Apie tai, ko siekia D. Trumpas ir kada karas baigsis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja mokslų daktarė, Artimųjų Rytų kultūros antropologė, iranistė Dalia Sabaliauskienė ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius.
Trumpas skelbia pergalę prieš Iraną, bet smūgiai tęsiasi
Trumpas aiškina, kad laimėjo karą prieš Iraną, tačiau matome, kad ta smūgių kruša iš Irano nesibaigia – praėjusią naktį matėme daug atakų. Kaip manote, kodėl situacija tokia, kodėl karas nesustoja ir kada būtų galima tikėtis pabaigos?
D. Sabaliauskienė: Labai sudėtingas klausimas, ypač tame kontekste, kad retorika skiriasi ir nuolat keičiasi. Galėčiau komentuoti iš žmonių perspektyvos, kadangi esu kultūros antropologė. Dauguma iraniečių būtų linkę patys nuspręsti, kokia tvarka turėtų būti šalyje, ir ne visi yra patenkinti tuo išorės įsikišimu.
Taip pat jie turi istoriškai labai neigiamą patirtį, kai Mosadeko vyriausybė buvo nuversta JAV ir Anglijos pajėgų – daug kas tai atsimena. Vyresnioji karta, sakyčiau, būtų linkusi labiau palaikyti esamą režimą ir tęsti būtent šią kovą, o jaunoji karta būtų linkusi į kompromisus ir galbūt pertvarką šalyje. Jie laukia Trumpo pagalbos iš išorės, kas buvo išreikšta dar sausio mėnesį vykusiuose protestuose. Tačiau, pagal tai, ką matome šiandien, belieka sekti situaciją ir žiūrėti, nes pabaiga, praktiškai, tikriausiai dar toli ir sunkiai prognozuojama.
Jūs ir pati nemažai laiko praleidote Irane, tą situaciją matėte iš vidaus – kaip jie gyvena, kokie jų lūkesčiai ir viltys. Dabar aukščiausiu lyderiu išrinktas Khamenei sūnus. Kaip jūs manote, ar tas naujas lyderis ir Vakarų spaudimas gali pakeisti režimą ir situaciją Irane?
D. Sabaliauskienė: Naujasis aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei buvo išrinktas ekspertų tarybos. Jį palaiko Revoliucijos gvardija, tai yra figūra, kuri elito sluoksnyje nekelia jokio susipriešinimo. Ar tai galėtų pakeisti visą režimą? Kadangi vieno ajatolos pakeitimas režimo iš esmės nekeičia, Trumpo tikslai ne iki galo įvykdyti, kadangi jis norėjo režimo pakeitimo.
Šiuo atveju yra tiesiog įsijungę eiliniai mechanizmai, kai pagal konstituciją renkamas naujas aukščiausiasis lyderis, jeigu senasis žūsta ar nebegali eiti pareigų. Taigi buvo išrinktas naujas lyderis – jis yra palaikomas elito ir tiesiog toliau valdys šalį, kaip ir buvo valdoma. Islamo Respublika liko, konstitucija nesikeitė, režimo pobūdis taip pat nesikeitė. Dabar belieka laukti paties Mojtaba Khamenei retorikos. Kas yra labai įdomu – jis pats dar nėra matytas viešumoje.
Ar naujas lyderis pakeis Iraną?
Ar galima būtų tikėtis, kad jis atėjęs padarytų daug pakeitimų?
D. Sabaliauskienė: Mažai tikėtina. Pirmiausia dėl to, kad tokia figūra politikoje nėra ryškiai dominavusi. Jis studijavo islamo teisę, dėstė Kome – religiniame centre Irane – ir po kurio laiko dingo, bet vėliau pasirodė jau savo tėvo Ali Khamenei aplinkoje. Kaip ir buvo kalbama, jog jis yra ruošiamas būti sekančiu įpėdiniu po savo tėvo kadencijos. Kiek tai tiesa – neaišku, bet jis yra tarsi šešėlinės galios simbolis, buvo lyg patarėjas savo tėvui visuose reikaluose, tačiau oficialaus posto neturėjo.
Iš esmės jis yra laikomas radikaliu chomeneistu, todėl tikriausiai didelių pokyčių į kažkurią kitą pusę tikėtis negalėtume. Jis greičiausiai bandys išlaikyti tą režimą, kadangi turi didžiulį elito palaikymą ir susiskaldymo nematyti.
Susiskaldymas galėtų būti iš žmonių pusės – galbūt reikėtų vėl laukti tam tikro išėjimo į gatves, protestų, nes ne visi jį palaiko. Pagal konstituciją jis nepilnai atitinka tuos reikalavimus, kurie keliami aukščiausiajam šalies lyderiui.
Šioje vietoje galbūt jis kažkiek bandys kalbėti su Vakarų pasauliu, nes šią situaciją jam kažkokiu būdu reikės spręsti, tačiau didelių pakitimų šiai dienai nesitikėčiau.
Gerbiamas Nerijau, matome labai skirtingus pranešimus – Trumpas skelbia pergalę, tačiau Irano atakos nesiliauja, bazės vis atakuojamos, laivai neišleidžiami, nafta vis dar įstrigusi. Kaip yra vertinamos tos žinios ir kuo tikėti?
N. Maliukevičius: Net ir pats geriausias planas bei strategija yra geri tol, kol nesusiduria su karo realybe. Atitinkamai pradiniai planai – režimo kaita, raginimas Irano visuomenę imti valdžią į savo rankas – jau yra visiškai antraeiliai ir nebeminimi tikslai.
Dabartiniai tikslai yra jų raketų programos eliminavimas, branduolinės programos eliminavimas ir panašiai. Šiuo atveju dar pridėčiau, kad tikslai skiriasi tarp sąjungininkų, kurie vykdo operaciją – nebūtinai Amerikos ir Izraelio tikslai sutampa ar visiškai persidengia. Tai taip pat komplikuoja komunikaciją ir aiškią žinutę, kurią nori išgirsti pasaulis bei Amerikos auditorija. Trumpas grįžta prie savo tradicinio komunikavimo stiliaus, kai keičiamos tam tikros žinios ir deklaruojama greita pergalė.
Kuo tikėti? Tai labai sudėtingas klausimas karo metu. Sakoma, jog karo metu tiesa būna pirmoji auka, nes yra vadinamasis karo rūkas, kai iš tikrųjų neturi galimybių pasitikslinti, kokios yra žinios, patikrinti šaltinių ir panašiai. Viena pusė bando pateikti savo laimėjimus, kita – savuosius.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Gero išėjimo jau nebėra.
