Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.
(papildyta 12:15val.) Seimas po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.
Už tokį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą po pateikimo antradienį balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 20, susilaikė 38 parlamentarai.
Vitas Matuzas, pristatydamas įstatymo projektą, sakė, kad kasmet į valstybės biudžetą dėlto būtų surenkama 55 mln.Lt.
„Reikia turėti mažiausiai 10 tūkst. Lt, kad gautume 200 Lt palūkanas, nemanau, kad juos galima laikyti pačiais neturtingiausiais“, – sakė jis.
Jo teigimu, projekto iniciatoriai linkę svarstyti ir kitą „žemutinę“ ribą. Ir tai nesąs prabangos mokestis, o iki šiol buvusių lengvatų atsisakymas.
Parlamentarai siūlė įvairius variantus, koks gali būti tas neapmokestinamas palūkanų minimumas.
L. Dinius replikavo, kad tie, kurie jau pasidėję santaupas, tampa įkaitais, nes jiems neapsimokės atsiimti.
K. Glaveckas aiškino, kad palūkanos daugelyje šalių apmokestinamos kartu su kitomis pajamomis, o ne išskiriant jas atskirai ir teiravosi, ar apmokestinami Vyriausybės vertybiniai popieriai.
B. Vėsaitė kvietė parlamentarus neerzinti Lietuvos, „nes greitai žmonės išeis į gatves“. Ji pabrėžė, kad „10 tūkstančių – tai suma, kurią žmonės pasidėjo savo pagrabui“.
A. Mazuronis taip pat teigė, kad tūkstančiai pagyvenusių žmonių tokią sumą laiko savo laidotuvėms.
„Pasigendu sisteminio požiūrio į mokesčių sistemą“, – sakė jis. Anot jo, nuo gerokai aukštesnės sumos galima būtų apmokestinti, nes dabar siūlymai „prabanga net nekvepia“.
A. Kašėta apgailestavo, kad parlamentarai neįsiklausė į jų siūlymus, kad tai paliečia beveik visus žmones ir net nepaskaičiuota, kiek pajamų tai duos biudžetui.
G. Steponavičius informavo, kad rengiamasi kreiptis į atitinkamas institucijas dėl šio projekto galimų pasekmių įvertinimo.
Po pateikimo šiam įstatymo projektui buvo pritarta, toliau Seimas jį svarstys gruodžio 20 d.
- - - - - - - -
Pasak projektą pateikusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Vito Matuzo, šiuo metu tokia praktika taikoma visose ES valstybėse, išskyrus Kiprą ir Lietuvą.
„Norėčiau paneigti spekuliacijas, kad toks mokestis palies vargingiausiai gyvenančius piliečius. Reikia turėti mažiausiai 10 tūkstančių litų, kad laikydamas juos banke terminuotu indėliu gautum vidutines bent 200 litų palūkanas“, – iš Seimo tribūnos aiškino V. Matuzas.
Jo duomenimis, indėlių palūkanų apmokestinimas padėtų surinkti kasmet į biudžetą apie 55 milijonų litų.
