Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir politologas Ignas Kalpokas.
Matėme balsavimą dėl Kapčiamiesčio poligono, jame tarp susilaikiusių ir tarp balsavusių „prieš“ daugiausiai buvo „Nemuno Aušros“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai. Ką tai parodo apie pačią koaliciją?
R. Urbonaitė: Mane stebina, kad kitus dar kažkas stebina. Mes tikrai matėme iš anksto, kad vieningo koalicijos balsavimo nebus. Iš esmės, tą anonsavo ir „Nemuno Aušros“ pirmininkas, kuris labai aiškiai sakė, kad dalis bus „prieš“, dalis apskritai nedalyvaus balsavime ir, galbūt, bus tam tikras balsų skaičius „už“.
Tiesą sakant, aš dar galvojau, kad kokie 3–4 susikrapštys balsai „už“. Kaip matėme – iš „Nemuno Aušros“ frakcijos buvo tik du balsai „už“. Tikrai buvo pakankamai galima tą numatyti ir keista, kad to nenumatė patys koalicijos partneriai, socialdemokratai, nors jų partneris tai labai skambiai ir garsiai anonsavo.
Dėl tam tikrų raudonų linijų, vėlgi klausimas – kieno tos raudonos linijos? Jeigu jūs paklaustumėte manęs arba kolegos Igno Kalpoko, mes sakysime, kad raudonos linijos seniai jau yra peržengtos. Socialdemokratai turi fenomenalų gebėjimą linijas daryti punktyrines ir vėliau tarp tarpelių pralįsti. Kaip kažkas sako, kad jie nešiojasi raudonas linijas, truputėlį pastumia, padeda į kitą vietą.
Kai prisikalba ir galiausiai reikia paaiškinti, kodėl dabar nėra raudona linija peržengta, mes matome, pavyzdžiui, premjerę, kuri stovi, šypsosi ir sako, kad jūs turėtumėte surasti kažkokį pozityvą, dabar jūs visame šitame gerame „vibe“ ieškote krislo blogumo. Tai yra tragikomiška.
Klausimas, ar socialdemokratus ir kodėl socialdemokratus tokia situacija tenkina? Jie, matyt, turi savo tam tikrą logiką. Logika yra tokia, kad jie neturi potencialo performuoti šios koalicijos. Jie yra du kartus padarę tą pačią klaidą ir panašu, kad patys nebeturi net jėgų tą klaidą ištaisyti, nors akivaizdu, kad klaida labiausiai skandina ne „Nemuno Aušrą“, o socialdemokratus.
Šį kartą aš pasakysiu – skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančių reikalas. Aš nematau reikalo gelbėti socialdemokratus, jeigu jie niekada neklauso, neįsiklauso įspėjimų, tam tikros kritikos. Jie turi to pasekmes ir šitas balsavimas yra koalicijos, kuri sudaryta kaip tas Frankenšteino monstras, rezultatas. Aš manau, kad nesistebėkime, nes stebėtis jau seniai nebėra kuo.
Ar keisis koalicijos sudėtis?
Matėme, kad iš socialdemokratų buvo atsiliepimų, jog, galbūt, reikėtų keisti koalicijos sudėtį, bet dabar yra kaip yra. Ar matote, kad čia gali būti kažkokių pokyčių dėl šio balsavimo?
I. Kalpokas: Paburbėjimų, kad kažką reikėtų keisti, buvo visą laiką, bet jie niekada nebuvo dominuojantys. Aš visiškai sutikčiau, kad šiuo metu socialdemokratai yra taip įsivarę save į kampą, kur koalicijos alternatyvų kaip ir nėra, o iššūkio savo buvimui valdžioje mesti tikrai niekas nenori. Tokiu būdu linijos, kad ir kokios spalvos jos būtų, yra panašios į piešimą kreidelėmis, kai kažką nubrėži, truputėlį patrini, jau nebesimato, gali kažką naujo brėžti.
Žinoma, kad toks įžūlus politikas kaip Remigijus Žemaitaitis tuo naudojasi ir iš situacijos bando atsipjauti sau kuo didesnį gabalą. Jeigu linijos yra paslankios ir jau ne kartą yra įrodyta, kad jos yra tokios, tada belieka žiūrėti, kur dar galima nueiti, kokių dar galima sau politinių taškų užsidirbti arba, iš to viešoje erdvėje pasirodančios informacijos, kažkokiems neaiškiems partijos rėmėjams atsilyginti.
Užsiminėte, kad negali būti koalicijos alternatyvų, bet gal galėtumėte paaiškinti rinkėjui, kodėl jų negalėtų būti?
I. Kalpokas: Viena vertus, mes turime situaciją, kai ankstesnis koalicijos partneris, demokratai, jau kartą buvo išspirtas. Apsisukti ir grįžti atgal būtų tam tikras silpnumo parodymas.
Kita vertus, su dabartinėmis (Sauliaus – red. past.) Skvernelio problemomis ne kartą buvo atmestas šis variantas. Apsisukti ir sakyti „ne, mes labai garsiai sakėme, kad negalima daryti koalicijos iš naujo su jais, bet vėl darome“ iš tikrųjų neatrodytų kaip stiprios partijos veiklos pobūdis.
O kas toliau? Toliau iš esmės nieko nebėra. Keista baltos mišrainės frakcija, žalios turbūt, valstiečių mišrainės, jau yra išnaudota, Liberalų sąjūdis tikrai neis, o su Tėvynės sąjunga daryti didžiąją koaliciją būtų absoliuti savižudybė, nes iki šiol yra aiškinama, kad konservatoriai dėl visko kalti. Viskas, Seimas baigiasi.
Kaip turėtų elgtis socialdemokratai?
Kaip jūs manote, ką turėtų daryti socialdemokratai? Ar dar išvis yra kažkokių prošvaisčių, ką jie galėtų padaryti?
R. Urbonaitė: Jie, matyt, dar vasarą pergudravo patys save, nes metė per bortą S. Skvernelį, išsigandę jo galimos lyderystės. Ypač santykyje su ponia (Inga – red. past.) Ruginiene, kuri tampa premjere.
Jeigu Gintautas Paluckas galėdavo atsverti S. Skvernelį, tai I. Ruginienės šansai būtų buvę sudėtingi. S. Skvernelis bent jau iki kratų istorijos tikrai dar būtų buvęs Seimo pirmininkas ir natūralu, kad būtų sudaręs pakankamai stiprią konkurenciją.
Jie primityviai skaičiuodami ir galvodami apie save, ne apie valstybę, mus atvedė į šią situaciją, kuri jiems patiems galiausiai tampa labai rimtos klaidos išraiška. Tu apsiskaičiavai, galvojai apie trumpąją perspektyvą, bet mažai galvojai apie ilgąją distanciją, kurią tau reikės vis dėlto nubėgti. Dabar jie yra tam tikroje situacijoje, kai šiandien visi sprendimai yra blogi.
Jeigu tu nieko nedarai, yra blogai, jeigu išardai koaliciją – turi krūvą iššūkių. Kai turi ne itin stiprią, pavyzdžiui, premjerę, kuri neturi labai didelio autoriteto net savo frakcijoje, natūralu, kad veikti ir perkonstruoti vyriausybę tampa pakankamai sudėtinga.
Žinoma, nėra taip, kad jie visiškai neturėtų ėjimų, galima galvoti apie ėjimą su demokratais, nes dabar jų derybinės galimybės, turint silpną S. Skvernelį, dėl visiems suprantamų priežasčių, yra geresnės.
Kitaip tariant, S. Skvernelis neatsistos ir nesakys: „Duokite man penkias ministerijas ir Seimo pirmininką.“ Aišku, kad ne. Tai būtų galima padaryti ir tai negriautų pačios vyriausybės.
„Nemuno Aušra“ turi du ministrus, pakeisti juos ir, pavyzdžiui, demokratai tikrai turėtų ką pasiūlyti. Čia matome socialdemokratų bijojimą daryti ką nors. Tarsi jie patys save matytų kaip krištolinį indą, kuris atrodo, vos prilietus, iš karto gali suskilti. Yra tam tikrų baimių ir jie yra tapę įkaitais.
Net jei kalbama apie mažumos Vyriausybę, aš visada sakau, kad tai nėra kažkoks baubas savaime. Taip, darbas tampa labai sudėtingas. Iš kitos pusės, kodėl socialdemokratai kratosi mažumos Vyriausybės idėjos? Mažumos Vyriausybėje esant tu turėti labai stiprų premjerą, kuris turėtų autoritetą Seime, savo frakcijoje ir net opozicijoje.
Jeigu kalbame apie dabartinę premjerę I. Ruginienę, mes matome ne tik jos reitingus, kurie yra irgi tam tikras autoriteto matas, bet žinome ir kaip į ją žiūri labai didelė dalis opozicijos. Beje, ne tik opozicijos.
Socialdemokratai paskyrė premjeru žmogų be didelės politinės patirties ir išsikasė sau duobę, užkardę šią galimybę. Tam tikra prasme ji galėtų būti, bet jie patys supranta, kad bus labai sudėtinga tokiam premjerui derėtis su opozicinėmis frakcijomis dėl balsų.
Aš nesakau, kad tai yra neįmanoma. Žinoma, kraštutinis scenarijus – naujo premjero skyrimas. Tai būtų didžiulis smūgis, dar vienas didžiulis žemės drebėjimas ir aš bijau, kad šiandieniniai socialdemokratai tokiam žemės drebėjimui yra ne tik kad nepasiruošę, bet jie neturi potencijos atlaikyti tokį žemės drebėjimą. Jie neturi raumenų tą padaryti. Dėl to mes turime tokią situaciją, kuri yra bloga visais atvejais.
Kai tu kažką darai, yra blogai, kai nedarai – blogai. Jeigu bandai daryti ir keisti, visur yra „o, bet, tačiau, jeigu“. Tu supranti, kad tie sprendimai yra nepaprasti.
Vis dėlto aš manau, kad socialdemokratams pagaliau reikėtų įjungti bendro vardiklio, kuris yra valstybės interesai, pavarą. Kol kas ši pavara vis dar yra neįjungta, svarbiausia, kad ji buvo neįjungta tada, kai to labai reikėjo, ypač vasarą, griuvus G. Palucko vyriausybei.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Socdemai prarastų ir taip netvirtą autoritetą ir iš esmės būtų įtakojami landsberginių bei jų šalininkų, kuriems atsirastų žymiai didesni šansai laimėti būsimus savivaldybių ir Seimo rinkimus.
Keliolika už poligoną nebalsuojančių Seimo narių tikrai neturi lemiamos įtakos, tačiau jie bus vadinami antivalstybininkais, kremliniais ir pan., siekiant pakirsti jų bei NA autoritetą, tačiau būsimuose rinkimuose rinkėjai pareikš savo valią.
