Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Ministre, jus dažnai matau vaikščiojant pėsčiomis. Turbūt ne dėl to, kad dyzelinas pabrango?
K. Vaitiekūnas: Ne, vaikščioti iš tikrųjų yra sveika, reikia vaikščioti. Skaičiau neseniai, kad tai ir smegenų veiklai padeda, o dabar daug apie ką mąstyti reikia sunkiomis temomis, tai vaikščiojimas tikrai yra vienas iš tokių malonumų gyvenime.
Degalų kainos ir infliacija: kaip krizė veikia Europos ekonomiką?
Ką tik paskelbta, kad kovo mėnesį infliacija euro zonoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo praėjusių metų sausio dėl sparčiai kylančių energijos kainų, dėl Artimųjų Rytų konflikto. Metinė infliacija euro zonoje kovą, lyginant su vasariu, šoktelėjo nuo 1,9 iki 2,5 proc. Kaip vertinate duomenis, ministre? Nes buvo įvairių prognozių.
K. Vaitiekūnas: Kol kas tos prognozės labai panašios į tas, kurias mes esame padarę Lietuvos ekonomikos prognozėse. Tiesą sakant, mes rengiame tuos raidos scenarijus kas pusmetį. Kai paskutinį kartą rengėme pavasario atnaujinimą, kai kuriuos pirmus šios krizės, degalų kainų krizės ir šio karo padarinius jau spėjome įsitraukti, bet tikrai ne visus, ne tuos, kurie vyksta šiandien ar vyks rytoj.
Mūsų prognozė irgi panaši: jei tai bus trumpalaikis konfliktas ir jis pasibaigs neišplitęs regione, nepersimetęs į kažkokias klampias sausumos operacijas, nebus padaryta žala naftos infrastruktūrai ir kitoms didelėms pramonės įmonėms, tai infliacijos prognozė tada būtų ne 3,1 proc., o 3,7 proc. – tas 0,6 proc. pokytis yra labai panašus į tai, kas prognozuojama Europoje.
Tiesiog pas mus infliacija šiaip šiek tiek yra greitesnė, nes mūsų ir ekonomika auga šiek tiek greičiau, ir yra nemažai veiksnių, kuriuos mes padarėme, kad tą ekonomikos augimą skatintume, skatintume vartojimą. Tai yra II-os pakopos pensijų pinigai pasieks rinką, augančios algos, atlyginimai, augančios socialinės išmokos.
Lietuva šiuos metus pradėjo gana stipriai ir yra pasiruošusi tokiems trumpalaikiams, kad ir stipresniems, bet trumpalaikiams sukrėtimams, o jei jau ta krizė plėstųsi, tai tada būtų tikslinės priemonės, kurios būtų nukreiptos padėti būtent labiausiai pažeidžiamiems – tiek gyventojams, tiek verslams, ūkininkams ir panašiai.
Krizės scenarijai: kaip Lietuva ruošiasi?
Izraelio premjeras sakė, kad esame pusiaukelėje karinės operacijos prasme, tai rodo, kad dar gali mėnesį ar daugiau trukti. Koks galėtų būti tas blogesnis scenarijus, jei situacija dar vieną kitą mėnesį užsitęstų, ir kiek mes esame pasiruošę tam?
K. Vaitiekūnas: Teisingai pasakėte: tikimės geriausio, bet ruošiamės ir blogesniems scenarijams. Kaip ir sakiau, pirminiame etape nemažai šalių tai daro, mūsų kaimynai latviai taip pat labai panašiai – kiek įmanoma nukreipti tą papildomų pajamų srautą, surenkamą iš padidėjusios pridėtinės vertės mokesčio, į akcizo dyzelinui sumažinimą ir šiek tiek amortizuoti kainas.
Aišku, tas sumažinimas nėra labai reikšmingas, bet tiek, kiek mes galime sau leisti neperstumdydami prioritetų ir nekeisdami finansavimo sričių. Vis dėlto mes siekiame finansuoti tas sritis, kurios laisvosios rinkos sąlygomis sunkiausiai veikia: tai sveikatos apsauga, švietimas, keliai, šalies saugumas – čia yra mūsų prioritetai.
Bet kiek galima tų prioritetų neperstumdant, šiek tiek papildomų pinigų srauto nukreipti kainos mažinimui – tai viena priemonių grupė. Kita priemonių grupė – tai tikslinės pagalbos priemonės, kurios bus nukreiptos į tuos, kurie labiausiai pažeidžiami šios krizės. Pirmiausia, kas startuos jau tikrai, ką galiu pasakyti – nuo gegužės mėnesio ūkininkai galės gauti paskolas apyvartinėms lėšoms iš mūsų plėtros banko „ILTE“ – tai yra gera priemonė.
Ūkininkams šiaip nebuvo lengvas šis periodas, kai kurių produktų kainos krito, o dar prisidėjo ir ypatingai pabrango trąšos, kuras. Manau, kad tai labai taikli priemonė ir laukiame, kad ji greičiau startuotų.
Paskui, jei matysime, kad krizė persimeta ir į verslą, pavyzdžiui, kai kurios įmonės yra imlios energijos kainoms, tai be abejo, joms irgi bus apyvartinių lėšų paskolos iš tos pačios „ILTE“, ekonomikos ministerija ruošia eksporto garantijas.
Yra ir daugiau priemonių, bet dabar plėstis gal nėra prasmės, nes jos yra tolimesnėje ateityje. Be to, jei viskas rutuliosis, reikės labiau prisitaikyti prie aplinkybių.
Benzino akcizas nejudinamas ir tokio plano nėra?
K. Vaitiekūnas: Nėra tokio plano.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
