Tai neigiamas pasiūlymas. Pirmiausia nebetikime vyriausybės pareiškimais, kad toks sprendimas yra laikinas, nes taip pat buvo kalbama 2009 metais, kai pirmą kartą buvo mažinamos įmokos.
Tada vyriausybė aiškiai net įstatymuose minėjo, kad tai bus laikina, bet, kaip žinoma, su kiekviena nauja problema biudžete buvo nuspręsta pratęsti tuos sumažinimus ir pervedimus dar apkarpyti.
Antra, jau dabar pervedamos įmokos yra tokios minimalios, kad tik palaiko sistemos gyvybingumą. Jei pervedimai būtų visiškai sustabdyti, tai sukeltų abejonių dėl pensijų reformos tvarumo.
Kaip nors bandote spręsti susiklosčiusią padėtį?
Mes jau esame kreipęsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir tas klausimas dar laukia eilės, bet tikimės kitais metais sulaukti. KT gali nuspręsti, kad įmokų mažinimai prieštarauja Konstitucijai, kaip tai buvo nuspręsta ir dėl dirbančių pensininkų pensijų sumažinimo.
O tai reiškia, kad valstybė turės ieškoti būdų atkurti įmokas iki ankstesnio lygio ir kompensuoti praradimus. Šiandien jie jau sudaro 1,5 mlrd. litų. Dabar būtų neprasminga toliau mažinti įmokas neturint KT atsakymo.
Mūsų asociacija ne kartą siūlė Seimui kreiptis į KT, kad klausimas būtų sprendžiamas kuo anksčiau ir visi žinotų atsakymą. Tada būtų galima spręsti, ką daryti toliau. Tačiau mūsų siūlymai nuosekliai ignoruojami, nes Seimo nariai galvoja tik apie trumpą laikotarpį – iki kitų rinkimų – ir nesiryžta imtis veiksmų bei paspartinti sprendimų.
Kiek žmonių kaupia savo pensijas fonduose ir kaip nauji vyriausybės siūlymai paveiktų fondų veiklą?
Šiuo metu daugiau kaip 1 mln. Lietuvos gyventojų yra sudarę kaupimo sutartis ir juos visus, žinoma, paveiktų įmokų pervedimų sumažinimas.
Juk tai reiškia, kad mokesčius žmonės mokės kaip mokėję, tik valstybė ignoruos jų sprendimą nukreipti dalį socialinio draudimo įmokų į asmenines sąskaitas privačiuose pensijų fonduose ir tuos pinigus panaudos einamosioms reikmėms.
Jei bus priimtas toks sprendimas, kiekvienas kaupiantysis vidutiniškai neteks apie 400 litų per metus. Per vidutinį kaupimo laikotarpį, 25–30 metų, net su minimalia investicijų grąža tos įmokos padvigubėtų. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus vidutiniškai praras ne 400, o 800 litų per kiekvienus metus.
Šiandien sumažintos įmokos ateityje pasireikš dideliu lėšų trūkumu dabar kaupiantiesiems, tačiau paskutinio lašo atėmimas dar pagilintų duobę, kuri laukia žmonių ateityje.
Kaip vertinate premjero teiginį, kad dabartiniai dirbantieji turėtų nusileisti ir suteikti pirmenybę savo tėvų pensijų išmokėjimui?
Suprantu, kad padėtis dėl valstybės finansų nėra lengva ir ieškoma įvairių kompromisų, tačiau šiuo atveju būtų einama lengviausiu keliu.
Toks greitas sprendimas jau buvo pasirinktas 2008–2009 metais, bet tuo metu dėl taupymo nukentėjo dauguma socialinių grupių. Šiandien matome tam tikrą diskriminaciją. KT sprendimu dabartiniams pensininkams praradimai yra grąžinami, o būsimiesiems pensininkams, kurie kaupia, – ne. Čia nėra lygiavos. Jei toliau bus mažinami įmokų pervedimai, diskriminacija tik ryškės.
Kokių priemonių vyriausybė turėtų imtis?
Sprendimų, kaip finansuoti biudžeto deficitą, yra daug. Yra galimybė privatizuoti tam tikrą valstybinį turtą, sumažinti valstybinio sektoriaus išlaidas. Galų gale, jei politikai mato laikiną nepriteklių, reikėtų jį ir išspręsti laikinomis priemonėmis, pavyzdžiui, pasiskolinti lėšų iš pensijų fondų, obligacijų pavidalu ar kitais būdais, o ne nurašyti tą dalį.
Panašių procesų yra vykę, net gretimojoje Latvijoje. Jei jau politikai taip stipriai dairosi į aplinkinių šalių pavyzdžius, jų yra neblogų. Ta pati Estija, kurią mini premjeras. Taip, jie įmokų mokėjimą laikinai sustabdė ir tai aiškiai įvardijo. Bet jie nustatė planą, kaip tai bus kompensuota, ir jau nuo šių metų tai vykdo – pervedimai ne tik atkurti, bet ir žmonėms, kuriuos tai paveikė, papildomai padidintos įmokos. Jie laikosi žodžio, o mūsų vyriausybės matome tik vieną kryptį – mažinimas ir galiausiai, tikėtina, visos reformos sunaikinimas.
Pagal naująją pensijų kaupimo sistemos reformą kitais metais iki rugsėjo būtų galima rinktis, ar likti fondų sistemoje, ar grįžti tik į ,,Sodrą“. Ar nemanote, kad vyriausybės siūlymas naikinti pervedimus kaip tik dabar yra su tuo susijęs?
Manau, noras paimti paskutinius pervedamus pinigus yra labiau kilęs iš poreikio greitai išspręsti nepriteklių.
Esame pasakę savo argumentus dėl naujos reformos. Kai kurie argumentai yra tinkami, kaip leidimas žmogui pasirinkti grįžti į ,,Sodros” sistemą arba likti prie kaupimo tam tikra dalimi, nes kaupiantysis turi turėti kuo daugiau teisių ir laisvių, bet įtvirtinimas, kad valstybė norėtų reformos pagrindu sumažinti įmokas nuo anksčiau buvusių 5,5 proc. iki 2 ar 1 proc., yra blogas, nes ilguoju laikotarpiu tai būtų per menkos lėšos.
Mes siūlome valdžios žmonėms susikaupti ir rasti būdų atkurti įmokas iki buvusio lygio bei numatyti aiškų planą, kaip įmokos galėtų didėti. Mūsų skaičiavimais, jos turėtų padidėti iki 10 proc. nuo gyventojo pajamų, tada sistema bus veiksminga kaupiančiajam 20–30 metų.
Nuomonės: Ar reikia naikinti pervedimus į pensijų fondus?
Dabartiniai pensininkai – svarbiau
Andrius Kubilius, ministras pirmininkas:
Kai neišgalima mokėti tokių pensijų, kurias mūsų tėvai yra užsidirbę, tenka spręsti, kas yra prioritetas – ar dabartinai pensininkai, ar mūsų pačių pensijos. Manyčiau, paprastas žmogiškumas turėtų lemti aiškų apsisprendimą, kad tėvų pensijos prieš mūsų pačių pensijas turi tam tikrą prioritetą.
Reformos žlugdymas
Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras:
2 proc. atėmimas iš privačių pensijų fondų reikštų galutinį pensijų reformos sužlugdymą, reikštų, kad gyvenama tik šia diena ir nesirūpinama žmonėmis, kurie dirba, yra darbingo amžiaus ir kurie bando ateityje susikurti saugesnę socialinę aplinką.
