiai. Prezidentas įsitikinęs, jog antroji savaitė reabilitacijoje duos dar geresnius rezultatus.

Liepos 24 diena tapo lemtinga jonaviečiui Andriui. Sūnaus gimtadienis baigėsi ligoninėje po to, kai vyras nėrė į vandenį. Dabar Andrius negali valdyti dalies kūno, kojų. Naujienų portalui tv3.lt Andriaus šeimos draugė Inga sakė, kad Andrius tas, kuris visuomet į pagalbą skubėjo kitiems, tačiau dabar pagalbos labai reikia jam pačiam. Andriaus šeimos draugė Inga pasakoja, kad tą dieną, kai įvyko nelaimė, buvo švenčiamas  Andriaus sūnaus 7-asis gimtadienis.

Su onkologinėmis ligomis susidūrusiems mūsų šalies pacientams tampa vis sudėtingiau pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis dėl pernelyg trumpų siuntimo terminų. Dėl to nukenčia ne tik pacientai, bet ir medikai, kurie turi tuos pačius dokumentus pildyti po kelis kartus, kad pacientai vėl galėtų kreiptis į reabilitacijos įstaigas. Tad prašoma ilginti siuntimų galiojimo laiką ir nustatyti, kad jie galiotų iki tol, kol žmogus yra užregistruojamas šioms paslaugoms.

Į šalies sanatorijas plūsta pacientai po COVID-19 infekcijos. Žmones, be kitų negalavimų, vis dažniau susiduria ir su psichologinėmis problemomis. Trijų savaičių reabilitacija padeda ir valstybė skiria lėšų gydymui, tačiau ne visi patenka į sanatorijas. Vietų yra, tačiau esą trūksta pinigų, tad į sanatorijas nusidriekė eilės, kokių nebuvo jau jau seniai. Kaunietis Juozas į Birštono „Versmės“ sanatoriją atvažiavo prieš pora savaičių. Vyras persirgo koronavirusu.

LSMU Kauno ligoninė ne tik gydo COVID-19 pacientus, bet ir padeda jiems atgauti jėgas pasveikus. Čia teikiama stacionari ir ambulatorinė reabilitacija, padedanti sugrįžti į aktyvų gyvenimą. Šių paslaugų prireikia daugeliui buvusių sunkių ligonių. LSMU Kauno ligoninėje baigianti stacionarios reabilitacijos kursą 79 metų Irena teigia paliekanti šią gydymo įstaiga su viltimi sugrįžti į normalų gyvenimą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad nuo šiol pacientams, stacionare gydytiems dėl COVID-19 ligos ir siunčiamiems medicininės reabilitacijos, nereikės atlikti COVID-19 (PGR) testo. Šis sprendimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar pacientas vyksta tiesiai iš stacionaro, ar po gydymo stacionare vyksta iš namų.   Pažymėtina, kad pacientas turi būti pasveikęs nuo COVID-19 ligos ir jam turi būti nutraukta izoliacija.

Dalis sunkiai koronavirusu persirgusių žmonių skundžiasi kamuojančiomis pasekmėmis. Tarp dažniausiai pasitaikančių sutrikimų ir neuropsichiatriniai, kurie rodo galvos smegenų pažeidimą. Medikai pasakoja, kad su tokiu sutrikimu susidūrusiems žmonėms sunku susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį ar atlikti bet kokį protinį darbą, o kai kuriems gali sušlubuoti ir atmintis. Atlikėjas ir grupės „Biplan“ narys Maksas Melmanas prieš pusantro mėnesio sirgo Covid-19, bet ligos pasekmes jaučia iki šiol.

Seimas po svarstymo pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma tikslinti medicininės reabilitacijos skyrimo nuostatas. Siekiant užtikrinti medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumą, efektyvumą ir taikymo aiškumą, siūloma nustatyti, kad medicininės reabilitacijos paslaugos būtų teikiamos apdraustiems asmenims pagal indikacijas bei biosocialinių funkcijų sutrikimo ar ligos sunkumo laipsnį, nepaisant jų socialinės grupės.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pacientai, persirgę COVID-19 liga, gydytojo siuntimu gali gauti stacionarinės arba ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas. Reabilitacija persirgusiems bus suteikta ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare. COVID-19 ligos atveju pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų, prieš skiriant medicininę reabilitaciją, teikti nereikia.

Kaip Lietuvoje per dešimtmetį išnaikinti AIDS? Švelninti atsakomybę už narkotikų laikymą siūlanti Laisvės partijos atstovė ragina kalėjimuose dalinti nemokamai švirkštus. Taip ji tikisi sumažinti ŽIV plitimą. Tuo metu buvę nuteistieji ragina ne duoti į rankas priemones svaigintis, o pirmiausia stabdyti narkotikų patekimą į kalėjimus ir padėti kaliniams atsikratyti priklausomybių.

Persirgusiųjų COVID-19 infekcija skaičius Lietuvoje artėja prie 200 tūkstančių. Tačiau atsižvelgus į pacientus, kurie šia liga persirgo namuose ir nesikreipė į gydymo įstaigas, tikėtina, jog bendras skaičius yra gerokai didesnis. Deja, daliai pacientų, nepaisant lengvos ar vidutinio sunkumo ligos eigos, dar ilgai išlieka liekamieji ligos požymiai, ribojantys gerą savijautą, fizinę būklę bei galimybes grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Pasirodo net ir tuos, kurie jau persirgo COVID-19 liga, gali kamuoti įvairūs simptomai, užsitęsiantys net iki pusės metų. Tačiau padėti sau galima atliekant specialius pratimus, kurie skirti simptomams lengvinti bei palaipsniui didinti fizinį pajėgumą. Anot Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovo, profesoriaus Raimondo Kubiliaus, COVID-19 infekcija nėra ūminis, vos 10–14 dienų trunkantis susirgimas. Net ir sėkmingai persirgusieji šia liga gali jausti liekamuosius požymius.

Į Sveikatos apsaugos ministeriją plaukia dešimtys žmonių skundų dėl užsikrėtimų koronavirusu gydymo įstaigose ir artimųjų netekčių. Žmonės reikalauja atlyginti žalą ir išmokėti kompensacijas, o gyventojų skundus jau nagrinėja žalos nustatymo komisija. Sunkia ar vidutine koronaviruso forma persirgę žmonės ieško galimybių reabilituotis po COVID, tačiau gauti sanatorinį gydymą ne taip jau paprasta.

Vis dažniau sulaukiant klausimų, kokie tyrimai COVID-19 liga persirgusiems pacientams medicinos įstaigose turi būti atliekami nemokamai – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, o už kuriuos gali tekti susimokėti patiems, bei domintis, ar persirgusieji šia sudėtinga liga gali pretenduoti į nemokamą reabilitaciją, ligonių kasos aiškina, kokia praktika taikoma iš tikrųjų.

Trylikamečiui Devidui likimas nepagailėjo išbandymų. Prieš kiek daugiau nei trejus metus jam buvo diagnozuotas retos formos kaulų vėžys, taikytas daug jėgų pareikalavęs sudėtingas gydymas ir persodintas donorinis kaulas su metaline plokštele. Šiandien berniuko mama Viktorija džiaugiasi, kad sūnus su kiekviena diena vis stiprėja ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Devidas – vienas iš 2019 metų „Išsipildymo akcijos“ herojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 252 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 97 iš jų registruoti Vilniaus, 43 Klaipėdos, 39 Kauno, 23 Šiaulių apskrityse. Dar 20 atvejų fiksuota Panevėžio, 10 Tauragės, 9 Telšių, 6 Alytaus ir 5 Marijampolės apskrityse. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, pagal šiuo metu turimus duomenis, praėjusią parą užsikrėtė 154 asmenys.

Dvidešimt penkeri metai narkotikų liūne, kelis kartus įkalinimas kalėjime, trys palaidoti vyrai, sugriauti kitų žmonių gyvenimai, o šiandien – nuoširdi pagalba kovojantiems su priklausomybėmis. Tai ne kino filmo, o kaunietės Almos Sadauskienės (50) gyvenimo scenarijus, apie kurį ji nesigėdija kalbėti garsiai. „Pusę savo gyvenimo atidaviau narkotikams. Šiai dienai aš noriu gyventi, būti laisva graži moteris ir aš galiu padėti kitiems.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė, kuri pasakojo visiškai suglumusi, kai praėjus beveik metams po vizito vaikų reabilitacijos sanatorijoje sulaukė skambučio, kad jos vaikas ten atliekant procedūras turėjo kontaktą su tuberkulioze sirgusia darbuotoja.  Su dviem vaikais dar pernai rugsėjį siuntimą gydymui sanatorijoje „Palangos gintaras“ gavusi vilnietė Goda (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad poliklinikose grupiniai medicininės reabilitacijos užsiėmimai, tokie kaip kineziterapijos ir ergoterapijos užsiėmimai, psichoterapija, druskos kambarių seansai, jau gali vykti be ribojimų. Visgi, siekiant išvengti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo, gaunamų medicininės reabilitacijos paslaugų saugumui užtikrinti galioja tie patys reikalavimai kaip ir kitoms poliklinikoje teikiamoms paslaugoms.

91-erių Julia Lewis tapo sensacija. Senelių priežiūros namai pasidalijo, kaip po reabilitacijos moteris džiaugiasi atsigavusi ir demonstruoja geriausius savo žingsnelius. Daugelis internautų džiaugėsi, net būdami 16-kos neparodytų tokių gerų judesių. Taip pat visus pakerėjo ne tik šokiai, bet ir nuoširdi bei plati šypsena. Žavus senjorės šokis – video siužete.

Pavykusi operacija – tik pusė darbo, todėl Kauno „Žalgirio“ gynėjas Marius Grigonis šią savaitę pradėjo kitą sveikimo etapą – aktyviąją reabilitaciją. Pėdos rekonstrukcinė operacija žalgiriečiui buvo atlikta prieš mėnesį. Šios operacijos M.Grigoniui prireikė dėl per rungtynes patirtos traumos – plyšus plantarinio jungiamojo audinio plokštelei. Žaidėją operavo chirurgai Gintautas Pocius ir prof. Rimtautas Gudas.

Išvažiavusi į Angliją ir čia susipažinusi su savo būsimu vyru užsieniečiu, lietuvaitė Rūta Chaladauskaitė kaip ir visos moterys svajojo apie laimingą ir idilišką judviejų šeimą. Deja, nesėkmingas gimdymas jos pirmagimei lėmė sunkias ligas, tačiau Rūta įsitikinusi, kad judviejų dukrelė santykius su vyru tik sustiprino. Rūtos pirmagimę Anają šį pasaulį išvydo Anglijoje, prieš beveik trejus metus.

Nuo gimimo, ligų išvarginta Zoja šiandien nieko nemato. Todėl yra įpratusi pasitikėti tik kasdien esančiais šalia. Nuo pat gimimo bandanti pasipriešinti dukrelės ligai, šeima niekada nepasidavė. Tačiau pastebėtos nykstančios Zojos akys, diagnozuotas ataksinis cerebrinis paralyžius neleidžia mažylei džiaugtis vaikyste. Prieš kurį laiką „Išsipildymo akcija 2017“ heroje tapusi Zoja užkariavo daugelio lietuvių širdis.

Kūdikiai, pasaulį išvydę po gimdymo traumų, sergantys lėtinėmis ligomis, neįgalūs. Vaikai, patyrę autoavarijas. Paaugliai, kurių gyvenimus pakeitė trauma arba lemtingas šuolis. Skausmas, maldos gyventi, tikėjimas ir viltis. Būtent su tuo susiduria kiekvienas, atsidūręs kritinėje situacijoje. Dažnam po traumos ar sunkios ligos tenka ilgus mėnesius skirti reabilitacijai.