Aktualijos

Vyriausybei užsimojus gerokai apriboti neturinčiųjų galimybių paso, t. y. nepersirgusių ir nepasiskiepijusių žmonių, gyvenimą ne tik dalis gyventojų rodo nepasitenkinimą, bet ir kai kurie specialistai sako į tai žiūrintys labai rezervuotai. Anot profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, jei ir toliau bus toks visuomenės skaidymas į turinčiuosius pasą ir neturinčius, į vakserius ir antivakserius, laukia labai sunkus žiemos sezonas.

Kariuomenė ketvirtadienį atnaujino aštrios vielos tiesimo darbus pasienyje su Baltarusija ties Druskininkais. Darbams vadovaujantis Krašto apsaugos savanorių pajėgų 1-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Linas Sadauskas sako, kad per pirmą dieną planuojama sustiprinti jau esamą apie 1,4 km ilgio tvorą ir nutiesti papildomus 100–200 metrų.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad Galimybių paso neturintys asmenys nuo rugsėjo 13 d. negalės lankytis maitinimo įstaigose. Tiesa, tai reikš daugiau laisvių maitinimo įstaigoms – jos dirbti galės be kitų iki tol reikalingų ribojimų. Vis dėlto dalis verslininkų piktinasi bei nesupranta, kodėl Galimybių pasas bus reikalingas ir lauko kavinėse. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė tam tikriems ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems asmenims.

Europos Sąjungos diplomatijos tarnyba iškvietė Baltarusijos atstovą Briuselyje, kad pareikalautų užbaigti migrantų antplūdžio į Lietuvą „pavertimą instrumentu“, ketvirtadienį nurodė tarnybos atstovė. Briuselis laikosi pozicijos, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tyčia skatina neteisėtų migrantų srautą į Lietuvą, keršydamas už sankcijas jo režimui.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinė Vyriausybė kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad jis įvertintų užsienio ir vidaus reikalų ministrų tinkamumą eiti pareigas. „Tokį sprendimą priėmėme atsižvelgdami į Lietuvoje susidariusią padėtį, kai Vyriausybės vykdoma užsienio politika valstybei neduoda jokių apčiuopiamų vaisių, o nelegalios migracijos problema nesprendžiama iš esmės“, – teigė šešėlinis valstiečių premjeras, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kas savaitę atnaujinamame COVID-19 žemėlapyje Lietuva išlieka geltonojoje zonoje. Keliaujantiems iš šiai zonai priskiriamų valstybių Europos Sąjungos šalyse gali būti taikomi griežtesni reikalavimai atvykstant. ECDC spalvinę zoną nustato, vertindama dviejų savaičių naujų susirgimų rodiklį 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų testų dalį. Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Vidaus reikalų ministerijai leidus apgręžti migrantus ir nukreipti į pasienio punktus, iš viso apgręžta apie keli šimtai žmonių. Tačiau apgręžti migrantai niekur nedingsta. Neoficialiais duomenimis, jiems gali būti neleidžiama vykti į Baltarusijos gilumą, o tai reiškia, kad Baltarusijos pasienyje migrantų kiekis kaupiasi.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog esama signalų, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas potencialių neteisėtų migrantų ieško ne tik Irake, bet ir kitose valstybėse. „Turime indikacijų, bet jos tokios besikeičiančios. Praėjusią savaitę buvo kalba apie Lukašenkos diskusiją su Maroku, dabar girdėjome apie Pakistaną“, – ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu stebimi COVID-19 situacijos pokyčiai šalyje jos nedžiugina. Kai kuriose savivaldybėse epidemiologinė situacija yra itin prasta. Todėl, pasak premjerės, lokalių karantinų galimybė nėra atmestina. Pagal atvejų skaičių priekyje toliau išlieka Palangos miesto savivaldybė, raudonuoja ir kitos pajūryje esančios savivaldybės.

Ketvirtadienį atnaujintas koncertinos tiesimas pasienyje su Baltarusija. Darbai Druskininkų pasienio ruože turėtų būti atnaujinti po pietų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad svarbiausi pasienyje yra 95 kilometrai, tačiau šiuo metu koncertinos turima tik 20-iai. „Koncertinos tiesimas – tai viena svarbiausių užduočių šiuo metu, kuriai skiriama daugiausia dėmesio ir maksimalios pastangos.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad dauguma šią vasarą į ligoninės patekusių gyventojų buvo nepasiskiepiję nuo koronaviruso, tad būtų nesąžininga naujus pandemijos valdymo ribojimus taikyti vakciną gavusius asmenis. Vyriausybės vadovė teigė, kad iki griežčiausių ribojimų įsigaliojimo bus duotos penkios savaitės, per kurias tikrai įmanoma gauti dvi vakcinos dozes ir pasidaryti galimybių pasą.

Ketvirtadienį atnaujinamas aštrios vielos, vadinamosios koncertinos, tiesimas pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu koncertinos turima tiek, kada pakaktų padengti 20 km ruožą. „Šiuo metu mes turime apie 140 km spygliuotos, pjaunančios vielos arba koncertinos.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai Lietuvos-Baltarusijos sieną neteisėtai kirtusiems migrantams padovanojo 11 tūkst. antklodžių. Jos ketvirtadienį buvo atvežtos į Pasieniečių mokyklą, dovanos vertė – daugiau nei 20 tūkst. eurų, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Anot jos, tai yra pirmoji Lietuvos verslininkų parama neteisėtų migrantų krizės metu.

Europos Sąjungos diplomatams pranešus apie atšaukiamus nacionalinio oro vežėjo „Iraqi Airways“ skrydžius iš Irako į Minską, ketvirtadienio rytą į Baltarusijos sostinę greičiausiai nepakilo šios bendrovės lėktuvas iš pietrytinio Basros miesto. Lėktuvas iš Basros turėjo pakilti 8.15 val. ryto, o nusileisti Minske – 13 val. Lietuvos laiku. Skrydžių stebėjimo svetainės flightradar24.com duomenimis, šio skrydžio statusas – nežinomas.

Neteisėti migrantai iš Baltarusijos ir toliau bando kirsti Lietuvos pasienio ruožą. Šią savaitę pasieniečiams gavus leidimą apgręžti atgal sienos pažeidėjus, jų sulaikoma vis mažiau. Valstybės apsaugos vadas (VSAT) Rustamas Liubajevas sako, kad fizinio barjero statymas pagal dabartinę teisinę bazę užtruktų apie du metus.

Dėl neplaninių Registrų centro darbų e.sveikatos sistemoje, Statistikos departamentas teigia gavęs netikslius naujų koronaviruso atvejų duomenis. „Todėl šiandienos operatyvioje COVID-19 ataskaitoje paskelbti nepilni laboratorinių tyrimų rezultatai. Šie sutrikimai turi įtakos ir naujų atvejų skaičiui“, – nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pirmą šių metų pusmetį registravo 1780 kibernetinių incidentų – 2 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Anot jos, didžiausias pokytis nustatytas įsilaužimų kategorijoje. Per pirmą pusmetį fiksuoti 77 įsilaužimai, tai yra 129 proc. daugiau, negu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Nuo kibernetinių įsilaužimų daugiausiai kentėjo informacinių technologijų paslaugas teikiančios įmonės.

Vilniaus miesto tarybos frakcija „Laisvės ir teisingumas“ kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariais kreipėsi į savivaldybės Etikos ir Antikorupcijos komisijas prašant pradėti tyrimus dėl Vilniaus mero R. Šimašiaus veiksmų laiku nedeklaruojant artimų santykių su architekte, kurios įmonės gaudavo pelningus užsakymus iš Vilniaus miesto savivaldybės bei galimų protekcijų ir korupcijos, rašoma pranešime spaudai.

Daugėjant nustatomų naujų COVID-19 atvejų skaičiui visa Lietuva artėja prie raudonojo C2 scenarijaus. Į jį patenkama, kai naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. per 14 d. siekia 150, o šiuo metu šis rodiklis yra 147,7. Šalyje jau skaičiuojamos 22 raudonos savivaldybės ir viena juoda.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptiktas vienas naujas B.1.1.7 (alfa variantas) ir 176 nauji B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejai.

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis kritikuoja Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas pataisas dėl papildomų įgaliojimų kariams ekstremaliosios situacijos atveju.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 218 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė vienas žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 147,7 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 3 procentus. Šalyje per praėjusią parą atlikti 2282 molekuliniai (PGR) ir 6875 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Irakietis Amiras Taheras Mohammedas jaučiasi apgautas – sumokėjęs tūkstančius eurų, kad atsidurtų Vokietijoje, dabar dienas jis leidžia Lietuvoje. „Jie atvežė mus Iš Minsko, parodė pusę ir sakė eiti. Jie sakė, kad po penkių ar šešių kilometrų būsite Europoje“, – prisimena 29-ių vyras. „Jie mums nesakė, kad čia bus Lietuva, o mes neturėjome žemėlapių ar telefonų. Aš maniau, kad vykstu į Vokietiją“, – pasakoja jis. Siekdamas patekti į Europą, migrantas sumokėjo 15 tūkst.

Praėjusią parą sulaikyta 19 migrantų, neteisėtai kirtusių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, apgręžta – per 300. Tai mažiausias sulaikytų užsieniečių skaičius nuo birželio 29 dienos, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Mažiau migrantų sulaikoma po to, kai vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimu leista juos apgręžti atgal į Baltarusiją ir tuo pačiu taikyti atgrasymo priemones.

Policijai pradėjus tyrimą dėl grasinimų įvykdyti teroristinį nusikaltimą objektuose Vilniuje, krašto apsaugos ministras teigia, kad teroro grėsmė išlieka žema. Pasak Arvydo Anušausko, neteisėti migrantai nuolat tikrinami dėl galimų ryšių su nelegaliomis organizacijomis.  „Žvalgybos institucijos, pirmiausia Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertina šią informaciją, vertina grėsmių realumą.

Lietuvoje šiemet „dingo“ 200 prieglobsčio prašytojų. „Yra tokių, kurie dingsta, paskui juos grąžina, mes vėl nagrinėjame. Tokių nutrauktų prašymų turime apie 200 iš tų atvykusiųjų dabar“, – portalui 15 min.lt teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Anot jos, paprastai šie migrantai vėliau atsiranda, kadangi yra užregistruoti tiek Lietuvos, tiek europinėje sistemoje, todėl jeigu jie išvyksta į kitas valstybes, vėliau yra grąžinami, tad prašymas nagrinėjamas toliau.

Ketvirtadienį baigiasi prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimas. Prašymus pateikti dar galima iki vidurdienio. Iki ketvirtadienio bendrojo priėmimo sistemoje užsiregistravo per 33 tūkst. asmenų, pateikta 24,5 tūkst.

Nauja taktika neįleisti nelegalų į Lietuvą, bent jau pirmąją parą, pasiteisino. Antradienį pasieniečiai sulaikė tik 35 sienos pažeidėjus, o į mūsų teritoriją neįleido mažiausiai du šimtus. Tiesa, Lukašenkos režimas parengė atkirtį – Baltarusijos žiniasklaida jau rodo grįžusius ir lietuvių neva sumuštus nelegalus, neva mūsiškiai lazdomis talžo moteris ir vaikus. Lukašenka skelbia neva ant jų pasieniečių rankų mirė ir žiauriai sumuštas irakietis.

Prognozės kelia nerimą – po 10 metų gali stigti kone 3 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Tuo metu dešimtys šių metų medicinos absolventų liko „už borto“ be galimybės iškart tęsti mokslus. Medikus vienijančios organizacijos pažymi, kad Lietuva apskritai stokoja medikų poreikio apskaičiavimo strategijos. Negana to, problemų daigų siūlo ieškoti dar priimant mokytis medicinos.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Irake Martinas Huthas sako, kad skrydžiai iš šios šalies į Minską ateinančioms dešimčiai dienų turėtų būti atšaukti, Lietuvai ir Bendrijai siekiant suardyti neteisėtos migracijos iš Baltarusijos kelią. „Iš kelių šaltinių mus pasiekė tokia informacija, kad skrydžiai ateinančioms dešimčiai dienų yra atšaukiami. Atrodo, kad tai yra labai patikima informacija.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad sprendžiant migrantų krizę dalis tvoros pasienyje su Baltarusija turėtų atsirasti iki pavasario, o projektą galėtų įgyvendinti valstybinė įmonė. „Turime paskubėti labiau, kad atsirastų institucijos, rangovai, generalinis rangovas, kuris būtų atsakingas už visą procesą. (...) Valdžios institucijos nėra patys geriausi verslininkai arba projekto įgyvendintojai“, – interviu naujienų portalui 15min.lt trečiadienį sakė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad šalies pasieniečiai kaltinami nebūtais dalykais, Baltarusijai pranešus apie pasienyje su Lietuva mirusį migrantą iš Irako. „Savaime suprantama, kad tai yra dar vienas nedraugiškas veiksmas, nukreiptas prieš mūsų pareigūnus, kurie kaltinami nebūtais dalykais“, – interviu naujienų portalui 15min.lt trečiadienį sakė šalies vadovas.

Kol politikai viešai džiaugiasi Europos įvestomis sankcijomis Lukašenkos rėžimui, riebus režimo pajamų šaltinis – trąšos – per Lietuvą keliauja, kaip keliavusios. Per dieną – po maždaug tūkstantį vagonų. O Klaipėdos uoste baltarusiškų trąšų krova net didesnė nei pernai. Viso to vertė – šimtai milijonų eurų. Valdantieji jau prabilo, kad rudenį vėl bandys derėtis su Europos Sąjunga režimo trąšų tranzitą per Lietuvą išvis nutraukti. Tačiau garantijų, kad pavyks, nėra.

Nuo rugsėjo 13-osios be galimybių paso šalies gyventojai dalies paslaugų negaus. Nepasiskiepiję nuo COVID-19, nepersirgę ar už savo pinigus PGR testo neatlikę gyventojai negalės lankytis didžiausiose prekybos centruose, mažose nebūtinųjų prekių parduotuvėse, grožio salonuose, važiuoti viešuoju transportu, naudotis taksi, lankytis kavinėse, restoranuose, baruose. Naudotis kitomis kontaktinėmis paslaugomis. Lietuvos kirpyklose apsikirpti greitai galės ne visi.

Ant laužo kepamos mėsos kvapas net lietui lyjant į mėsainių festivalį sostinėje pritraukė minias vilniečių. Nors mėsainių pardavėjai siūlo netikėčiausius derinius – su vaisių pagardaIs, išskirtiniais sūriais ir padažais, tarkim, majonezo ir viskio, vilniečiai sako, kad svarbiausia mėsainyje – mėsa. O už mėsainį žmonės negaili ir 10 eurų. Perspėjame, kad alkaniems geriau nežiūrėti.

Naktį prie Vilniaus 20-metis su „Audi“ rėžėsi į vilkiką, lengvasis automobilis apvirto. Per avariją „Audi“ vairuotojui nutraukta ranka. Aiškėja, kad vaikinas neturėjo teisės vairuoti automobilio, be to, greičiausiai važiavo techniškai netvarkingu automobiliu. Minsko plente, Vilniaus pašonėje, specialiųjų tarnybų švyturėlių jūra. Nemėžyje atsitrenkęs į vilkiką  DAF apvirto „Audi A3“. Pranešta, kad vairuotojas per avariją neteko rankos – vaikštinėja avarijos vietoje jos ieškodamas.

Mirtimi pasibaigė avarija „Via Baltica“ kelyje. Kelkraštį užkabinęs 70-metis senjoras nenorėdamas atsidurti griovyje metėsi į priešingą eismo juostą, o ten kaktomuša trenkėsi į kitą automobilį. Per avariją nukentėjo jo keleivė, o vairuotojas netikėtai mirė po kelių valandų ligoninėje. Avarija Panevėžio rajone „Via Baltica“ kelyje netoli Pasvalio rajono ribos sukėlė vairuotojas, staiga išlėkęs į priešpriešinę eismo juostą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pabrėžia, kad nė vienu vienu atveju pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai įgaliojimų neviršijo. Tai VSAT pareiškė trečiadienį Minsko režimui pranešus apie Baltarusijos teritorijoje prie Lietuvos sienos aptiktą sužalotų irakiečių grupę. „Pagal informaciją, kurią turime dabar, nė vienu atveju mūsų pareigūnai neviršijo įgaliojimų“, – BNS trečiadienio pavakare sakė VSAT atstovas Rokas Pukinskas.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės rezervo skyrė 41,5 tūkst. eurų neteisėtus migrantus apgyvendinusioms dviem savivaldybėms. Lazdijų rajonui skirta 28,2 tūkst. eurų, Ignalinos – 13,3 tūkst. eurų.  „Šios lėšos yra susijusios su migrantų maitinimu, patalpų pritaikymu bei higieninėms paslaugoms, kurias gauna šie žmonės“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Rukloje, šalia Pabėgėlių priėmimo centro, ketinama apgyvendinti dalį neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų, čia turėtų būti apgyvendinami motinos su vaikais ir neįgalieji, teigia Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. „Planuojama prie šios įstaigos įrengti konteinerių miestelį su papildomais apgyvendinimais tų neteisėtai atvykusių migrantų (...) Planuojama perdislokuoti pažeidžiamiausių grupių migrantus – mamas su vaikais, neįgaliuosius asmenis“, – BNS trečiadienį sakė rajono vadovas.

Situacija su kiekviena diena blogėja ir sudėtingėja, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėdamas apie migrantų krizę sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Problemos savivaldybėje kyla dėl perpildytų centrų, medicininių paslaugų, o nežinomybė nesibaigia. Vien migrantų maitinimas Druskininkų savivaldybei per mėnesį atsieis 140 tūkst. eurų, o išlaidos dar tikrai didės.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė Seimui planuoja teikti įstatymų pakeitimo projektą dėl sienos su Baltarusija statybų. Lėšos jos statyboms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto, kuris šiuo metu yra deficitinis. Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė yra parengusi įstatymų projektus, kurie Seimui svarstyti bus teikiami dar antradienį turinčioje vykti neeilinėje Seimo sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad už tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra atsakinga šios šalies valdžia. Taip ji komentavo Minsko režimo pranešimus apie pasienyje mirusį irakietį. Vyriausybės vadovė taip pat teigė neturinti informacijos apie „kokius nors ekscesus“ Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. „Man nėra žinoma jokia informacija apie kokius nors ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvoje arba ant Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Lietuva finansiškai yra visiškai pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų gabenimą per Klaipėdos uostą, sako premjerė, tačiau  Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad tokiam sprendimui turėtų pritarti visos Europos Sąjungos (ES) šalys.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį nurodė ištirti irakiečio, kuris esą buvo rastas Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, mirties aplinkybes. Pranešimas apie tyrimą paskelbtas Lietuvos sienos apsaugos pareigūnams antradienį pranešus, kad jie pradėjo apgręžti migrantus, bandančius neteisėtai patekti į šalies teritoriją iš Baltarusijos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė teisės aktų projektų pakeitimams, kuriais kariuomenei padedant valdyti kilusią migrantų krizę būtų suteikti didesni įgaliojimai kariams. Būtų keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Karinės jėgos naudojimo statutas, juos priimti planuojama kitą savaitę šaukiamoje neeilinėje Seimo sesijoje.

Konstatavęs, kad šiuo metu aiškiausiai susiduriama su nepasiskiepijusiųjų pandemija, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išvardijo, kaip jau netrukus pasikeis gyvenimas tų, kurie neturės galimybių paso. Ministras pranešė, kad pamažu jau artėjama prie pavojingos COVID-19 lovų užpildymo ribos, kai dalies gyventojų laukia nauji ribojimai. „Šiuo metu mes ligoninėse turime apie 200 žmonių, virš 20 yra reanimacijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu stebimi COVID-19 situacijos pokyčiai šalyje jos nedžiugina. Kai kuriose savivaldybėse epidemiologinė situacija yra itin prasta. Todėl, pasak premjerės, lokalių karantinų galimybė nėra atmestina. Sergamumo COVID-19 rodikliams šalyje prastėjant, Vyriausybė svarstė, kokius naujus pandemijos valdymo ribojimus reikėtų įvesti. Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu svarstyta, kokias veiklas palikti atviras tik Galimybių pasą turintiems asmenims.