Patarimai

Retos monetos – tikri brangakmeniai, jei jos yra su klaidomis. Jos gali būti vertos labai didelių sumų pinigų. Yra trys monetos, iš kurių galite uždirbti nemažas sumas, o už vieną monetą galite gauti tūkstančius. Retos monetos gali būti labai vertingos, ypač tos, kuriose yra kaldinimo klaidų. Pastaruoju metu daug tokių „brangakmenių“ buvo parduota už tūkstančius kartų didesnę kainą nei jų nominalioji vertė.

Vis labiau artėjant rudeniui, grybautojai iš miškų tempia ir pilnesnius krepšius grybų, o jų turinys pasipildė ir tais grybais, kurių nerasdavo vasaros pradžioje – pintines pripildo vis daugiau baravykų. Grybautojams vis dalinantis savo laimikiais socialinio tinklo grupėse, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką pavyksta rasti Lietuvos miškuose ir kur ieško grybų karalių baravykų. Baravykus lietuviai neša kibirais Daiva Minkevičienė grybauja Kėdainių rajone, miškuose netoli Krakių.

Atvykusiems į Kuršių neriją paatostogauti ir pailsėti pro akis nepraslysta įvairūs įspėjamieji ženklai apie vietovėse ypatingai saugomą florą ir fauną. Kuršių nerijoje ėmus teršti ar kitaip niokoti gamtą galima sulaukti baudų už nusižengimus. Kuršių nerijos nacionalinis parkas pranešė, kad išsilaipinti iš plaukiojimo priemonių į salos krantą Naglių ir Grobšto rezervatuose yra draudžiama.

Rytoj, rugpjūčio 10 dieną, yra minima lietuviams ypatinga data. Jau nuo seno šią dieną buvo garbinamas dievas Perkūnas ir stebimi dangaus ženklai, kurie galėdavo išpranašauti ateitį. Rugpjūčio 10 d. senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų.

Vakar Lietuvos pajūryje, Juodkrantėje, buvo užfiksuotas neįtikėtinas reginys. Atrodė, kad plaukiantis vandeniu laivas iš tiesų – pakibęs ore. Iš tiesų tai buvo ypatingas reiškinys, kuris dar žinomas kaip Fata Morgana. Orų stebėtoja pasidalijo šia žadą atimančia nuotrauka, o specialistai paaiškino, kodėl susidaro tokia optinė iliuzija.

Socialinėje erdvėje vis dažniau matomi miško gėrybių vaizdai slepia ir tamsiąją pusę – su išaugusiu noru vykti į mišką ieškoti grybų, uogų, išauga ir pranešimų dėl pasiklydusių žmonių skaičius. Kaip teigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) pareigūnai, dažniausiai miškingose vietovėse pasiklysta garbaus amžiaus asmenys. Skaičiuojama, jog liepos mėnesį Kauno apskrityje pareigūnai išgelbėjo šešis pasiklydėlius.

Rugpjūčio mėnuo pasižymi ypatingų dangaus kūnų pasirodymo laiku. Dėl to tie, kurie naktimis pakelia akis į dangų, gali pamatyti stulbinančius vaizdus. Vieną iš tokių vaizdų, Paukščių taką, dangaus kūnų stebėtojui pavyko įamžinti Vilniaus rajone. Vyras pasidalijo įstabia nuotrauka su kitais dangaus kūnų stebėtojais ir sulaukė gausybės reakcijų.

Vakar Lietuvoje buvo galima pamatyti pasirodžiusį lietų. Tačiau kai kuriose šalies dalyse iškrito ir kitų kritulių, t. y., pasirodė kruša. Daugiausiai jos buvo galima išvysti šiaurės rytiniuose šalies kraštuose. Šie krituliai buvo užfiksuoti Zarasų rajone. Pasirodė kruša Vakar, trečiadienį, Zarasų rajone iškrito kruša. Nors krituliai nebuvo stambūs, tačiau juos pavyko nufilmuoti.

Įgudę taupyti tautiečiai, tikriausiai, neleis sumeluoti, kad kur kas mažiau išleidžiama renkantis didesnes pakuotes. Įvertinus 100 gramų ar mililitrų kainą ir lyginant ją su kilogramu ar litru, pirkti didesnę skalbimo miltelių, šampūno, dantų pastos, kavos, aliejaus ar daugelio kitų produktų pakuotę dažniausiai apsimoka labiau.

Lietuvių pergalės Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nesibaigia – vakar Lietuvos disko metikas Mykolas Alekna pasidabino sidabro medaliu, pagerindamas savo tėčio Virgilijaus Aleknos disko metimo olimpinį rekordą. Šios varžybos prie televizorių ekranų subūrė tūkstančius lietuvių, kurie šiandien „Facebook“ erdvėje dalijasi padėkos žinutėmis legendinio metiko sūnui M. Aleknai. Pro internautų akis nepraslydo ir 2022-aisiais paties Mykolo Aleknos įkelta nuotrauka.

Yra žinoma, kad invaziniai augalai gali būti pavojingi ekosistemai. Taip yra dėl to, nes jie gali sparčiai sunaikinti vietines augalų rūšis ir keisti bei mažinti gyvūninių rūšių sudėtį. Vienas iš tokių invazinių augalų – rykštenė. Svarbu neauginti savo sklype rykštenių, nes šios plečiasi milžinišku greičiu.

Kaunui besiruošiant pagrindinės miesto aikštės rekonstrukcijai, gyventojams kilo klausimas – kur stovės miesto Kalėdų eglė, jei Rotušės aikštė bus uždaryta? Aiškėja, kad gražiausios metų šventės planus dėliojantis Kaunas jau išrinko ir naująją žaliaskarės vietą. Kalėdų šventės planai pradėjo aiškėti, kuomet Kauno miesto savivaldybė už daugiau nei 2 tūkst.

Rugpjūčiui atėjus, daugelis pradeda svarstyti, kokias gėles būtų geriausia sodinti kapuose artėjančiam rudens sezonui. Svarbu žinoti, kurios gėlės ilgai išlieka dekoratyvios ir kokius augalus vertėtų rinktis, kad kapai atrodytų estetiškai ir tvarkingai net ir šaltėjant orams. Reikia atkreipti dėmesį į augalus, kurie ne tik gražiai atrodo, bet ir gerai prisitaiko prie rudens sąlygų.

Vasarai artėjant į pabaigą, šliužai kelia vis daugiau rūpesčių – jų veisimosi sezonas baigėsi, todėl šių kenkėjų, ieškančių sodo augalų, kuriais galėtų misti, tik daugėja. Šliužų neišvengė ir sodininkė Inga, pasidalijusi savo asmenine patirtimi, kas jai padeda atsikratyti šių kenkėjų. Kova su šliužais – nelengvas darbas, tačiau yra natūralių būdų, kaip atsikratyti šių kenkėjų. Taip nereikia naudoti nuodingų granulių, kurios gali būti pavojingos ir žmonėms, ir gyvūnams.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir „LTG Link“ kviečia gyventojus atsisakyti seno, taršaus automobilio ir pasinaudoti dar viena tvaresnio keliavimo alternatyva. Sunaikinus seną M1 klasės transporto priemonę, 1000 eurų kompensaciją nuo šiol galima panaudoti ne tik įsigyjant dviratį, paspirtuką ar viešojo transporto bilietus, bet ir kelionėms geležinkeliais Lietuvoje.

Sodo veja yra mėgstamiausia laisvalaikio zona, todėl ypatingai svarbu vasarą ją išlaikyti labai geros būklės. Šiais metais labai aktyviai darbuojasi kurmiai, darydami žalą visų tipų vejoms. Kurmiai rausia giluminius urvus bei tunelius išstumdami žemes į paviršių, o galybė kurmiarausių sudarko veją.

Lankydamiesi Dieveniškių istoriniame regioniniame parke ir užsukę į Bėčionių piliakalnį galite pamatyti vieną gražiausių ir didžiausių Lietuvos dieninių drugių – machaoną. Jau pats vardas skamba karališkai.  Dangumi sklandantis ryškiaspalvis meno kūrinys – taip pelnytai gali būti vadinamas šis puošnus skraidūnas. Jo grakštus ir lengvas skrydis išsiskiria iš kitų drugių, kaip ir dydis bei ryškios spalvos – tikrai neliks nepastebėti.

Rugpjūčio mėnuo yra puikus laikas grybavimui Lietuvoje. Šiltos vasaros dienos ir dažni lietūs sukuria idealias sąlygas grybų augimui miškuose. Rugpjūčio pradžia dažnai pasižymi įvairių rūšių grybų gausa, todėl tai yra puikus metas tiek patyrusiems grybautojams, tiek pradedantiesiems leistis į miško gilumą. Keletas grybautojų pasidalino savo laimikiais bei papasakojo, kaip dažnai bei kur randa grybų.

Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena tokių – Vibrio bakterija. Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie 20 °C. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kokia tai liga, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams, rašoma pranešime spaudai...

Sodų karalienėmis tituluojamos hortenzijos užkariavo lietuvių sodus, tačiau kartais tenka padirbėti, norint sulaukti įspūdingų žiedų. Ypač lepiomis laikomos didžialapės hortenzijos, vis tik, žinant jų priežiūros subtilybes, jos kasmet nudžiugins žiedais. Trynukių mama, „Mamos blogas“ autorė Daina Miceikaitė pasidalijo savo asmenine patirtimi, kas padeda norint sulaukti įspūdingų didžialapių hortenzijų žiedų.

Vos savaitei prabėgus nuo stiprios stichijos buvo gauta žinių apie vėl pasirodžiusį gausų intensyvų lietų vienoje iš Lietuvos dalių. Šįkart liūtis truko neilgai, tačiau kritulių negailėjo. Vyrui pavyko užfiksuoti vaizdo įrašą, kuris parodė, kiek kritulių iškrito Zarasuose. Parodė filmuotą medžiagą Šiuo vaizdo įrašu savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Jie pridėjo, kad liūtis prasidėjo po išraiškingų kamuolinių debesų pasirodymo.

Jei norite auginti ekologišką sodą be nereikalingų chemikalų, išbandykite šį purškalą. Jis puikiai tinka rožėms, pomidorams, agurkams, ir t.t. Kaip jį pasigaminti ir naudoti? Tai – lengviau nei manote, o rezultatai bus tikrai puikūs. Soduose auginami augalai yra jautrūs įvairioms ligoms. Jei nenorite naudoti stiprių chemikalų, kurių galima įsigyti parduotuvėse, išbandykite laiko patikrintus naminius receptus. Vienas  jų – mielių purškalas.

Miškuose vis daugėjant smalsuolių, kurie ieško rudeninių gėrybių, tuo pat metu pasipylė ir žinutės apie erelių jauniklius, kuriems reikalinga pagalba. Dėl to gamtininkai kreipėsi į grybautojus ir kitus miško lankytojus. Gamtininkai pasidalijo žiniomis su gamtos mylėtojais.

Atėjus šiltesnėms dienoms, mūsų sodai vėl prisipildo gyvybės. Deja, ne mes vieni džiaugiamės sugrįžimu į gamtą – erkės taip pat nekantriai laukia savo aukų. Norėdami apsisaugoti nuo pavojingų ligų, kurias gali pernešti šie maži voragyviai, apsvarstykite galimybę sodinti augalus, kurie natūraliai juos atbaido. Štai –3 augalai, kurie ne tik apsaugos jūsų sveikatą, bet ir suteiks jūsų sodui grožio. Prieš kalbant apie augalus, kurie padės kovoti su erkėmis, verta suprasti, kodėl tai taip svarbu.

UAB „Rimi Lietuva“ informuoja, kad skubiai nuo 2024 08 02 iki 2024 08 09 vykdomas galimai nesaugaus maisto pašalinimas iš rinkos ir susigrąžinimas iš vartotojų. Prekybos centras ragina pirkėjus, įsigijusius Viščiukų broilerių sparneliai, blauzdelės ir šlaunelių mėsa, jų nebenaudoti ir kreiptis į „Rimi“ dėl pinigų grąžinimo. Minėtas prekybos centras tvirtina, jog viščiukų mėsoje yra galimai nesaugūs vartoti.

Per vieną naktį jie gali suvalgyti daug augalų ir sunaikinti jūsų pasėlius. Laimei, yra paprastų būdų, kaip išspręsti šią problemą. Žemiau pateiksime veiksmingą būdą, kaip per naktį juos  pašalinti iš savo sodo. Sraigės sode Žinoma, sraigės yra labai svarbios, nes jos užtikrina efektyvią organinių medžiagų cirkuliaciją gamtoje. Deja, ne visi nori jas matyti savo sode. Kai sode yra drėgna, sraigės gali padaryti tikrai nemenką žalą.

Lietuvos pievos ir laukai pradeda nusidažyti ryškiai geltona spalva: pradeda žydėti invaziniai augalai – rykštenės. Nors jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, tačiau šie invaziniai augalai užima didelius sąžalynus ir blogina ne tik biologinės įvairovės būklę, bet kenkia ekonomikai, sveikatai, turizmui. Mokslininkai užfiksavo daugiau nei 3 tūkst. jų radimviečių gamtoje, kurios gali sudaryti ir po keliolikos hektarų plotus.

Prasidėjęs rugpjūtis vis daugiau lietuvių sutraukia į miškus grybauti, tačiau grybaudami galite ne tik prisirinkti grybų – specialistai kviečia prisidėti prie reto vabalo apsaugos ir pamačius tai miške būtinai pranešti. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniuose tinkluose pasidalijo itin reto Lietuvos gyventojo – Manerheimo grybinuko – nuotrauka.

Higienos institutas (HI) informuoja, kad Pasvalio Lėvens upėje, Šiaulių Prūdelio tvenkinyje, Platelių bei Širvintų tvenkiniuose vandens užterštumas bakterijomis viršijo leistiną normą. Šiuose vandens telkiniuose bakterijų rasta daugiau negu numatoma normose. Pasidalijo duomenimis Instituto duomenimis, Pasvalyje, Lėvens upės maudykloje ties mokykla aptikta 1,4 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių skaičius.

Vardas Jonas – ko gero, amžina lietuviško berniukiško vardo klasika. Jau ne vienerius metus Jonas patenka į populiariausių vardų sąrašus ir yra vienas iš nedaugelio senųjų vardų, kurie iki pat šių dienų išlieka populiarūs. Ir nors Kėdainiuose kasmet Jonais pavadinami vos keli berniukai, šis vardas ir pas mus vis tiek yra vienas populiariausių.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Natūralūs barjerai Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.

Šiomis dienomis sukčiai siaučia pasitelkdami į pagalbą vis labiau kūrybingus būdus. Vienas iš jų – naujoji Kauno viešojo transporto sukurta paskyra „Facebook“ platformoje, kuri imituoja tikrąjį viešojo transporto puslapį. Svarbu žinoti, neapsigauti ir pasikliauti tik patvirtintais puslapiais. Perspėjo apie sukčius Šia žinia savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Kauno miesto savivaldybė.

Iškylos, šašlykai ir žinoma dešrelės ant laužo ar kepsninėse – neatsiejama vasaros tradicija. Tačiau svarbu žinoti ir atkreipti dėmesį – ne visos dešrelės yra tinkamos kepimui.  Renkantis kepimui tinkančias dešreles, svarbiausia atidžiai skaityti, kokią informaciją jų etiketėse pateikia gamintojai. Dešrelės pagal apdorojimo būdą gali būti „virtos“ ir „virtos kepamosios“ arba „dešrelės kepimui“. Todėl atkreipkite dėmesį, kokia yra gaminio paskirtis ir apdorojimo būdas.

„Orai ir klimatas Lietuvoje“ savo „Facebook“ paskyroje pasidalino „Sky Chasers LT“ nario Ričardo Andriuškos užfiksuotu unikaliu reiškiniu. Fotografui Kernavėje pavyko užfiksuoti Brokeno šmėklą. Užfiksuotą nuotrauką vyras parodė visiems. Pasidalijo įspūdingu reiškiniu „Po naktinės fotosesijos, einant mašinos link, sustojau pasidairyti, kaip krinta Kernavės šviesos ant rūko. Ir pamačiau savo šešėlį rūke, dar kitaip vadinamą Brokeno šmėkla.

Visi turime savų maisto gaminimo būdų, tačiau pieno dėjimas į kiaušinienę yra klaida, kurią daugelis iš mūsų daro patys to nesuvokdami. Visi žino, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis. Ir jūs nusipelnėte čempionų patiekalo, kuriame dažniausiai būna kiaušiniai. Tačiau dabar kalbame apie tai, kaip pasigaminti kiaušinienę, rašo mirror.co.uk. Jei esate vienas iš tų, kurie į kiaušinienę deda pieno, tuoj pat sustokite. „Buzzfeed“ atliktoje apklausoje. daugiau nei 60 proc.

Vienas namų ruošos darbas, su kuriuo nuolat susiduriame yra skalbimas. Kol įveiksite kalną skalbinių, atsiras dar viena krūva skalbinių, paruoštų skalbti. Skalbti nėra smagu. Laimei, šį darbą galime šiek tiek palengvinti į skalbimo mašiną įdėdami aliuminio folijos kamuoliuką. Aliuminio folijos dėjimas į skalbyklę ar džiovyklę negali pakenkti nei vienai iš šių mašinų. Dabar, žinoma, norite sužinoti, kodėl turėtumėte tai daryti, rašo crispbot.com.

„Suraskite du šunis šioje nuotraukoje“, – rašė „Reddit“ naudotojas, pasivadinęs Maryapc. Šia nuotrauka pasidalijo daugiau nei 718 000 žmonių. Vedžiojant šunis pasivaikščioti paplūdimyje lengva nukreipti savo dėmesį grožintis gamta. Tačiau šis galvosūkis primena, kad nereikėtų per ilgai atitraukti akių nuo savo šuns, rašoma thesun.co.uk. Sunkiausia surasti antrąjį šunį Daugelis žmonių prisipažino, kad šis iššūkis juos pribloškė ir jie sugebėjo rasti tik vieną iš dviejų šunų.

Kiek cukraus reikia 1 kg uogų uogienei gaminti. Dažniausiai rekomendacijose, kiek cukraus dėti uogienei iš uogų ar vaisių gaminti, daugiausia dėmesio skiriama tam, koks saldus yra produktas. Jei, pavyzdžiui, uogos saldžios, patariama dėti 400–500 g cukraus, o jei rūgščios – dvigubai daugiau. Pavyzdžiui, vienam kilogramui vyšnių pridėti 1 kg cukraus.

Apatines kelnaites kasdien dėvi kiekvienas, bet tikriausiai retas susimąsto, kodėl ant moteriškų kelnaičių priekio kone visuomet būna prisiūtas kaspinėlis. Pasirodo, jis reikalingas ne tik dėl grožio – štai, kokia jo paskirtis. Yra įvairiausių spėlionių, kam reikalingas kaspinėlis ant kelnaičių. Nors dabar jis atlieka tik dekoratyvinę funkciją, tačiau seniau jo paskirtis buvo visiškai kita.

Šiltuoju metų laikotarpiu, vis daugiau laiko praleidžiant lauke, linksmybes gali apkartinti įvairūs vabzdžiai. Vieni iš labiausiai nepageidaujamų vabzdžių – uodai, kurie ne tik palieka ryškius raudonus įkandimus, bet ir sukelia stiprų niežulį. Dėl to žmonės dažnai ieško įvairių priemonių kovai su jais, tačiau kartais pakanka natūralių priemonių, efektyviai atbaidančių uodus.

Vasara – puikus metas prisirinkti naudingųjų žolelių ir pasiruošti žiemai. Visi žino, kad žolelės neretai turi naudingų savybių, padedančių kovoti su įvairiomis sveikatos problemomis. Dėl to žolininkė ir rašytoja Giedrė Bružienė papasakojo, kokių 5 žolelių vasaros metu svarbu neapeiti. Pašnekovė taip paneigė mitus, kur sakoma, kad visa žoleles vartojimui reikėtų susirinkti iki Joninių.

Tinkamiausias metas genėti vyšnias ir trešnes yra arba iškart po žydėjimo, arba liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šiuo laiku tai padarius medelių žaizdos gyja geriau, jie išskiria mažiau sakų, negu nugenėti pavasarį. Nuolat retinama Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunamos tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos.

Šliužų naikinimas – nesibaigianti ir ilgai trunkanti sodininkų kova. Kovoti nepadeda ir tai, kad šliužai yra hermafroditai ir kad jų kiaušinėliai dirvožemyje gali išlikti gyvybingi metų metus. Vis tik, nieko nedaryti – pats blogiausias pasirinkimas, o kaunietis Rimas pasidalijo savo metodu, kaip kovoja su šliužais. Šliužai, visai kaip ir sraigės, gali sunaikinti augalus greičiau, nei jie spėja užaugti, todėl tai yra vieni didžiausių sodininkų priešų.

Aplinkos apsaugos departamentas kreipiasi į žvejus ir primena, kad rugpjūtį draudžiama žvejoti kai kurias žuvis. Socialiniuose tinkluose aplinkosaugos specialistai pasidalijo atmintine, ką būtina žinoti žvejams. Žvejybos draudimai Rugpjūčio mėnesį tęsiasi kai kurių žuvų žvejybos ribojimai.

Prisimenant prieš mažiau nei savaitę praūžusią audrą, daugelis žino, kokių nuostolių stichija gali pridaryti. Tai ne tik elektros tiekimo nutraukimas ir kelių užblokavimas, tačiau taip pat gali būti ir nemažą pinigų sumą atsieisiantis asmeninio turto apgadinimas.  Tam, kad nenukentėtų asmeninis turtas, ugniagesiai gelbėtojai dalijasi kreipimusi į visuomenę.

Turbūt dauguma žino, kad gamtoje gyvūnams būdinga natūrali atranka. Dėl to dažnai dalis pavasarį gimusių žinduolių jauniklių iki rudens neišgyvena. Visgi, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate užfiksuotas vaizdas parodė priešingą vaizdą. Specialistai dalijasi, kad pamatytas vaizdas juos nustebino. Parodė visiems Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapio administratoriai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriuo buvo užfiksuoti šernai.

Dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas. Pakeitę gyvenamąją vietą žmonės išsaugo teisę į Lietuvoje paskirtas socialinio draudimo pensijas.

Akmenės rajone esančiam Jurakalnio geologiniam pažintiniam takui Lietuvoje praūžusi audra pridarė žalos – tautiečiai įspėjami, kad lankytis šiame take kol kas draudžiama. Apie ribojamą lankytinos vietos lankymą socialiniuose tinkluose pranešė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.

Grybų miškuose augimas įgauna pagreitį. Grybautojai grįžta vis pilnesnėmis pintinėmis laimikių ir socialiniuose tinkluose vieni su kitais dalinasi savo radiniais. Anksčiau grybautojai pagrinde rasdavo voveraičių, tačiau dabar prasidėjo ir baravykų augimas. Naujienų portalui tv3.lt grybautojai papasakojo, kokių grybų šiuo metu randa bei kur dažniausiai grybauja.