Aktualijos

Baltarusijos režimas šalyje sulaiko Lietuvos piliečius dėl paramos baltarusių opozicijai, penktadienį perspėjo žvalgybos institucijos. „Lietuvos piliečiai sulaikomi dėl paramos Baltarusijos opozicijai, o baudžiamasis persekiojimas prieš juos pradedamas dėl politinių pažiūrų ir kritikos Baltarusijos režimui“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Pernai Lietuvoje demaskuota ekstremistinių pažiūrų grupuotė, vykdžiusi smurtinius nusikaltimus prieš gyventojus. Nors terorizmo aktų Lietuvoje kol kas pavyksta išvengti, žvalgyba perspėja apie imigrantų keliamas grėsmes. Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, Lietuvoje išlieka dešiniojo ekstremizmo ideologijų plitimo rizika. 2024 m. rugsėjį užkardyta šalyje veikusios ekstremistinės grupuotės veikla.

Rusija ir Baltarusija bando išlaikyti verslo ryšius su jiems lojaliais Lietuvoje veikiančių įmonių atstovais, penktadienį perspėjo žvalgyba. „Rusijai aktualūs išlieka ir verslo ryšiai Lietuvoje.

Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu karas Ukrainoje baigsis, tačiau jei taip nutiktų, Rusija gali kesintis į kitas valstybes, taip pat ir Baltijos šalis, rodo Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.  „Tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos. Sumažėjus poreikiams fronte, Rusija galėtų sparčiau formuoti naujus karinius dalinius ir didinti ginkluotės bei amunicijos rezervus“, – rašoma ataskaitoje.

Praėjus 4 mėnesiams nuo Seimo rinkimų, daugiausia gyventojų palaikymo vis dar turi juos laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir „Nemuno aušra“. Tarp geriausiai gyventojų interesus atspindinčių politikų – prezidentas Gitanas Nausėda, „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis ir socialdemokratas, premjeras Gintautas Paluckas, rodo naujausia „Lietuvos rytas“ užsakymu vasario mėnesį bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Penktadienį Vilniuje prasidedanti tradicinė Kaziuko mugė, kaip įprasta, šurmuliuos Gedimino prospekte ir aplinkinėse gatvėse.  Mugės išvakarėse BNS kalbinti prekybininkai, kurių palapines surikiavus vieną šalia kitos, nusidriektų 4–5 km ilgio eilė, tikisi, kad šiemet bus geras oras, todėl į mugę ateis daugiau žmonių, o uždarbis bus geresnis nei pernai.

Teismas penktadienį skelbs sprendimą ginče tarp licencijos netekusios ir teisėsaugos tiriamos finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės ir Vyriausybės dėl pastarosios sprendimo pripažinti verslininkę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Regionų administracinio teismo atstovė Sigita Gamulėnienė BNS informavo, kad sprendimą teismo Šiaulių rūmai skelbs neviešai, nes byla buvo nagrinėta uždaruose posėdžiuose, o teismas išplatins trumpą pranešimą.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams ketvirtadienį pritarus planams stiprinti Bendrijos gynybą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai valstybėms leis žengti didelį žingsnį į priekį didinant gynybos finansavimą. „Išvados priimtos visos, tiesą sakant be labai didelių redakcinių pataisymų. Taip, jų buvo, bet jie nebuvo kažkokie drastiški.

Europa privalo stiprinti savo gynybą ir reikšmingai didinti paramą Ukrainai, tikina Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda. „Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje pabrėžiau, kad nebeturime laiko delsti. Stovime lemtingame istorijos taške, kuris reikalauja ne tik žodžių, bet ir ryžtingų veiksmų. Europa privalo stiprinti savo gynybą ir reikšmingai didinti paramą Ukrainai“, – ketvirtadienio vakarą feisbuke rašė šalies lyderis.

Lietuvos šaudyklos sausakimšos. Žmonės vis dažniau užsuka ne tik mokytis, bet ir tobulinti ginklo valdymo įgūdžius. Tik štai dažnas neslepia – mokymasis apsiginti nuo priešo yra brangus malonumas, taip pat skundžiasi, kad trūksta profesionalių šaudyklų ir kompetentingų instruktorių. Tiesa, instruktoriai mato ir kitą bėdą – dažnas griebiasi ginklo, bet turi per mažai tam įgūdžių.  Pistoleto muliažą traukia ir į rankas ima šiaulietė Lilija.

Vilniaus viešojo transporto bilietai brangs nuo liepos. Nepaisydama miestiečių protestų ir keiksmų, sostinės taryba patvirtino padidintas kelionių autobusais ir troleibusais kainas. Tiesa, valdantieji teigia padarę kompromisą – panaikino pusvalandžio bilietą, o kai kurių bilietų kainas pakėlė mažiau negu planavo. Tačiau kai kuriems miestiečiams kelionės vis tiek brangs dvigubai ar net trigubai.

Lietuvos generalinį konsulatą Miunchene atidaręs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad tai paskatins investicijas ir prekybą su Bavarija. Kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, ministras akcentavo, kad Lietuvos sprendimas 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto turėtų tapti svariu finansiniu stimulu Bavarijos gynybos pramonei rimtai svarstyti investicijų į Lietuva galimybes.

Šiandien Europos Sąjunga rengia specialų viršūnių susitikimą, Europos Vadovų Tarybą, dėl karo Ukrainoje. Apie tai, iš kur bus gaunama 800 milijardų suma Europos gynybai ir daugiau „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo eurokomisaras Andrius Kubilius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas bei kiti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga Ukrainai formuoja tokią paramos žinutę, kokią gali įgyvendinti, antraip gali prarasti savo patikimumą. „Mes formuojame (Ukrainai – BNS) tokią žinutę, kokią galime įgyvendinti, nes jei prisižadėtume kažką padaryti, ko negebame arba nesurandame konsensuso padaryti, tai būtų mūsų kredibilumui didelis nuostolis“, – Briuselyje dalyvaudamas specialiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono svarstomą branduolinio atgrasymo plėtros idėją vadina įdomia, nes tai būtų rimta Rusijos atgrasymo priemonė. Taip jis kalbėjo Briuselyje vykstant specialiai Europos Vadovų Tarybai (EVT) ir teigė Prancūzijos kolegai perdavęs, kad Lietuva norėtų, kad šis „skėtis“ gintų ir ją. „Aš priėjęs ir užkalbinęs prezidentą sakau, tai mes irgi norime po jūsų skėčiu.

Europos Komisijai (EK) siūlant sukurti priemonę, pagal kurią Europos Sąjungos narėms būtų suteikta 150 mlrd. eurų paskolų investicijoms į gynybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva, tikėtina, pasinaudotų šiuo mechanizmu.  Vis dėlto, anot ministro pirmininko, dar reikėtų įvertinti šios priemonės sąlygas.  „Skolas reikia grąžinti. Tai nepaisant to, kad pasiskolinsi, tikrai bus ir skolos aptarnavimo kaštai.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nutraukus „čekiukų“ bylą Mindaugo Sinkevičiaus atžvilgiu, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad taip buvo atkurtas teisingumas. „Teismų sprendimų nereikia komentuoti, juos reikia vykdyti, iš tikrųjų, atkuriamas teisingumas. Jei nebuvo padaryta nusikaltimo, žmogus turi atgauti tas pozicijas, kurias jis turėjo“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė premjeras.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis ketvirtadienį patvirtino pernai kovą kalėjime lankęs keliasdešimties milijonų eurų pasisavinimu įtariamą buvusį investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį. „Su Šarunu Stepukoniu turėjome bendrų darbinių projektų, kai ėjau savivaldybės administracijos pareigas ir buvome pažįstami, kaip ir daugelis kitų vilniečių, verslo, valdžios, visuomenės atstovų.

Paaiškėjus, kad premjerui Gintautui Paluckui bei jo šeimai skirtos rezidencijos Turniškėse atnaujinimas valstybei kainuos daugiau kaip 120 tūkst. eurų, ekspertai nesutaria, ar gynybos finansavimo šaltinių paieškos kontekste tai rodo premjero nesusigaudymą, atsainumą ar baimę. Įžvelgia ir galimybę, kad paskutinieji pasisakymai G. Paluckui gali kainuoti ne tik socialdemokratų pirmininko poziciją, bet ir premjero postą.  Kaip portalui delfi.

Parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto papildų – galime rasti ne tik keliasdešimt skirtingų multivitaminų gamintojų, bet ir tokių, kurie žada amžiną jaunystę ar akimirksniu „sudegintus“ nereikalingus kilogramus. O kur dar įvairios kasmet pasirodančios maisto papildų mados. Matant tokią galybę įvairiausių vitaminų, neretai gali kilti klausimas – galbūt iš tikrųjų mums jų tiek reikia.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nutraukus baudžiamąją „čekiukų“ bylą buvusiam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, atsiranda galimybė jam vėl grįžti į šias pareigas. Vis dėlto tam dar reikės Seimo, Jonavos tarybos ir paties M. Sinkevičiaus apsisprendimo. Naujienų agentūra BNS išskiria 10 svarbiausių istorijos akcentų. 1. Pirmasis nuosprendis. Kauno apygardos teismas pernai gegužę M. Sinkevičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo.

Išrinktasis konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad iki „čekučių“ skandalo socialdemokratų lyderiu tituluotas bei į premjerus projektuotas Mindaugas Sinkevičius yra pagrįstai grąžinamas į Jonavos rajono mero postą.  „Yra tokio sprendimo argumentų ir mes juos suprantame, nes po Aukščiausiojo Teismo sprendimo yra teisėti pono Sinkevičiaus lūkesčiai. Kita vertus, yra ir kandidatų teisėti lūkesčiai“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Šią savaitę Lietuvą sudrebino naujas Remigijaus Žemaitaičio skandalas, kai apgautas anonimo, apsimetusio Elono Musko komandos nariu, parlamentaras su netikrais lėktuvo bilietais pamėgino išskristi į JAV. Dėl neįvykusio R. Žemaitaičio vizito Seimo valdyba nusprendė kreiptis į etikos sargus. Visgi teisinių nemalonumų galėtų susilaukti ir parlamentarą apgavęs anonimas.

Jonavos taryboje absoliučią daugumą turintys socialdemokratai sako kol kas nesuprantantys, kokius sprendimus turės priimti, kad į pareigas sugrįžtų buvęs meras Mindaugas Sinkevičius.

Kovo 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą. Teismas konstatavo, kad politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas savivaldybės lėšas jis grąžino. Dabar M. Sinkevičius vėl gali grįžti politiką.

Europos Komisijos (EK) iniciatyva atlaisvinti griežtas nacionalinių biudžetų taisykles bei papildomai skolintis siekiant didinti gynybos išlaidas Europoje, leis lengviau planuoti krašto apsaugai būtinus finansus ir Lietuvai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai yra geriau nei nieko. Dėl to manau, kad iniciatyva yra labai savalaikė. Ji leis mums lengviau planuoti savo finansus šalyje“, – Briuselyje LRT sakė G. Nausėda.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) šią savaitę nutraukus baudžiąmąją „čekiukų“ bylą buvusiam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, atsiranda galimybė jam sugrįžti į šias pareigas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį atšaukė ankstesnį sprendimą dėl M. Sinkevičiaus mandato panaikinimo, priimtą dar tada, kai politiką nuteisė Lietuvos apeliacinis teismas, kartu su bausme pritaikęs draudimą eiti viešąsias pareigas.

Ketvirtadienio rytą Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, gavę pranešimą apie taršą Danės upėje, ėmėsi taršos šaltinio paieškos.  Tyrimo metu nustatyta, kad galimas taršos šaltinis – privačioje valdoje nutrūkusi žarna, iš kurios tekėjo kūrenimui naudotas dyzelinis kuras. Teršalai per drenažo tinklus ir gruntą pateko į Danės upę. Į įvykio vietą iškviestas valdos savininkas, paimti taršos mėginiai. Taip pat ieškoma būdų, kaip sustabdyti teršalų skverbimąsi iš grunto.

Parlamento pirmininko pavaduotojas Juozas Olekas tikisi, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kreipimąsi į Seimą su prašymu atšaukti pirmalaikius mero rinkimus Jonavoje pavyks įtraukti į pirmadienio posėdžio darbotvarkę. „Kadangi esu išvykęs daviau pavedimą komandai paruošti dokumentą, pabandysime pirmadienį įtraukti“, – BNS ketvirtadienį sakė socialdemokratas. Pirmadienį vyks pirmasis pavasario Seimo sesijos posėdis. Jonavoje rinkimai iki šiol planuoti kovo 16 dieną.

Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisijai (VRK) atšaukus savo sprendimą dėl anksčiau panaikinto Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus mandato, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad pirmadienį parlamentas turės priimti sprendimus ir atšaukti kitą savaitę suplanuotus pirmalaikius rinkimus Jonavos savivaldybėje. „Sprendimas privalo būti, nes teisingumas turi būti atstatytas. Jis yra išteisintas. Mandatas turi būti grąžintas.

Vyriausiajai rinkimų komisijai atšaukus sprendimą dėl išteisinto Mindaugo Sinkevičiaus Jonavos mero mandato panaikinimo, pareigas savivaldybėje jis atgaus dar ketvirtadienį, sako komisijos pirmininkė Lina Petronienė.  „Formaliai dar nėra, kadangi sprendimas dar nėra paskelbtas teisės aktų registre. Tikrai šiandieną pasirašysime“, – žurnalistams VRK teigė L. Petronienė.

Prezidento Emmanuelio Macrono idėją Prancūzijos branduolinio atgrasymo arsenalo galimybes panaudoti visos Europos Sąjungos (ES) saugumui Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sutinka palankiai. Anot jo, tai būtų rimta atgrasymo priemonė Rusijai. „Manau, kad tai labai įdomi idėja. Sutinkame šį siūlymą su dideliais lūkesčiais, nes, kaip žinote, branduolinis skėtis veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė prieš Rusiją.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nutraukus „čekiukų“ bylą Mindaugo Sinkevičiaus atžvilgiu, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį atšaukė savo sprendimą, kuriuo jam panaikintas Jonavos rajono mero mandatas. VRK taip pat kreipėsi į Seimą su prašymu atšaukti kovo 16 dieną rengiamus pirmalaikius mero rinkimus Jonavoje. Už šį sprendimą vienbalsiai balsavo 11 VRK narių.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad stabdo karinę paramą Ukrainai, šią paramą suskubo stiprinti Europos lyderiai. Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimas, išteisinantis vadinamojoje „čekiukų“ byloje nubaustą Mindaugą Sinkevičių, sudaro aplinkybes buvusiam Jonavos merui grįžti į politiką, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, šalies vadovas kelia klausimą, kodėl skirtingų instancijų teismai priima tokias skirtingas nutartis – tai, pasak jo, kelia pagrįsta visuomenės nuostabą. „Žinote, visada tam tikras nusivylimas apima, kuomet matai labai skirtingus skirtingų instancijų teismų sprendimus.

Su „Nemuno Aušra“ į Seimą patekęs parlamentaras Petras Dargis vienoje laidoje negailėjo aštrių žodžių Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Kalbėdamas apie V. Zelenskio susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Seimo narys Ukrainos prezidentą pavadino psichopatu bei svarstė ar jis tuo metu nebuvo pavartojęs narkotikų.  „Jis (V. Zelenskis – aut. past.) man tikrai panašus į psichopatą“, – taip vienos laidos eterio metu pasakė parlamentaras P. Dargis.

Politinei partijai „Laisvė ir teisingumas“ vadovaujantis Artūras Zuokas sieks sostinės mero posto 2027 metais vyksiančiuose rinkimuose. Apie šiuos planus politikas ketvirtadienį užsiminė socialinio tinklo „Facebook“ įraše. „2027-ųjų rinkimuose grąžinsime sveiką protą į Vilniaus savivaldybę“, – rašė jis. 2023 metais Vilniaus mero rinkimus laimėjus Valdui Benkunskui, jam pralaimėjęs A. Zuokas tąkart teigė abejojantis, ar svarstytų galimybę dalyvauti kituose mero rinkimuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese pristatė jau ne kartą girdėtus tikslus beveik dvi valandas trukusioje kalboje. Skambūs pasisakymai ir jo retorika kai kurių ekspertų nenustebino, tačiau jie vis tiek turėjo ką paakcentuoti.  Viešųjų ryšių ekspertas, duomenų analizės „Repsense“ vadovas ir JAV reikalų žinovas Mykolas Katkus teigė, kad D. Trumpui su savo kalba pavyko visus išgąsdinti. Prezidento pasisakymai buvo nukreipti į Džo Baideną.

Dar visai neseniai Lietuvoje receptinius vaistus buvo galima įsigyti tik nuvykus į vaistinę, tačiau dabar gyventojai turi ir kitą galimybę – juos pirkti nuotoliu. Nuo 2022-ųjų vasaros atsiradusi alternatyva sparčiai populiarėja, nes pacientams leidžia išvengti eilių, lengviau palyginti kainas ir įsigyti reikiamų receptinių vaistų neišeinant iš namų.

Buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis iš fondo įmonių, įtariama, pasisavino apie 42 mln. eurų, pranešė ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras.  „Šiai dienai nustatyta, kad buvo pasisavinta daugiau nei 42 mln. eurų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė tyrimą koordinuojančios Europos prokuratūros prokuroras Darius Karčinskas. „Greta paminėtos nusikalstamos veikos buvo padaryta eilė kitų nusikaltimų.

Vašingtone darbo vizitu viešintys Seimo delegacijos nariai socialdemokratai tikina, kad nerimo banga po nesėkmingo Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimo, šiek tiek atslūgo. Seimo vicepirmininko Juozo Oleko teigimu, pokalbiai su JAV politikais nuteikia pozityviai. „Lietuvoje girdime klausimą: kaip dabar kalbėti su amerikiečiais? Man atrodo, kalbėti reikia sumaniai, padėkojant, kartais labiau akcentuojant faktų kalbą.

Praėjusiais metais nežymiai sumažėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sulauktų pranešimų skaičius, vidutiniškai aštuoni vaikai kasdien patyrė smurtą. 2024 metais vaiko teisių gynėjai sulaukė 55 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 2023 buvo gauta daugiau nei 57 tūkst. pranešimų. „Praėjo beveik septyni metai po vaiko teisių reformos ir turbūt galima sakyti, kad metai stabilizavosi. Tiek 2023, tiek 2024 metais sulaukėme daugiau kaip 55 tūkst.

Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išteisinto Mindaugo Sinkevičiaus prašymą atšaukti sprendimą dėl Jonavos mero mandato panaikinimo. „Ketvirtadienį ryte VRK gavo Mindaugo Sinkevičiaus advokato kreipimąsi su prašymu panaikinti rugsėjį priimtą sprendimą dėl M. Sinkevičiaus mero mandato panaikinimo“, – Eltai pranešė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė. Visgi vėliau komisija patikslino, kad prašymą pasirašė pats M. Sinkevičius.

Vertindamas Jungtinių Amerikos  Valstijų (JAV) laikyseną ir sprendimus dėl Ukrainos, už gynybos ir kosmoso politiką atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius kelia klausimą, kokie yra tikrieji naujosios Vašingtono administracijos strateginiai tikslai – taika Ukrainoje ar glaudesni ir „business as usual“ santykiai su agresore Rusija.

Jungtinėse Valstijose viešinti krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad situacija dėl JAV paramos Ukrainai turėtų paaiškėti per kelias dienas. Savaitės pradžioje Donaldo Trumpo administracija sustabdė JAV karinę paramą Ukrainai, įskaitant ir tą, kuri yra palikusi Ameriką, bet dar nekirto Rusijos invazijai besipriešinančios šalies sienos. Trečiadienį Vašingtonas taip pat pranešė sustabdęs dalijimąsi žvalgybine informacija su Kyjivu.

Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui užsiminus, jog Lietuvai reikėtų pagalvoti apie kolektyvinės gynybos „planą B“ ir sudaryti papildomus dvišalius ar regioninius valstybių susitarimus, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog svarbu daryti viską, stiprinant šalių saugumą. Visgi, politikė pažymi, jog daug svarbiau tai, ar artimiausios Lietuvos sąjungininkės tinkamai investuoja į savo gynybą ir karinius pajėgumus.

Lietuva ketvirtadienį oficialiai paliko tarptautinę konvenciją, draudžiančią įsigyti, naudoti ar gaminti kasetinius šaudmenis. Seimas dar praėjusių metų liepą nubalsavo už pasitraukimą iš šios konvencijos, tuomet Lietuva rudens pradžioje pateikė Jungtinėms Tautoms reikalingus deponavimo dokumentus, o nuo tos dienos pradėtas skaičiuoti pusės metų sprendimo palikti konvenciją įsigaliojimo terminas. Jis ir suėjo kovo 6 dieną, ketvirtadienį.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį išvyksta darbo vizito į Briuselį, kur dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. Pasak Prezidentūros, Lietuvos vadovas kartu su kitais Europos Sąjungos (ES) lyderiais aptars Bendrijos gynybos stiprinimą bei paramą Ukrainai. Be to, tikimasi, kad bus susitarta dėl naujo ginkluotės paketo Kyjivui.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) palankiai vertina Baltijos šalių indėlį į saugumą, po Lietuvos Seimo delegacijos susitikimo su JAV Kongreso nariais sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas.