Daugiau nei 45 metus su judėjimo sutrikimais dirbantis gydytojas pasakojo pats galintis būti pavyzdžiu, kiek daug gali žmogaus organizmas.
„Na, gal nepatogu būtų man sakyti „stebuklas“, bet juo netgi galėčiau pavadinti save patį. Būsiu nekuklus. Esu sportuojantis žmogus ir buvo nuplyšusios trys sausgyslės, nevaldžiau rankos. Po vienų varžybų jos tiesiog nuplyšo. (...) Po mėnesio žiūriu, kad nelabai kas atsigauna.
Nuėjau pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimo ir man pasakė, kad plyšusios trys sausgyslės, jos nuo kaulo atitolusios apie 4 centimetrus, todėl prisiūti jų nebegalima. Buvo pasiūlytas dirbtinis sąnarys.
Pasinaudodamas savo medicinine patirtimi, žiniomis ir biomechanikos naujovėmis, puikiausiai atsistačiau ir vėl toliau žaidžiu, nieko nejaučiu. Todėl ir esu nekuklus sakydamas, kad šiuolaikinė medicina tikrai labai daug ką gali“, – „Žinių radijo“ laidoje pasakojo jis.
Ne visada operacija yra vienintelis sprendimas
Pasak gydytojo, žmonės neretai per greitai susitaiko su išvada, kad po traumos ar ligos tam tikrų dalykų jau nebegalės daryti.
„Kai gydytojas pasako: „Jūs negalite to daryti, nes pas jus disko išvarža“, arba „pas jus nuplyšusi sausgyslė“, niekada tuo aklai netikėkite, nes gamta yra labai protinga. Gamta nė vienam raumeniui nesuteikia tik vienos funkcijos. Kiekvieną raumenį ji apstato pagalbininkais.
„Toje akcinėje bendrovėje, kuri vadinasi raumenų kaulų sistema, reikia surasti pačius blogiausius „darbuotojus“, kurie atėję į darbą nedirba, o krapšto nosį ir geria kavą.“
Jeigu įvyksta katastrofa, pavyzdžiui, nutrūksta sausgyslė, tas raumuo iškrenta iš žaidimo. Kadangi sausgyslė nebėra pritvirtinta prie kaulo, raumuo nebegali atlikti judesio. Tačiau jo funkciją gali perimti pagalbininkai“, – kalbėjo J. Girskis.
Jis apgailestavo, kad kartais žmonės iš karto eina operuotis: „Aš irgi galėjau taip padaryti. Jeigu būčiau ne gydytojas ir nedirbčiau su raumenų bei kaulų sistema, o, tarkime, būčiau girininkas iš Vilniaus rajono, būčiau padaręs tai, ką man pasakytų gydytojai.
Turbūt dabar turėčiau dirbtinį sąnarį, tačiau neturėčiau pilnos judesių amplitudės, negalėčiau daug ko padaryti. O dabar turiu pilnas amplitudes.“
„Negydykime sveikų raumenų“
Kalbėdamas apie reabilitaciją J. Girskis itin kritiškai vertino dažnai girdimą patarimą tiesiog daugiau sportuoti. Pasak jo, pirmiausia reikia suprasti, kur yra tikroji problema.
„Šiuolaikinė medicina, ypač raumenų ir kaulų sistemos srityje, nuveikia didžiulius darbus, bet reikia turėti žinių, kompetencijų ir nekalbėti apie bendras mankštas. Jokios bendros mankštos iš tokių būsenų neišveda. Būsiu labai kategoriškas. (...)
Jeigu mes kalbame apie medicininę reabilitaciją, tai visuomet turime suvokti vieną – negydykime sveikų raumenų. Jeigu mes užsiiminėjame sveikais raumenimis, tai yra kūno lavinimas ir fizinis pasirengimas. O jeigu jūs turite kažkokią ligą, ar plyšusią sausgyslę, ar disko išvaržą, pirmiausia jūs šitą sistemą turite reabilituoti“, – kalbėjo gydytojas.
J. Girskis raumenų ir kaulų sistemą netikėtai palygino su įmone: „Toje akcinėje bendrovėje, kuri vadinasi raumenų kaulų sistema, reikia surasti pačius blogiausius „darbuotojus“, kurie atėję į darbą nedirba, o krapšto nosį ir geria kavą. Jeigu jūs juos parodote žmogui ir jis su jais dirba, atsistato kūno biomechanika.“
Pasak jo, būtent todėl dalis žmonių nusivilia mankštomis. „Dažnai pacientas sako: aš darau tokį ir tokį pratimą. Sakau: taip, gerai, kad jūs darot. O kodėl man nepadeda? Bet jūs gydote sveikus raumenis. Sveikų raumenų negydome.
Mane aukštojoje mokykloje mokė pirmiausia surasti tai, kas nesugeba atlikti savo funkcijos. Lygiai tą patį darome ir raumenų bei kaulų sistemoje.
Kai žmogus atsistato, tada sakau: „Štai jūsų techninis pasas – kūno važiuoklė sutvarkyta. Dabar pirmyn į sporto klubą ir lavinkitės.“ Tačiau iki to laiko privalote atlikti namų darbus ir atiduoti kūnui visas skolas“, – sakė specialistas.
Po insulto reabilitacija nesibaigia po metų
Viena sunkiausių būklių, po kurios tenka mokytis gyventi iš naujo, yra tokios ligos kaip insultas, infarktas. Pasak gydytojo, šiuo atveju klaidinga manyti, kad reabilitacija turi aiškią pabaigą. Tačiau ji visų pirma susijusi su gyvensenos veiksnių koregavimu.
„Insultas yra būsena, kai pažeidžiamos smegenys. Magistralinė kraujagyslė užsikemša krešuliu, todėl tam tikra smegenų sritis negauna deguonies, iš jos nebepašalinami medžiagų apykaitos produktai ir vystosi nekrozė, kitaip tariant, smegenų infarktas.
Lygiai tas pats vyksta ir širdyje, kai užsikemša viena iš vainikinių arterijų ar jos šakų. Tuomet išsivysto miokardo infarktas. Todėl turime atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius ir juos koreguoti.
Jeigu kalbame apie išeitis po insulto ar infarkto, visi šie rizikos veiksniai išlieka. Pacientas reabilitacijos metu ir grįžęs namo turi tęsti gydymą. Jei buvo padidėjęs kraujospūdis, reikia vartoti vaistus nuo spaudimo. Jeigu padidėjęs cholesterolio kiekis, reikia vartoti statinus. Jeigu serga antrojo tipo diabetu ir turi padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, taip pat turi gydytis.
Priešingu atveju ne tik nepavyks sėkmingai reabilituotis, bet gali įvykti pakartotinis insultas, kuris bus daug sunkesnis, o jo pasekmės kur kas liūdnesnės“, – kalbėjo J. Girskis.
Gydytojas konstatavo, kad dažnai insultas paveikia ne tik pacientą, bet ir jo artimuosius: „Jeigu žmogus serga insultu, serga ne jis vienas. Į šį procesą įsitraukia visa šeima. Artimieji turi keisti savo gyvenimą, kartais net atsisakyti darbo, kad galėtų rūpintis ligoniu. Pasikeičia santykiai, gyvenimo ritmas.“
Judėjimas po infarkto būtinas
Kartu gydytojas paneigė paplitusį mitą – baimę judėti po infarkto. „Galima judėti, bet jūs turite stebėti save. Jeigu jau gavote infarktą, jūs esate budrus. Jūs žinote, kada prasideda tam tikri pojūčiai, nes jau esate tai patyręs.“
Jo aiškinimu, fizinis aktyvumas padeda prisitaikyti ir širdžiai, ir smegenims. „Po infarkto daugelis sportuoja. Tuo metu mūsų kraujagyslinė sistema persitvarko, susidaro daug anastomozių, priauga naujų kraujagyslių. Širdis pasidaro atsparesnė deguonies badui“, – sakė J. Girskis.
Tą patį principą jis taiko ir insulto reabilitacijai: „Smegenys turi neuroplastiškumą ir funkcijas tų sričių, kurios yra pažeistos, perima kitos smegenų dalys. Todėl jūs turite nuolat kartoti judesius, judesius, judesius.“
Tuo metu paklaustas apie savo paties sveikatos rutiną, gydytojas neslėpė, kad ir pats kasdien dirba su kūnu.
„Apskritai turiu įvairių problemų, dar nuo vaikystės man skaudėdavo nugarą. Todėl turiu ir rytinį, ir vakarinį ritualą. Ryte atlieku tam tikrus pratimus. Aš labai gerai žinau savo kūno raumenis, kurie, jeigu jų neprižiūrėsiu, eis gerti kavos arba krapštys nosį.
Aš juos visus pažįstu. Ryte iš karto juos „paimu“ ir sakau: „Vyrai, šiandien pradedame darbą.“ O ko nespėju padaryti ryte, tą pasidarau vakare. Toks yra mano ritualas“, – dalinosi J. Girskis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
