Sveikata

Naujų vėžio atvejų iki 2050 metų padaugės 77 procentais, palyginti su 2022 metų skaičiumi, ketvirtadienį įspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vėžio tyrimų agentūra. „2050-aisiais prognozuojama daugiau kaip 35 mln. naujų vėžio atvejų“, – sakoma PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) pareiškime. Tai būtų 77 proc. daugiau nei maždaug 20 mln. 2022-aisiais diagnozuotų atvejų. Kaip svarbias prognozuojamo augimo priežastis IARC nurodė tabaką, alkoholį, nutukimą ir oro taršą.

„Kartais būna liūdna skaityti pašiepiančius komentarus apie išplėstinės praktikos slaugytojus – neva, dėl mūsų pas gydytojus visai nebus įmanoma patekti. Noriu pabrėžti, kad kiekvienas slaugos specialistas yra kompetentingas savo srityje ir gali pasirūpinti paciento slaugos poreikiais“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje dirbanti išplėstinės praktikos slaugytoja Miglė Didbalytė.

Plungės ligoninė pasidalino neeiliniu įvykiu – įstaigoje buvo atlikta neeilinė operacija. Gydytojai pasakoja iškart matę, koks tai sudėtingas atvejis, tačiau sukūrė stebuklą – pacientas išgyveno. „Infekcija buvo taip toli pažengusi, jog visi sakė, kad pacientas neišgyvens. O jis išgyveno. Plungės ligoninės Chirurgijos-traumatologijos skyriaus gydytojo traumatologo Giedriaus Repšio ir kartu su juo dirbusių kolegų dėka.

Dėl profilaktinio vairuotojų sveikatos patikrinimo į Karoliniškių polikliniką kreipusis vilnietė Gražina liko ne tik pasipiktinusi paslaugos organizavimu, bet ir be teisės kurį laiką vairuoti automobilį. Tiesa, kaip teigia moteris, ji galėjusi tapti pažeidėja to net nežinodama, mat neturėdama pažymos galėjo vairuoti. Poliklinika gi atsiprašė ir neslėpė, kad paslaugos šįkart nebuvo suteiktos sklandžiai.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos (OVLK) vadovę Skaidrą Valiukevičienę rezidentai kaltina mobingu. Anot jų, profesorė ilgus metus šaiposi iš jų išvaizdos, menkina jų nuomonę, pavedinėja su rezidentų darbu nesusijusias užduotis, pranešė portalas „Delfi“. Kaip nurodoma portalo publikacijoje, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) informavus apie numatomą galimybę sudaryti sąlygas estetinės medicinos paslaugas teikti ir kitų specializacijų gydytojams, baigusiems specialų įvadinį kursą, ...

Mūsų balsas yra vienas iš pagrindinių komunikacijos būdų: juo perduodame informaciją, išreiškiame jausmus ir bendraujame vieni su kitais. Viena iš svarbiausių balso aparato dalių yra gerklos. Kai jų veikla sutrinka, gali prasidėti gerklų ligos. Siekiant išvengti ligų ir komplikacijų, svarbu kuo anksčiau nustatyti balso pakitimus.

Nauja paslauga Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – nuo vasario mėnesio pacientus, su lėtiniu skausmu, konsultuos gydytojas anesteziologas-reanimatologas Tadas Gabinaitis, skausmo gydytojas. Gydytojas Tadas Gabinaitis keletą metų dirbo RKL Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau prisijungė prie anesteziologų komandos. Papildomai baigęs lėtinio skausmo gydymo kursą, konsultuos pacientus su lėtiniu skausmu.

Per pastarąsias savaites (palyginus 3-osios ir 4-osios šių metų savaičių duomenis), Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų skaičiai, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis auga, taip pat daugiau asmenų dėl gripo patenka į ligonines, tačiau toks sergamumo pakilimas yra įprastas šiam metų laikui. Situacija atidžiai vertinama ir kol kas nėra jokių rodiklių, kurie verstų sunerimti.

Nors pagal oficialius duomenis Lietuvoje netrūksta dermatologų, dauguma jaunų specialistų renkasi ne gydomąją, o estetinę veiklos kryptį, pastebi medikų atstovai. Patys dermatologai neslepia – mažai šios srities specialistų dirba tik valstybinėse įstaigose, kur pacientai priimami gydymui. Dermatologo specialybę pasirinkę asmenys neretai dirba ir privačiame sektoriuje, kur dažnai suteikiamos gerai apmokamos estetinės.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos pripažintos ir sertifikuotos kaip vienas iš aukščiausius kokybės standartus atitinkančių EUROSPINE stuburo chirurgijos referentinių centrų visoje Europoje. Pagal savo atliekamų operacijų skaičių ir sudėtingumą bei užtikrinamą gydymo kokybę šis centras konkuruoja su vokiečių, prancūzų, austrų, šveicarų ir kitomis garsiomis Europos klinikomis. Artimiausias kitas toks centras Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse yra Stavangeryje, Norvegijoje.

Antradienį naujai atidarytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas, kuriame vienu metu gydytis galės 86 pacientai, o per metus planuojama suteikti per 9 tūkst. konsultacijų. Į sostinės filialo atnaujinimą buvo investuoti 6 milijonai eurų valstybės lėšų.

Storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausių onkologinių ligų, kuri neaplenkia nei vyrų, nei moterų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Kasmet nuo šios ligos miršta per 800 pacientų.

Siekiant spręsti pacientų laukimo eilių pas gydytojus klausimą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša plėsianti telemedicinos ir nuotolines konsultavimo paslaugas. Anot ministerijos, įgyvendinant projektą atsiras galimybė pacientams nesudėtingais atvejais konsultuotis su šeimos gydytoju, o jam – konsultuotis su kitų gydytojų specialistu, o pacientams kai kuriais atvejais nebereikės vykti į respublikos ar universiteto ligonines ar didžiąsias poliklinikas, kad gautų konsultaciją.

Intensyviai plintant kvėpavimo takų infekcijas sukeliantiems virusams visuomenės sveikatos specialistai ragina prisiminti per pandemiją aktyviai taikytas priemones – laikytis higienos, vėdinti patalpas, užsidėti kaukę ten, kur viešose vietose nėra galimybės išlaikyti atstumo. Profesorius Saulius Čaplinskas savo ruožtu primena, kokie simptomai galėtų padėti atskirti, kokiu virusu užsikrėtėme.

Žiemos metu gausu virusinių susirgimų, peršalimo ligų. Ar esate girdėję, kad haloterapijos procedūros yra veiksminga priemonė tiek prevencijai, tiek sveikstant po ligų? Vilniaus miesto klinikinė ligoninė kviečia išmėginti nemokamas haloterapijos procedūras Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, esančiame Antakalnio g. 124, Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų centre. Haloterapija – tai nevaistinis gydymo būdas, kai kvėpuojama druskomis prisotintu oru.

Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 286 asmenims, iš jų 63 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9886. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Ligonių kasos primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, turintys gydytojo specialisto siuntimą, neskubėtų už brangiuosius tyrimus ir procedūras mokėti iš savo kišenės. Jų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Antradienį po rekonstrukcijos bus atidaromas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas. Atidaryme dalyvaus ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Vilniaus filiale priklausomybės ligų gydymo ir priežiūros paslaugos teikiamos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir jaunimui. Sostinės filiale kasmet dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms ir potraukio azartiniams lošimams gydosi ir konsultuojasi daugiau nei 6000 asmenų.

Lietuvoje sausio 22–28 d. (4-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Sausio 15–21 d. (3-iąją savaitę) jis buvo mažesnis – 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Sveikatos apsaugos ministerijai informavus, kad numatoma keisti estetinės medicinos reguliavimą ir sudaryti galimybę nechirurgines grožio paslaugas teikti įvairių sričių gydytojams, baigusiems specialų įvadinį kursą, medikų bendruomenė kreipiasi į šalies universitetus. Per savaitgalį Lietuvos gydytojų sąjungos inicijuotą kreipimąsi pasirašė daugiau nei 500 gydytojų.

Rokiškėnai labai džiaugiasi naujuoju Rokiškio ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju Žygimantu Paliūniu, kuris, ne vieno paciento nuomone, tapo „išsigelbėjimu“ po du ar tris mėnesius šios srities specialistų konsultacijos laukiantiems žmonėms.

Europoje stipriai išaugus tymų atvejų skaičiams specialistai skambina pavojaus varpais – sąlygos plisti šiai ligai darosi ypač palankios. Įspėdami, kad šis virusas ypač lakus, jie duria pirštu į drastiškai mažėjančias vaikų vakcinacijos nuo tymų apimtis. Nerimą didina ir jau šiais metais fiksuotas įvežtinis tymų atvejis. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Europoje pernai labai padaugėjo tymų atvejų – užregistruota 30 tūkst.

Gripas, COVID-19 ar kiti vadinamąjį peršalimą sukeliantys virusai įgauna pagreitį. Ypač kylant sergamumui gripu dar nesiryžtama prognozuoti, ar pikas jau pasiektas. Tiesa, specialistai skuba raminti, kad sergamumas iš esmės yra sugrįžęs į priešpandeminį ir kol epidemijos skelbti nemato reikalo.

Nors kava yra vienas populiariausių gėrimų ryte, gydytojai pabrėžia, kad dalies žmonių organizmus šis gėrimas gali veikti itin žalingai. Kurie faktai apie kavą yra tiesa, o kurie – mitai? Ar kava tikrai sustiprina nerimo jausmą? Ar galimą kavą gerti ryte prieš maistą? Į šiuos ir kitus klausimus „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ atsakė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

Esant vitaminų ar mineralų trūkumui jaučiami simptomai gali būti nuovargis, galvos svaigimas, išblyškusi oda, slenkantys plaukai, galūnių tirpimas. Tačiau TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas Alvydas Unikauskas papasakojo apie vitaminų ir mineralų perdozavimą bei kaip tą atpažinti. Vitaminų ir mineralų perdozavimas gali pasireikšti tada, kai medžiagų organizme trūksta. Tokiais atvejais žmonės yra linkę imtis drastiškų priemonių, kurios gali baigtis preparatų perdozavimu.

Daug lietuvių yra užsikrėtę Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, tačiau apie tai gali nieko nežinoti. Ši klastinga infekcija gali nerodyti jokių ženklų, tačiau tyliai daryti savo juodą darbą – sukelti skrandžio opą, lėtinį gastritą ar net galiausiai vėžį.  Kauno klinikų Virškinimo sistemos tyrimų instituto ir Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas gydytojas gastroenterologas prof. habil. dr.

Baiminantis plataus masto tymų protrūkių, Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ragina tėvus užsakyti savo vaikams praleistus MMR skiepus (kombinuota vakcina, apsauganti nuo trijų ligų: tymų, kiaulytės (epideminio parotito) ir raudonukės). NHS praneša apie didėjantį pavojų visuomenės sveikatai. Po dviejų trigubos vakcinos dozių nuo tymų ir raudonukės bus apsaugota apie 99 proc., o nuo kiaulytės – 88 proc. vaikų.

Šiais laikais jau sunku nustebinti sveikuolių, kurie ir lauke spaudžiant šaltukui lenda maudytis į eketę, socialiniuose tinkluose pasidalinamais vaizdais. Vis tik ar maudynės lediniame vandenyje – visada tik į naudą? Vis daugiau žmonių ieškodami būdų grūdintis išbando ne tik kontrastinio dušo procedūras, bet ir daug ekstremalesnį užsiėmimą – maudynes žiemą šaltame vandenyje ar ledo vonioje.

Žiemos metu serga, sirgo arba sirgs daugelis lietuvių. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas Alvydas Unikauskas pasakojo, kad dažniausiai sergama virusine COVID-19 ir gripo infekcijomis. Laidos vedėjas patarė, kaip elgtis persirgus koronavirusu ir kaip greičiau atgauti jėgas. Gydytojas A. Unikauskas teigė, kad visai nesvarbu, ar sergate gripu, koronavirusu ar kokia kita infekcija – šalia gydytojo paskirtų receptinių vaistų svarbu malšinti individualiai jaučiamus simptomus.

Greitosios medicinos tarnyba šeštadienio rytą pasidalijo istorija iš medikų kasdienybės. Atvykę gelbėti žmogaus, medikai pateko į pavojingą situaciją. Nepaisant pavojingų aplinkybių, medikai išvydo nuo šalčio pamėlusį vaiką.  Socialiniuose tinkluose Kauno greitosios medicinos tarnyba paviešino įrašą su neeiline istorija. Atvykus – pavojinga situacija „Emocijų švytuoklėse... Kartais gelbėdami medikai pravirksta... ...eilinė darbo diena... Temsta.

Sveikatos apsaugos sistemai išgyvenant sunkius laikus ir nemažėjant gyventojų nepasitenkinimui dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus, vis garsiau kalbama, ar su laiku už mediciną neteks patiems gyventojams daugiau susimokėti iš savo kišenės. Svarstoma tiek apie tai, ar neturėtų didėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, ar galbūt atsirasti apmokamos paslaugos ir viešosiose įstaigose.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) tapo trečiąja šalies gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos. Pirmoji abdominalinė operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei, kuriai piktybinis navikas buvo nustatytas dalyvaujant patikros programoje. Vilniuje, Santaros slėnyje nuo šiol susitelkusi stipriausia robotinės chirurgijos koncentracija Lietuvoje. NVI bus atliekamos robotu asistuojamos pilvo organų, urologinio, ginekologinio vėžio operacijos.

Viena dažniausių moterų nedalyvavimo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje priežastis – „esu sveika, nematau reikalo tikrintis“. Šį mitą būtina išsklaidyti. Prevencija (lot. praeventio) – yra išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Tai yra veiksmas, kuriuo siekiama išvengti kažko nemalonaus ateityje.  Kalbant apie sveikatos temą – daugelio ligų atsiradimo išvengti yra sunku, ne visos jos gali būti diagnozuojamos ankstyvojoje fazėje, užkertant kelią jos įsibėgėjimui.

Visuomenėje tebegyvuojantys ankstesnių kartų patirtimi besiremiantys mitai, jog šaltuoju metų laiku reikia valgyti gausiau ir riebiau yra klaidingi, sako gydytojai ir vaistininkai. Specialistų teigimu, šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ritmas yra panašus tiek žiemą, tiek vasarą, todėl norint išlikti sveikais šaltuoju sezonu, patariama valgyti visavertį, subalansuotą maistą, nepamiršti gerti skysčių bei stengtis kuo daugiau judėti atvirame ore.

Šią savaitę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užfiksavo vyrą, kuris išdidžiai demonstravo sovietinę simboliką. Pirminiais duomenimis, jis galėjo būti šios įstaigos darbuotojas. Paaiškinimus dėl incidento pateikė ir pati ligoninė. Kaip portalui tv3.lt nurodė įstaigos atstovė, dėl šio įvykio jau yra pradėtas tyrimas.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 179 asmenim, 45 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso ligos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9883. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atsinaujino – savaitės pradžioje paskelbė savo naująjį logotipą. Vis tik vos jis buvo paviešintas, spėjo sulaukti ne vieno ironiško vertinimo, esą labiausiai jis primena labirintą, kurį kai kada tenka įveikti norint prasibrauti pas gydytojus. Ekspertas gi neslėpė, kad su vizualu padirbėta neblogai, tačiau jis atrodo atsiradęs ne vietoje ir ne laiku.

Marija (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas) iš Klaipėdos liko nusivylusi vienos iš uostamiesčio ligoninių priėmimo skyriaus darbuotojų elgesiu. Jos teigimu, su skausmais į Respublikinę Klaipėdos ligoninę atvykusiai jos sesei buvo pasiūlyta tik mokama pagalba ir paraginta kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tačiau jau netrukus moteriai toje pačioje ligoninėje teko gultis po skalpeliu – operuoti gangreninį apendicitą.

Skrandžio skausmas – daugeliui pažįstama būklė, kuria dažniausiai įvardijamas diskomfortas epigastrio srityje – viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, dar vadinamoje „po duobute“. Šį simptomą neretai lydi pykinimas, vėmimas, deginimas už krūtinkaulio ar pilnumo jausmas. Visgi, pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojo gastroenterologo Beno Sakalausko, toks pojūtis nebūtinai signalizuoja apie skrandžio ligas – tai gali būti ir kitų organų susirgimų pasekmė.

55 Lietuvos gydymo įstaigos dalyvavo bandomuosiuose projektuose, skirtuose pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams, kuriems diagnozuotos dvi arba daugiau lėtinių neinfekcinių ligų. Sveikatos ministerija nurodo, kad projektus 2020–2023 m. įgyvendino 14 Lietuvos gydymo įstaigų, bendradarbiaudamos su kitomis gydymo įstaigomis kaip partnerėmis – iš viso 55 įstaigos.

Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 210 asmenų, 42 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronaviruso liga pražudė vieną asmenį. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9883. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

„Nebuvau pareiginga pacientė, kuri tikrinasi sveikatą pagal prevencines programas, – pokalbį pradeda 52-ejų Jovita Poškuvienė, beveik prieš septynerius metus įveikusi gimdos kaklelio vėžį. – Net pajutusi pirmuosius neįprastus kūno siunčiamus signalus, neskubėjau apsilankyti pas gydytojus. Dabar žinau, kad tai yra klaidos, kurių nekartoti noriu paskatinti visas moteris.

Panevėžio miesto savivaldybėje vyko konkursas Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus pareigoms eiti, kurį laimėjo Aurelija Petronienė. A. Petronienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijo slaugos krypties bakalauro profesinį laipsnį, Klaipėdos universitete – sveikatos priežiūros vadybos magistrą. Moteris įvairiose įstaigose yra dirbusi slaugytoja, pastaruoju metu Panevėžio miesto poliklinikoje dirba vyriausiąja slaugos administratore.

Daugelis mūsų kartais norėdami atlikti kuo daugiau darbų, nusprendžiame paaukoti savo miego valandas. Be to, neretai ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, stiprus stresas, turi įtakos poilsio kokybei. Kokių pasekmių tai gali sukelti mūsų sveikatai? Pasak Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Ingos Giedraitienės, miegas – varomoji mūsų organizmų jėga, o jam sutrikus padidėja įvairių ligų rizika.

Daugiau nei 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų išsivysto dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV) pakenktų gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių. Nuo žmogaus papilomos virusio patekimo ant gimdos kaklelio iki vėžio išsivystymo dažniausiai praeina daugiau nei 10 metų. Jei moteriai diagnozuota, kad ji yra užsikrėtusi ŽPV, dar nereiškia, kad jai būtinai išsivystys gimdos kaklelio vėžys. Priklausomai nuo amžiaus, iki 80 proc. atvejų žmogaus papilomos virusas išnyksta savaime.

Antradienį koronaviruso infekcija patvirtinta 227 asmenim, 51 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso ligos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9881. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutarimą, ar įstatymo norma, numatanti, kas ir kokiu būdu turi teisę prašyti atlyginti medikų padarytą žalą, neprieštarauja Konstitucijai. Į vieną bylą buvo sujungti keli Vilniaus apygardos teismo prašymai. Šis teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnis, nurodantis asmenis, turinčius teisę gauti kompensacijas dėl medikų padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Praėjusiais metais Europoje labai padaugėjo tymų atvejų: užregistruota 30 tūkst. susirgimų, ir tai yra 30 kartų daugiau nei ankstesniais metais, antradienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Regione pastebėjome ne tik 30 kartų išaugusį tymų atvejų skaičių, bet ir beveik 21 tūkst. hospitalizacijų bei penkias su tymais susijusias mirtis. Tai kelia nerimą“, – sakoma PSO pareiškime.

LSMU Kauno ligoninė pradėjo taikyti inovatyvų inkstų akmenų šalinimo operaciją, kai su minimalia invazija vienu metu pašalinami mažesni ir stambesni akmenys. Taip pat tokius akmenis, kurių negalima gydyti procedūra be pjūvių. Anksčiau tokiais atvejais pacientą tekdavo operuoti ne vieną kartą tam, kad būtų galima pašalinti visus akmenis iš inksto ertmių.