Aktualijos

Iš Lietuvos pakilęs, kelias valstybes perskridęs ir Bulgarijoje nutūpęs orlaivis mūsų šalyje buvo parduotas trims atvykusiems bulgarams, iš kurių vienas savo šalyje yra teistas. Orlaivis buvo parduotas už apytiksliai 24 tūkst. eurų, nors jo techninė apžiūra pasibaigusi 2014 metais, pats orlaivis buvo įkeistas, rodo portalo tv3.lt surinkti neoficialūs duomenys.

Ketvirtadienio pavakare du Jungtinių  Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų  naikintuvai  F-35 ir strateginis kuro papildymo ore orlaivis  „KC-135 Stratotanker“  itin žemai prakrido virš  Vilniaus. Jie taip pat skris virš Rygos  ir Talino.  Šių  praskridimų  virš Baltijos valstybių sostinių tikslas – pademonstruoti  tvirtus JAV įsipareigojimus NATO sąjungininkėms, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pasibaigus bloko gynybos ministrų susitikimui Briuselyje. „Jei anksčiau buvo NATO priešakiniai batalionai, tai dabar kalbama apie pajėgumų vystymą iki brigadų lygio. Tai tikrai didelis žingsnis“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys neteisingais vadina kaltinimus dėl mobingo ir teigia, kad permainos įstaigoje neišvengiamos. „Kalbėti, kad naujoji vadovybė vykdo psichologinį spaudimą, terorą ar mobingą kitaip galvojančių darbuotojų atžvilgiu, nėra teisinga“, – ketvirtadienį Seime sakė jis. A. Bubnys buvo pakviestas atsakyti į parlamentarų raštu užduotus klausimus apie situaciją Genocido centre.

Slaugos namų direktorė kaltinama pasisavinusi per 100 tūkst. eurų, neteisėtai užsiėmusi komercine veikla, apgaulingai tvarkiusi buhalteriją. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė teismui perdavė bylą, kurioje Kauno rajono gyventoja I. L. kaltinama turto pasisavinimu, neteisėtu vertimusi komercine veikla, neteisingu duomenų pateikimu ir apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą. Posėdžių salėje dalyvaujant tik valdančiųjų atstovams projektui pritarta po pateikimo, toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kokie pagrindiniai šalies vadovo kalbos akcentai? Kam prezidentas skyrė pagyras, o kam išsakė kritiką? Prezidento metinį pranešimą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje vertins Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Opozicijos pasiūlytas antiinfliacinis planas Nr. 2 šiuo metu nėra reikalingas, nes dabartiniai gyventojų vartojimo tempai rodo, jog žmonės gana gerai prisitaiko prie augančių kainų ir į infliacijos šoką žvelgia nelabai baimingai. Tokios nuomonės laikosi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prezidento Gitano Nausėdos kritika dėl Vyriausybės veiksmų, reaguojant į Kinijos atsaką dėl Taivaniečių atstovybės, išsakyta galbūt neturint visos informacijos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai metiniame pranešime išsakius nusivylimą sporto politika, ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad atstatyti to, kas buvo sugriauta, nėra lengva. „Palaukti tų medalių turbūt dar turėsime. Nes, kažką sunaikinus, atstatyti nėra taip lengva“, – BNS Seime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Vyriausybę dėl mokesčių politikos, finansų ministrė Gintarė Skaistė pasigedo konkretumo, kaip derinti didinamas išlaidas ir biudžeto galimybes. Prezidento metiniame pranešime išsakytas pastabas ministrė vertino kaip pernelyg abstrakčias ir prieštaraujančias viena kitai.

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas buvo nuosaikus, o geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje akcentavimas buvo tikėtinas, sako BNS kalbinti politologai. Kita vertus, jie atkreipė dėmesį į vis ryškėjančią skirtį užsienio politikoje dėl Kinijos, o prezidento kritiką valdantiesiems vadino abstrakčia ir be aiškių siūlymų.

Seimas ukrainiečių deportacijas į Rusiją pripažino Ukrainos tautos tremtimis, ragina tai padaryti ir tarptautinę bendruomenę, siekti atsakomybės už šiuos nusikaltimus. Parlamentas ketvirtadienį 50 balsų „už“ priėmė tokią rezoliuciją, kurią teikė 23 parlamentarai iš skirtingų frakcijų, tarp jų ir opozicijos atstovai iš Darbo ir Socialdemokratų partijų. Seimo darbą dėl konflikto su valdančiaisiais boikotuojanti opozicija pačiame balsavime nedalyvavo.

Pristatydamas metinį pranešimą prezidentas daugiau dėmesio galėjo skirti ekonomikos pasiekimams, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atmeta metiniame pranešime prezidento Gitano Nausėdos išsakytą kritiką, kad valdant koronaviruso pandemiją neįsiklausyta į ekspertus. „Sutikti, kad buvo neįsiklausyta į ekspertus, aš tiesiog negaliu. Nežinau, kokius ekspertus prezidentas turėjo (omenyje – BNS), Vyriausybė buvo sudariusi nepriklausomų ekspertų grupę, labai intensyviai bendravome, net buvo momentų, kada dirbome ne valandomis, o paromis“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Dulkys.

Prezidento Valdo Adamkaus žmona 95-erių Alma Adamkienė atsidūrė ligoninėje. Prezidentas naujienų portalui tv3.lt tai patvirtino telefonu. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį praleido prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą Seime. Paaiškėjo, kad Adamkų namuose dabar vyrauja slogios nuotaikos. Ponia Alma Adamkienė šiuo metu yra ligoninėje.

Ketvirtadienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Jame jis negailėjo kritikos valdantiesiems, sakydamas, kad COVID-19 pandemijos metu Vyriausybė nesiklausė ekspertų rekomendacijų, rinkosi eiti lengviausiu keliu ir nusprendė, kad su žmonių bendruomene „galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“. Vertindami metinę pranešimą valdantieji teigia, kad dalį šios kritikos turi prisiimti ir pats prezidentas.

Prezidento pareiškimą, kad vis dar laukiama žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbo vaisių, pats ministras vadina paskatinimu, o ne kritika.  Jis sakė, kad tai, kas priklauso nuo ministerijos dėl trumpųjų grandinių ar kooperatyvų skatinimo, yra padaryta, finansavimo prioritetai taip pat pakeisti, tačiau reikia laiko, kol pasimatys rezultatai.

Ketvirtadienį šeimos gydytojai sostinėje susibūrė į solidarumo akciją „Herojai baltais chalatais“. Taip jie susirinko išreikšti savo nuogąstavimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) stumiamos sveikatos įstaigų reformos. Organizatorių teigimu, akcijos žinutę visuomenei ir sprendimų priėmėjams gydytojai siunčia per simboliką. Kudirkos aikštėje į širdies formą išsirikiavusių medikų rankos priekyje surištos raudonu raiščiu.

Profesorius Vytautas Landsbergis po prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo akcentavo, kad Vyriausybė ir prezidentas turėtų laikytis panašios krypties.  „Pranešime labai daug dalykų paliesta, įvairiai, kartais vienoje vietoje vienaip, kitoje kitaip. Ar Lietuva yra sėkmės valstybė, ar Lietuvoje viskas nesėkmingai vyksta? Nevisiškai aišku. Reikės dar panagrinėti [kalbą]. Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba.

Kalbėdamas apie šalies ekonomiką prezidentas Gitanas Nausėda išryškino negatyvius rodiklius, tačiau ignoravo akivaizdžius valstybės pasiekimus, o kai kuri jo kritika yra nepagrįsta, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad trečiajame metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda pagrįstai priekaištavo valdantiesiems konservatoriams ir liberalams dėl nesugebėjimo tartis, skurdinamo viešojo sektoriaus ir pavėluotos reakcijos į rekordinę infliaciją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina pradėti gyventi realybėje – ekonominė krizė yra neišvengiama. Ji pasigenda kalbėjimo apie realią situaciją tiek iš prezidento Gitano Nausėdos, tiek iš valdančiųjų. „Aš nevertinu prezidento nei kalbų, nei veiklos. Bet norėčiau pasakyti, kad kalba iš principo ir turi konstituciškai atspindėti užsienio ir vidaus aktualijas, tai ir buvo padaryta. Kalbos niuansus nagrinėsite jūs, jums sėkmės ir linkiu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad prezidento išsakyta kritika valdančiųjų darbui kai kuriose srityse rodo, kad tiek pozicijos, tiek šalies vadovo požiūrius į svarbiausius klausimus sutampa. Visgi parlamento vadovė nekomentavo G. Nausėdos kritikos, kad valdantieji neįsiklauso į opozicijos nuomonę. „Prezidentas paminėjo daug svarbių sričių, kurioms prioritetą teikia ir Seimas, ir Vyriausybė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad saugumo ir užsienio politikos srityse Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda veikia kartu – ir tai yra svarbiausia. „Akivaizdu, kad tose srityse, kurios pagal Konstituciją reikalauja bendro Vyriausybės ir prezidento veikimo – saugumo, o ir užsienio politikos srityse – taip ir yra veikiama, kartu siekiant tų pačių geopolitinių tikslų.

Prezidentas Gitanas Nausėda skaitydamas metinį pranešimą sukritikavo neapgalvotą sprendimą Vilniuje leisti atverti Taivaniečių vardo atstovybę. Pasak jo, mūsų valstybė nepasiruošė atsakomiesiems Kinijos veiksmams, o valdžia verslininkams siūlė pakentėti, o tarp eilučių – patylėti.  „Šiais metais dalis Lietuvos verslo nukentėjo dėl audringos Kinijos reakcijos į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje.

Skaitydamas trečiąjį metinį pranešimą Seime prezidentas Gitanas Nausėda daugiausia dėmesio skyrė nacionalinio saugumo reikalams, nes Rusijos invazija Ukrainoje sudrebino Europos saugumo pamatus, tačiau neužmiršo ir pandemijos reikalų bei priminė, kad virusas vis dar yra šalia. Šalies vadovas išvardijo galimas klaidas, valdant koronavoruso pandemiją, o už tai buvo atsakingas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą skaito metinį pranešimą Seime, kuris šia proga užmiršo savo nesutarimus – valdantieji ir opozicija metinio pranešimo susirinko paklausyti į vieną salę, nors pastaruoju metu posėdžiavo atskirose vietose. Savo kalbą šalies vadovas pradėjo nuo didžiausių iššūkių, kurių sulaukė Lietuvos gyventojai, o pirmieji akordai neapsėjo be Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, mat tai sudrebino Europos saugumo pamatus.

Kiekvieną savaitę Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas nevartotinas veiksmo būdui reikšti, todėl vietoje „pagrinde“ sakykime „daugiausia, apskritai, dažniausiai, iš esmės“....

Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą. Artimiausiu metu visa surinkta informacija bus perduota Kultūros paveldo departamentui, kuris ir nuspręs, kaip elgtis su radiniu – ar jį įamžinti kaip miesto istorijos ženklą, ar tiesti dviračių taką, kaip numatyta projekte.

Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pasieniečiai per parą apgręžė 20 neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Paskutinę savaitę fiksuota nuo kelių iki 38 neteisėtų migrantų bandymų patekti į šalį per parą. Po daugiau kaip trijų savaičių pertraukos dešimt neteisėtų migrantų iš Baltarusijos neleistinose vietose bandė kirsti sieną į Latviją. Į Lenkiją antradienį iš Baltarusijos brovėsi 56 asmenys.

Teisėsauga buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kovo 11-osios Akto signatarų klubo deleguotos Zitos Šličytės, tačiau tai padaryti įpareigojo teismas, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepagrįstai atmetė nuo COVID-19 mirusio gydytojo artimųjų prašymą išmokėti kompensaciją, nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis patenkino mirusio gydytojo sutuoktinės skundą ir panaikino atitinkamą SAM komisijos sprendimą bei įpareigojo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti naują sprendimą.

Telekomunikacijų ir žiniasklaidos grupės „Bitės grupė“ generaliniu direktoriumi birželio pradžioje paskirtas Pranas Kuisys BNS teigia, kad tarptautiniai akcininkai svarsto apie naujus įsigijimus ir braižo penkerių metų plėtros planus, kur grupės pajamos ir pelnai kasmet turėtų augti dviženkliais skaičiais. Didžiausias investicijas, kurios per artimiausius dvejus metus Lietuvoje ir Latvijoje viršys 100 mln.

Šeši iš dešimties lietuvių palaikytų visuotinį šaukimą į kariuomenę, rodo ketvirtadienį paskelbta LRT užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Už visuotinį šaukimą į kariuomenę pasisakė 58 proc. respondentų. 49 proc. apklaustų gyventojų pritartų, kad visuotinis šaukimas galiotų tik vaikinams, 9 proc. pritartų visuotiniam šaukimui ir merginoms, ir vaikinams. 34 proc. šalies gyventojų nepritaria visuotinio šaukimo įteisinimui Lietuvoje, o 8 proc.

Ketvirtadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, šeimos gydytojai organizuoja akciją „Balti herojai surištomis rankomis“. Šeimos gydytojai piktinasi vykdoma sveikatos sistemos reforma ir baiminasi, kad jų darbas iš esmės taps administracinis.

Lietuvos kariuomenė kartu su Krašto apsaugos ministerija perdavė Ukrainai šarvuočius M113 – taip užbaigiama 15,5 mln. eurų vertės pastaroji Lietuvos paramos siunta. Į šią sunkiosios technikos paramos siuntą įtraukti 10 karinių sunkvežimių ir 10 išminavimo darbams naudojamų visureigių Ukrainą pasiekė birželio pradžioje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį su Ukrainos kolega Serhijumi Škarletu nuotoliniu būdu aptars į Lietuvą atvykusių ukrainiečių švietimo klausimus. „Aptarsime nuotolinio mokymosi Ukrainos mokyklose galimybes bei tarptautinės Ukrainos mokyklos veiklą Lietuvoje apsigyvenusiems karo pabėgėliams“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Svarbu, kad visi mokiniai, ypač abiturientai, turėtų visas galimybes sėkmingai baigti mokslo metus.

Seimas ketvirtadienį planuoja pradėti svarstyti vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą. Neseniai parengto projekto pateikimas įtrauktas į plenarinio posėdžio darbotvarkę, nors pastaruoju metu opozicijai boikotuojant Seimo darbą, neaišku ar posėdis apskritai. Šiuo įstatymu siekiama uždrausti propaguoti totalitarinių, autoritarinių režimų simbolius, asmenybes, įvykius ir sudaryti galimybę visapusiškai desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves.

Baltijos šalims prašant NATO jose dislokuoti tarptautines sąjungininkų brigadas, Aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje tarsis dėl priemonių stiprinti rytinį bloko sparną. Lietuva, Latvija ir Estija iki brigadų dydžio vienetų prašo didinti juose 2017 metais dislokuotus sąjungininkų batalionus, motyvuodamos išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitys trečiąjį metinį pranešimą. Konstitucija numato pareigą valstybės vadovui Seime perskaityti metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Pirmajame savo pranešime G. Nausėda akcentavo Lietuvos tikslą būti teisinga, žalia, inovatyvia gerovės valstybe. Jis taip pat sakė, kad kuriant valstybę reikia didesnės pagarbos, dialogo ir tarpusavio pasitikėjimo.

Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė rusų puolimą Dolynos gyvenvietės Donbase kryptimi. Pranešama, kad Rusijos pajėgos nuo gyvenvietės atsitraukė. Ukraina taip pat praneša, kad toliau tęsiasi rusų puolimas Donecko kryptimi, pagrindines pajėgas Rusija toliau telkia Sjevjerodonecko ir Vachmuto kryptimis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį paragino NATO sąjungininkes toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, pareiškęs, kad tai yra raktas į su Rusijos invazija kovojančios šalies pergalę. Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime. „Ukraina kariauja dėl viso regiono saugumo, todėl bendromis  pastangomis su sąjungininkais turime siekti kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje.

Jau dabar skurstantiesiems pagalbos ranką tiesiančios organizacijos įspėja – daugėja žmonių prašančių būtiniausių maisto produktų: duonos, kruopų, miltų. Baiminamasi, kad rekordinė infliacija, maisto kainų ir energijos išteklių šuolis į skurdo gniaužtus įstums vis daugiau žmonių: skurs senjorai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, neįgalieji. Ekonomistai jau garsiai prabyla apie tai, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą atsirita recesijos banga.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Likus vos keturioms dienoms iki nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo 2 etapo pabaigos, trečdalis vartotojų to dar nepadarė – delsia maždaug ketvirtis milijono žmonių. Gyventojai ir toliau skundžiasi, kad sunkiai supranta pasiūlymų vingrybes ir sąlygas, o kai kurie ir iš viso piktinasi, kam to reikia, kai konkurentų pasiūlymai skiriasi vos cento dalimis.

Lietuvoje ėmė siausti laukinių orchidėjų vagys. Pajūryje ekologai rado daugiau kaip pusšimtį iškastų duobių ir išvogtų šių retų augalų. Aplinkosaugininkai sunerimę – tokių atvejų kasmet ėmė daugėti, ir ne tik Žemaitijoje, bet ir kitur Lietuvoje. Veikiausiai vadinamieji gamtos brakonieriai vagia siekdami pasipelnyti, mat juodojoje rinkoje vieno augalo kaina siekia apie šimtą eurų.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.

Po mįslingo lėktuvo skrydžio iš Lietuvos siūloma griežtinti šalies oro erdvės reglamentus. Šiandien tai svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kariuomenės ir policijos atstovai. Anot jo pirmininko, praėjusią savaitę iš Lietuvos pakilęs lėktuvas, kuris kirto septynias Europos Sąjungos ir NATO valstybes, nepateikė skrydžio plano ir nereagavo net į pakilusius naikintuvus, atskleidė sistemos spragas, kurias reikia kuo greičiau užlopyti.