Anot jo, europiečiai nuolat prašo JAV pagalbos, tačiau kai jos prireikia pačiai Amerikai – atsuka nugarą. Nors Lietuvos saugumas iš esmės remiasi JAV galia, šalies politikai ragina situacijos nedramatizuoti.
Kai D. Trumpas anksčiau šokiravo Europą pareiškęs, kad JAV turėtų perimti Grenlandijos kontrolę, dauguma Europos lyderių ragino jį nusiraminti ir pabrėžė, kad amerikiečiai gali naudotis sala be jos perėmimo.
Situaciją įvertino Robertas Kaunas
Tačiau prasidėjus kariniams veiksmams Irane paaiškėjo, kad susitarti su europiečiais dėl jų teritorijos panaudojimo ne visada pavyksta.
„Pasakysiu tik tiek – daug kas atsiskleidė. Pasaulis pamatė, ką mūsų sąjungininkai yra pasirengę padaryti Jungtinių Valstybių labui, kai mes imamės tokių masto veiksmų“, – sakė JAV gynybos sekretorius Peteris Hegsethas.
Kai kurios šalys atsisakė suteikti paramą: Ispanija neleido naudotis bazėmis, Italija neįleido JAV orlaivio, skridusio į operaciją Irane. Iš pradžių atsargiai elgėsi ir Jungtinė Karalystė, nors vėliau savo poziciją sušvelnino. Tuo metu Vokietija pareiškė, kad tai nėra jos karas.
„Kiekvieną kartą, kai vyksta diskusijos su JAV ir prezidentu Trumpu, juntama įtampa ir stipri retorika. Vis dėlto tikiu, kad Aljansas reikalingas tiek Europai, tiek JAV“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Vis dėlto europiečiai visiškai nuošalyje nelieka.
„JAV bazė Ramšteine yra vienas svarbiausių logistikos ir planavimo centrų. Tai matėme Afganistane, Irake – tas pats vyksta ir dabar, kalbant apie Iraną. Taip pat naudojamos atskirų šalių oro erdvės“, – sakė geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Ekspertai tikina, kad nėra ko nerimauti
Tačiau D. Trumpui to nepakanka – nors europiečiai nebuvo įtraukti į karo planavimą, iš jų tikimasi didesnio įsitraukimo.
„Logikos čia yra – Europos šalims dažnai lengviau pasakyti „ne“, nei pasiūlyti alternatyvą, kaip spręsti Irano režimo keliamą grėsmę“, – teigė L. Kojala.
Nors JAV retorika griežtėja ir net pasigirsta grasinimų pasitraukti iš NATO, Lietuvos politikai ragina išlaikyti ramybę.
„Šiuo metu abejonių dėl JAV įsipareigojimų nėra, tačiau girdime ir raginimus europiečiams labiau prisidėti prie savo saugumo stiprinimo“, – sakė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Ekspertai pabrėžia, kad realus JAV pasitraukimas iš NATO mažai tikėtinas – tai labiau spaudimo priemonė.
„Greičiau galėtume sulaukti politinių signalų, kad šalys, kurios nepadeda JAV, gali sulaukti mažesnio dėmesio kolektyvinės gynybos kontekste“, – svarstė L. Kojala.
Anksčiau kalbėdama apie galimus scenarijus, I. Ruginienė yra užsiminusi apie būtinybę turėti atsarginių planų. Vis dėlto dabar ji teigia, kad D. Trumpo kritika netgi skatina Europą stiprėti.
„Tai paskatina Europą imtis realių veiksmų stiprinant saugumą. Tam tikra prasme tai netgi teigiamas efektas – savotiškas pabudimo signalas“, – sakė premjerė.
D. Trumpas daugiausia kritikuoja didžiąsias Vakarų Europos valstybes, tačiau išskiria Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lietuvą. Šio regiono šalys, pasak jo, labiau investuoja į gynybą ir yra lojalesnės JAV, suprasdamos, kad būtent Vašingtono, o ne Paryžiaus ar Berlyno, bijo Kremlius.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
