Aktualijos

Praėjusią parą nustatyti 6478 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 752 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso paskiepyti 9354 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 982 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug 100 mažiau nei prieš parą, 91 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 22,8 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje susitikusi su Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson aptarė padėtį Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Europos Sąjungos veiksmus stiprinant išorės sienos apsaugą. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, Lietuvos premjerė padėkojo Y. Johansson ir visai Europos Komisijai už pagalbą Lietuvai bei operatyvius veiksmus reaguojant į migracijos suvaldymą.

Vakarų Lietuvoje stiprus vėjas ant automobilių vertė medžius, o dėl slidžios kelio dangos nuo kelio nulėkė vilkikai, Šilutės rajone pavojingai pakrypo autobusas su keleiviais. Kaip BNS sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus specialistas Juozas Vintilas, per parą ugniagesiai Klaipėdoje, Palangoje, Skuode 21 kartą vyko šalinti nuvirtusių ar grėsmingai pakrypusių medžių.  „Šeši automobiliai buvo apgadinti užvirtusių medžių.

Sparčiai augant naujiems koronaviruso atvejų skaičiams, mobilieji patikros testavimo punktai yra priversti plėsti savo pajėgumus. Tačiau net ir papildomoms medikų komandoms dirbant pilnu tempu, užsiregistruoti testui vietų didžiuosiuose šalies miestuose nėra ne tik rytdienai, bet ir kelias dienas į priekį.

Sniegas ir plikledis šįryt kaip reikiant pridarė bėdų vairuotojams. Vilniuje – autobusų ir troleibusų avarijos, strigo viešojo transporto eismas, automobiliai slydo nuo kelio, trankėsi į kelio ženklus ir atitvarus. Kauno rajone į nuo kelio nuslydusį sunkiasvorį atsitrenkė dar vienas sunkvežimis, o Trakų rajone popietę apsivertė net miškavežis. Sinoptikai perspėja, kad tas pats vairuotojų gali laukti ir rytoj.

Kaip sureaguotumėtė gavę laišką iš praeities? Būtent taip įvyko keletui vilniečių, į kurių namus pasibeldę pašto darbuotoja įteikė prieš penkiasdešimt metų jiems rašytus, bet taip ir nepristatytus laiškus. Apdulkėjusių, sulankstytų, tačiau gerai įskaitomų laiškų pluoštas buvo rastas rekonstruojamame pašto pastate, šachtoje. „Pradėjome tvarkyti patalpas, pradėjome valyti ir statybininkai išmušinėjo esamą praėjimą. Ir žiūrim, kliba plytos. Pradėjome jas judinti.

Daugiau nei 7000 žmonių susirgusių COVID-19 per parą. Tokį rekordinį rezultatą per vakar užfiksavo šalies laboratorijos. Tačiau blogiausia dar priešaky. Specialistai prognozuoja, kad atvejų skaičius gali peršokti ir 10-imt tūkstančių, tiek Vilnius, tiek Sveikatos apsaugos ministerija kalbą apie kritinį planą, kuriam įsigaliojus į darbą eiti privalėtų net ir lengva COVID-19 forma sergantys gyventojai. Tiesa, blogėjanti situacija Seimo nesuvienijo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva išgyvena ir tarpusavio pasitikėjimo krizę. Visuomenėje susiskaldymas matyti ir tarp eilinių piliečių, ir tarp elito atstovų – visuomenės veikėjų, verslininkų, kultūrininkų, politikų ir net valstybės vadovų. Neretai savo požiūrius jie dėsto ir įžeidžiančiais pasisakymais. Nurimus aistroms, sako, kad politikams vis tik derėtų negilinti visuomenės susiskaldymo, bet tas pavyksta ne visuomet.

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas įsivėlė į nepotizmo skandalą. Etikos sargai svarstys, ar Seimo narys nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai paprašė pertraukos svarstant ligoninių vadovų kadencijų įstatymo pataisas Seime. Kai kurie parlamentarai svarsto, kad Seimo narys pataisų vilkinimo ėmėsi dėl to, kad jo paties sūnus vadovauja vienai sostinės poliklinikai ir kadencijų vadovams įvedimas jam būtų nenaudingas.

Mėnuo artėja į pabaigą, o dalis pensininkų ir pašalpininkų skundžiasi, kad vis dar negavo pensijų ir išmokų. Štai panevėžietė skundžiasi jau savaitę budinti prie vartelių, bet paštininko su jos pensija taip ir nesulaukianti. Nuo šių metų didžiajai daliai šalies gyventojų pensijas pradėjo nešioti Lietuvos paštas. Jo atstovai teigia, kad pensijas gyventojams pristato pagal su „Sodra“ suderintą grafiką. Esą pagal jį pensijas privalu pristatyti iki mėnesio 26 dienos.

Didžiajai Britanijai paskelbus, kad nuo kitos savaitės šalyje bus laisvinami su COVID-19 pandemija susiję ribojimai, pasipylė piktos dalies Lietuvos gyventojų replikos, nutaikytos į naujus Vyriausybės sprendimus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad šalyje dar nėra pasiektas susirgimų bangos pikas, todėl kovą tęsti yra būtina.

Ketvirtadienį Seime žlugo idėja privalomai skiepyti medikus ir socialinius darbuotojus – paskutiniam etape valdantiesiems neužteko balsų. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pripažįsta, kad buvo nustebinta tokių balsavimo rezultatų ir tikina, kad privalomi skiepai būtų buvusi veiksminga pandemijos valdymo priemonė, kurios reikia šiandien. Visgi politikė neatmetė galimybės, kad projektas dar grįš į Seimo darbotvarkę.

Klastingoji omikron atmaina žaibiškai plinta Lietuvoje. Didieji miestai suka galvas, kaip reikės išsiversti, jei infekcija pakirs gyvybiškai svarbias funkcijas atliekančius darbuotojus: medikus, ugniagesius, autobusų vairuotojus, atliekų išvežėjus ir kitus. Sostinė jau ruošiasi niūriausiam scenarijui – savivaldybė atskleidė kortas ir įvardijo 3 lygių planą. Labiausiai virusas įsisuko didžiosiose savivaldybėse, tad nenuostabu, kad Vilnius pirmauja pagal protrūkių skaičių.

Sausio 13-oji šį kartą buvo kitokia. Atrodo, kad vėl grįžome 30 metų atgal, mat minėjimui prie Seimo buvo ruošiamasi taip, lyg vėl reikėtų ginti parlamentą. Iš provincijos į sostinę suvažiavę šeimų gynimo maršo dalyviai švilpė ir šaukė „gėda“ premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, o plojimų sulaukė vienintelis prezidentas Gitanas Nausėda. Kodėl taip nutiko plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Greitieji antigeno testai prieinami praktiškai bet kur – jų nusipirkti galima parduotuvėse ar vaistinėse. Šie testai kiekvieną penktadienį taip pat dalijami ir mokyklose, pagal naują tvarką, dalis moksleivių savaitgaliais jais testuosis namie. Ką daryti, jei atlikote testą ir jo atsakymas yra teigiamas? Jei atlikote greitąjį COVID-19 testą ir prieš akis kasetėje matote du brūkšnelius, tai reiškia, kad tyrimo rezultatas yra teigiamas.

Į šeštadienį Kaune vyksiantį Kauno – Europos kultūros sostinės atidarymo renginį planuoja atvykti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. „Kol kas galiu patvirtinti, kad Ursulos fon der Leyen atvykimas numatomas“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis. Pilną užsienio svečių, planuojančių atvykti į šeštadienį Kaune vyksiantį renginį „Sukilimas“, sąrašą Prezidentūra ir Kaunas 2022 organizatoriai žada pranešti vėliau ketvirtadienį.

Seimo etikos sargai trečiadienį imsis tirti Seimo nario, konservatoriaus Antano Matulo elgesį, kilus klausimui, ar parlamentaras turėjo nusišalinti svarstydamas klausimą, susijusį ir su jo sūnumi. A. Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jomis siūloma įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Rusijos galimybės panaudoti greta Ukrainos ar Baltarusijoje telkiamas karines pajėgas konfliktui sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tai, ką matome per „Zapad“, ką matome pastaruoju metu – rusai iš tikrųjų geba permetinėti dideles pajėgas dideliais atstumais, geba koncentruoti tam tikrus pajėgumus, permesti juos pakankamai greitai.

Europos sienos ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ ir ES pareigūnų operacija Lietuvos pasienyje stabdant neteisėtą migraciją svarbi visos Europos Sąjungos (ES) mastu, sako „Frontex“ vadovas Fabrice'as Leggeri. Vilniuje ketvirtadienį viešintis „Frontex“ direktorius sako, kad nuo liepos Lietuvoje dislokuotos nuolatinės pajėgos (angl. standing corps) įrodė, jog agentūra geba greitai prisitaikyti prie iššūkių.

Eismo sąlygos dėl snygio ir šlapdribos ketvirtadienio popietę šalyje išlieka sudėtingos, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.  Pietvakarių ir šiaurės vakarų Lietuvoje bei Vilniaus, Trakų, Švenčionių, Molėtų, Rokiškio, Alytaus, Raseinių ir Šiaulių rajonuose magistralinių, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos vietomis padengtos šlapio ar pažliugusio sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios.

Mažėjant kiniškų ir baltarusiškų krovinių srautams Klaipėdos uosto kompanijos šaukiasi vyriausybės pagalbos. Šiemet planuodami trečdaliu mažesnes pajamas, verslininkai reikalauja sumažinti geležinkelių ir žemės nuomos tarifus. Ministras Skuodis sako, kad tarsis dėl Lietuvos geležinkelių tarifų sumažinimo. Tačiau uosto vadovybė tvirtina mokesčių negalinti mažinti, mat sustotų investiciniai projektai.

Seimas ketvirtadienį svarstydamas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą iš jo išbraukė smurto lyties pagrindu sąvoką. Už tokį konservatorių Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir Audroniaus Ažubalio pasiūlymą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 35 ir susilaikė 17 parlamentarų.

Seime ketvirtadienį žlugo bandymas įteisinti privalomus skiepus medikams ir socialiniams darbuotojams. Kodėl valdantiesiems nepavyko priimti šio projekto? Ar privalomų skiepų idėja dar gali grįžti? Apie šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos du Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis ir konservatorė Paulė Kuzmickienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje ir toliau sparčiai didėjant COVID-19 susirgimų skaičiui, Mažeikių rajono savivaldybė nusprendė drausti renginius uždarose patalpose. Apie būsimus pakeitimus savivaldybė paskelbė savo feisbuko paskyroje. „Mažeikiuose imtasi griežtesnių priemonių – renginiai uždarose erdvėse nevyks. Sparčiai kylant sergančiųjų COVID-19 liga skaičiui rajone, imamasi griežtesnių prevencinių priemonių – nuo sausio 24 d. iki kovo 1 d. rajone draudžiami visi kultūriniai renginiai uždarose patalpose.

Ginčo su Pekinu deeskalavimo planuojama siekti pirmiausia informuojant apie teisines Kinijos veiksmų prieš Lietuvą pasekmes, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  Anot jo, toks planas buvo pateiktas prezidentui Gitanui Nausėdai trečiadienį vykusio susitikimo metu. „Planą pateikėme pokalbio daugiau, kaip mes įsivaizduojame.

Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai muša rekordus, ligoninių užimtumas išlieka stabilus. Ekspertai sako, kad turime kelias savaites, per kurias pamatysime, ar pildosi reanimacijos lovos ir ar reikia įvesti griežtą karantiną. Jų teigimu, norint, kad sveikatos sistema nepalūžtų, trumpas ir griežtas karantinas būtų naudinga priemonė. Specialistai taip pat ragina nenumoti ranka į omikron atmainą, kuria, kaip skelbiama, sergama lengviau.

Seime priėminėjant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti žalos atlyginimą, jei pasiskiepijus COVID-19 vakcina ištiktų sunkūs nepageidaujami padariniai, kilo chaosas. Pritarus parlamentarų grupės siūlymui svarstyti apie visų vakcinų sukeltos galimos žalos atlyginimą, apskritai nuspręsta padaryti pertrauką.

JAV valstybės departamentas leido Lietuvai, Latvijai ir Estijai siųsti Ukrainai amerikiečių gamybos raketų ir kitų ginklų, remdamasi trimis apie šį sprendimą informuotais šaltiniais pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS ketvirtadienį šios žinios nepatvirtino, tačiau pripažino, kad planuojama Ukrainai siųsti ginklų. „Nieko netvirtinu ir nieko nepatvirtinu“, – sakė jis. „Pradėsime procesą dėl ginkluotės perdavimo.

Seimui nusprendus neįvesti privalomo skiepijimo medikams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad parlamentas paprasčiausiai išreiškė savo požiūrį. „Aš pamenu, kai buvo pirminis projektų variantas, kai buvo diskutuojama dėl daugiau grupių, buvo klausimas, kodėl jų nėra daugiau. (...) Tada taip ir pasakiau, kad pradžioje pasižiūrėkime, kokią turime politinę valią ir koks yra pas mus požiūris į šitą klausimą.

Praėjusią savaitę planuotas E. sveikatos sistemos atnaujinimas, kuris leis užtikrinti automatizuotą ir kokybišką duomenų apsikeitimą tarp E. sveikatos sistemos ir kitų su sveikatos apsauga susijusių informacinių sistemų, bus vykdomas nuo penktadienio, sausio 21 d., 20 val. iki sausio 22 d. 8 val., rašoma pranešime spaudai.

Siaučiant omikron atmainai ir kasdien užsikrėtusiųjų skaičiams pasiekiant naujas aukštumas karantino, kad ir trumpo, galime neišvengti. Karantino atveju darbus privalėję sustabdyti žmonės be išmokų neliks, Seimas pritarė prastovų išmokų skyrimui darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Parlamento nariai vienbalsiai nubalsavo, kad karantino atveju išmokos – būtinos.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Nors sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys prakalbo apie naują kriterijų, kuriuo remiantis, šalyje gali būti įvestas karantinas. Premjerė. I. Šimonytė tikina, kad jokio kito kriterijaus, nei reanimacijos lovų užpildymas, nėra. Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, praėjusią savaitę teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ketvirtadienį Seimas galutinai nuspręs dėl privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad gavus pageidavimą iš opozicijos ir medikų atstovų, kartu su privalomais skiepais atkeliauja ir vakcinų sukeliamos žalos atlyginimo mechanizmas. Vyriausybės vadovė tvirtino, kad net ir plintant omikron atmainai, kuria serga tiek skiepyti, tiek neskiepyti, vakcinos apsaugo nuo sunkios ligos formos ir mirties.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, buvęs ministras Aurelijus Veryga paneigė gandus, kad jungiasi prie Sauliaus Skvernelio buriamos demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ ir patikino, kad lieka ištikimas LVŽS.

Ketvirtadienį laukia paskutinis mūšis dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS frakcijos atstovas Aurelijus Veryga teigia, kad medikų bendruomenė priešinasi šiam sprendimui, kuris, jo nuomone, yra gerokai pavėluotas, kai šalyje plinta omikron atmaina. Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą.

Ketvirtadienio rytas – kupinas iššūkių sostinės vairuotojams. Eismo situaciją apsunkino oro temperatūros svyravimai, vėjas bei iškritęs sniegas. Lengvai snyguriuoti pradėjo jau ketvirtadienį paryčiais (maždaug apie 5 val.). Žadama, kad panašios oro sąlygos išliks iki pat šeštadienio. Per artimiausias dvi paras turėtų susiformuoti apie 11 cm. storio sniego danga.

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje įsteigta Sauliaus Skvernelio ir jo bendražygių kuriamos naujos partijos frakcija, įvardyta „Vardan Klaipėdos“. Prisijungus uostamiesčio politikams, steigiama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau turi savo frakcijas aštuoniose Lietuvos savivaldybėse, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą nustatyti 7057 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, jis daugiau nei 800 atvejų viršija trečiadienį fiksuotą rekordą. Aštuoni iš devynių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 677 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9180 asmenų.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl įstatymo papildymo, kuriuo siekiama įteisinti vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, tarp opozicijos ir valdančiųjų kilo konfliktas. Seimo opozicijos atstovai svarsto, kad valdantieji bijo gauti tiek daug kreipimųsi, jog valstybė nebus pajėgi jų patenkinti. Todėl esą bando apsidrausti, kad nereikėtų iš biudžeto mokėti milžiniškų sumų.

Lietuvos šaulių sąjungos nariams siūloma suteikti teisę tarnybos metu dirbant su policijos, pasienio pareigūnais naudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus. Atitinkamas grupės parlamentarų parengtas įstatymo pataisas ketvirtadienį planuojama pateikti Seimui.

Trečiadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti devyniems neteisėtiems migrantams, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių trečiadienį įleistų užsieniečių nebuvo. Antradienį į Lietuvą buvo neįleisti irgi devyni neteisėti migrantai. Pirmadienį bei sekmadienį VSAT pareigūnai nefiksavo atvejų, kai užsieniečiai būtų bandę kirsti sieną iš Baltarusijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su naująja Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininke konservatore Laima Liucija Andrikiene. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, valstybės vadovas su Seimo komiteto pirmininke aptars „vieningos, konsensusu paremtos Lietuvos užsienio politikos vykdymą“. L. Andrikienė URK vadovo poste pakeitė atsistatydinusį kitą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narį Žygimantą Pavilionį.

Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą. Pataisas inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Lietuvos Respublikos Seime įregistravo Medžioklės įstatymo  10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projektu siekiama pakeisti beveik 20 metų galiojančią medžioklės plotų vienetų sudarymo tvarką, numatant galimybę medžioklės vienetą steigti kartu ar atskirai veikiantiems stambiems žemės ir miško valdytojams ar komerciniais pagrindais medžioklę ketinantiems organizuoti subjektams.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Europa taip arti, kaip šiandien, ant karo slenksčio stovėjo tik 1940 metais. Rusijai žvanginant ginklais prieš Ukrainą, NATO šalys galimam konfliktui taip pat aktyviai ruošiasi. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, NATO sąjungininkai yra vieningi, supranta Rusijos gudravimus ir yra pasirengę tinkamai atsikirsti.

Paaukoti dėl vertybinės politikos atpirkimo ožiai – taip šalies verslininkai apibūdino savo padėtį po diskusijos prezidentūroje, kur buvo sukviesti kalbėtis, kaip spręsti krizę dėl Kinijos. Verslo atstovai sako išgirdę, kad Lietuvos santykiai su Kinija nesikeis, o ir neaišku, ar mums padės Europos Sąjunga.

Šiaulietis Aras iš kovidinio skyriaus išlydi jau pasveikusį savo palatos draugą. Pats vyriškis su siaubu prisimena, kaip sunkiai jam smogė koronavirusas. Du kartus į ligoninę vykęs vyras, pirmą kartą pagalbos nesulaukė. „Kai pradėjau dusti, tada pamačiau ir dangų, tada buvo labai baisu. Jau, žinokite, tada pamąstai apie visą gyvenimą per vieną sekundę“, – sako Aras. Jei būtų pasiskiepijęs, vyras sako – ligoninėje negulėtų. „Tikrai planavau skiepytis.

Susirgimų koronavirusu skaičius Lietuvoje muša rekordus – per vakar dieną užfiksuoti nauji 6234 atvejai. Ir tai yra didžiausias susirgimų skaičius nuo pandemijos pradžios. Sveikatos ekspertai tvirtina – tai tik ledkalnio viršūnė, nes sergančiųjų yra žymiai daugiau. Rekordiškai augant sergančiųjų skaičiui – testavimo punktai nespėja visų registruoti, apgultis ir šeimos gydytojų kabinetuose – atsiliepti į visus pacientų skambučius tampa nebeįmanoma.