Minėtose eitynėse pasirodė politikai: Aušrinė Armonaitė bei Tomas Vytautas Raskevičius. Šios eisenos nepraleido Naglis Bierancas su tinklaraštininke Agne Kultinaite.
Kaip atsakas joms toje pačioje vietoje vyko ir viešo meldimosi akcija. Eitynių metu kilo kai kurių asmenų pasipriešinimas, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, agresyvaus elgesio necenzūrinių žodžių buvo sulaikyta 13 žmonių.
Po dvejų teismų ir konflikto su Kauno savivaldybe, „Kaunas pride“ eitynės šeštadienį vis dėlto vyko. Renginio dalyviai netoli Kauno Soboro pradėjo rinktis dar prieš pietus, eitynės prasidėjo 13 val.
LGBT eitynes sustabdė priešiškai nusiteikę gyventojai, susikabinę žmonės nepraleido dalyvių. Atvyko specialiosios policijos pajėgos ir minią patraukė. Kelis asmenis policijos pareigūnai išvedė. Eisena trumpam buvo sustojusi prie fontano Laivės al., bet vėliau judėjo toliau.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad į policijos įstaigas pristatyta iš viso 13 asmenų. Pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Prasidėjo provokacijos
„Gėda!“, „Gaidžiai“ ir necenzūriniai šūksniai – tokiais žodžiais maža dalis Kauno gyventojų ir svečių pasitiko šeštadienį vykstančių „Kaunas Pride“ eitynių dalyvius. Tiesa, patys eitynių dalyviai šį provokatorių skandavimą pasitiko plojimais, taip užgoždami nepatenkintų miestiečių šūksnius.
Nepasimetė ne tik provokatoriams garsiai ploję eisenos dalyviai, bet ir vietoje dirbantys policijos pareigūnai. Vienas jų operatyviai prišoko prie provokatorių, rėkdamas „Kas negerai?!“, ir išskirstydamas nepatenkintų miestiečių minią.
Vos pajudėjusi kolona sustojo, provokatoriai susikibo į eilę ir nepraleidžia eitynių dalyvių. Pačiame kolonos priekyje, netoli lydinčio policijos automobilio įvyko apsistumdymas, į minią skriejo į kiaušinį panašus objektas.
Vietoje dirbantys tv3.lt žurnalistai patvirtino, kad į eitynių dalyvius pradėti mėtyti kiaušiniai.
Policija netrukus ėmėsi veiksmų, provokatoriai buvo sulaikyti.
„Tu ne mūsų meras“
Įpusėjusi savo kelią, eisena sustojo palūkuriuoti prie savivaldybės, kur Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui skandavo „Tu ne mūsų meras!“
Portalas tv3.lt primena, kad dėl „Kaunas pride“ eitynių buvo kilęs konfliktas. Kauno miesto savivaldybė iš pradžių nesuderino leidimo eitynėms vykti. Tą ji padarė tik įpareigota teismo.
Prie savivaldybės sustoję mitinguojai rėkė, kad V. Matijošaitis, pareiškęs, kad smarvė Kaune sklinda dėl LGBT eitynių, yra lygus buvusiam Kauno miesto merui Vytautui Šustauskui. Jis, beje, taip pat pasirodė mitinge. Jis piktinosi, kad nei eisenų, jei ypatingų teisių homoseksualiems asmenims esą nereikia.
„Jie ir kavines turi savo, bet... Kokios [jų] teisės pažeistos, paskykit? Kam tos eitynės tada?“ – žurnalistams sakė V. Šustauskas.
Šeštadienio ryte buvo matyti, kaip miestas ruošiasi. Buvo statomos tvoros, mieste būriavosi policija.
Prieš LGBTQ+ eitynes Kaune vyko ir tikinčiųjų antiprotestas – vieša malda. Organizatoriai teigė, kad antiprotestui leidimas buvo gautas, į jį susininko kelios dešimtys žmonių.
Kaip teigė antimitingo organizatoriai, maldinininkai į antiprotestą susirinko, kad pasipriešintų LGBTQ+ idėjoms. Jų nuomone, LGBTQ+ idėjos yra iškrypimas. Tikintieji meldėsi „už jų atsivertimą“, nes, jų nuomone, „Kaunas pride renginys yra Dievo įsakymų išjuokimas“.
Prieš pietus buvo sulaukta ir pirmųjų provokacijų. Kaip teigė vietoje dirbantys tv3.lt žurnalistai, keletas vyrų apipylė vaivorykštės vėliavą nešančius žmones alumi. Provokatorius policija sulaikė.
Raskevičius: negalėjau patikėti, kad Kaune vyks eitynės
Eitynėse dalyvauja ir gerai visuomenei žinomi veidai. Apie tai, kad yra eitynėse Savo socialiniuose tinkluose pranešė europarlamentarė Aušra Maldeikienė, tv3.lt žurnalistai vietoje sutiko ir Seimo narį, Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių.
„Jaučiuosi gerai, svarbus renginys, žygiuojam“, – sakė T. V. Raskevičius.
Parlamentaras sako pats kilęs iš Kauno, tad džiaugiasi, kad tokios eitynės vyksta Kaune. Paklaustas, ką mano apie iš priešiškai nusiteikuisų žmonių įžeidinėjimus, T. V. Raskevičius sakė nekreipiantyis į juos dėmesio.
„Manau, kad visuomenės diskusija ir progresas taip vyksta“, – sakė parlamentaras.
Eitynėse dalyvauja ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė su Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite. Užfiksuotose akimirkose taip pat matyti, kad eitynėse dalyvauja ir kiti žinomi lietuviai. Eitynėse žygiuoja socialinių tinklų įžymybės Agnė Kulitaitė ir Naglis Bierancas.
Policija dėl smurto kurstymo prieš „Kaunas Pride“ eitynes įspėjo 15 asmenų
Policija dėl smurto kurstymo viešojoje erdvėje ir raginimų pažeisti viešąją tvarką prieš šeštadienį planuojamas „Kaunas Pride“ eitynes įspėjo 15 asmenų.
„Mano turimais duomenimis, iki vakar dienos 15 asmenų buvo prevenciškai įspėti dėl tam tikrų pasisakymų, kuriais jie ragino nesilaikyti viešosios tvarkos, vykdyti vienokius ar kitokius smurtinius veiksmus“, – LRT radijui šeštadienio rytą sakė Kauno apskrities policijos atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė.
Anot jos, Kauno Laisvės alėjoje ir kai kur centrinėje dalyje šeštadienį renginio metu bus ribojamas gyventojų patekimas, pareigūnai gali patikrinti asmens dokumentus ir patikrinti, ar asmuo su savimi nesineša draudžiamų daiktų.
Ji sako, kad policija, jei prireiks, pasiruošusi pasitelkti pajėgas ir iš kitų apskričių.
„Esame pajėgas nusimatę tokias, kad kiekvienai situacijai turėtumėme pakankamai pareigūnų užtikrinti viešąją tvarką. Jeigu situacija to reikalaus, tikrai yra pasiruošę ir mūsų kolegos iš kitų apskričių prisijungti ir padėti“, – sakė O. Vaitkevičienė.
Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis radijui sakė, kad renginyje saugumu rūpinsis ir savanoriai, kurie apie galimas konfliktines situacijas informuos policiją.
Dėl eitynių kreipėsi į teismą
Portalas tv3.lt primena, kad dėl „Kaunas pride“ eitynių buvo kilęs konfliktas. Kauno miesto savivaldybė iš pradžių nesuderino leidimo eitynėms vykti. Savivaldybė sprendimą motyvavo vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ir neproporcingai dideliais nepatogumais miestiečiams.
Tokį savivaldybės sprendimą „Kaunas pride“ organizatoriai apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Jis dar rugpjūčio pradžioje įpareigojo Kauno miesto savivaldybę suderinti eitynių maršrutą.
Šį sprendimą rugpjūčio 26 d. Kauno savivaldybė apskundė aukštesnės instancijos teismui. Penktadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Kauno miesto savivaldybę leisti šeštadienį vykti „Kaunas Pride“ eitynėms ir suderinti eitynių vietą.
„Apeliacinis skundas atmestas. Kauno miesto savivaldybė įpareigota iki šiandien (penktadienio – aut. past.) 18 val. suderinti eitynių vietą“, – portalui tv3.lt patvirtino teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.
Kauno savivaldybė penktadienio popietę įvykdė teismo sprendimą ir suderino „Kaunas Pride“ eitynių, vyksiančių šeštadienį, maršrutą, BNS patvirtino Kauno miesto mero patarėjas Tomas Jarusevičius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas penktadienį neskundžiamu sprendimu įpareigojo savivaldybę suderinti eitynių maršrutą nuo Nepriklausomybės aikštės prie Soboro, suformuojant dalyvių koloną, kuri judės Laisvės alėja nuo Soboro iki Laisvės alėjos 99-ojo pastato, o tuomet apsisuks ir judės tuo pačiu maršrutu atgal. Eitynės pasibaigs vėl susirenkant Nepriklausomybės aikštėje.
Planuojama, kad renginio dalyviai už Kauno Soboro pradės rinktis 12 val., o Laisvės alėja pajudės 13 val.
Leidime numatyta, kad renginyje gali dalyvauti iki 3 tūkst. žmonių. Anksčiau skelbta, jog jose tikimasi apie tūkstančio dalyvių.
Kauno savivaldybė birželį nesuderino maršruto eitynėms, motyvuodama vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ir neproporcingai dideliais nepatogumais miestiečiams, tačiau eitynių organizatorių reikalavimus palaikė dviejų instancijų administraciniai teismai, įpareigoję savivaldybę suderinti leidimą.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras anksčiau penktadienį BNS sakė, jog šiais sprendimais teismas prisiima dalį atsakomybės dėl galimų padarinių.
Įteikė reikalavimų sąrašą
LGBTQ+ atstovai ketvirtadienį Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė savo reikalavimų sąrašą iš 14 punktų. Vienas jų – užtikrinti teisę į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą, nepaisant partnerio lyties, garantuoti socialines garantijas ir paslaugas visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą, įteisinti orų lyties keitimą, pakeisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, „kurio pagrindu informacija apie LGBTQ+ bendruomenę yra cenzūruojama“.
Taip pat reikalaujama užtikrinti LGBTQ+ žmonių apsaugą nuo diskriminacijos darbe bei kitose visuomenės gyvenimo srityse. Reikalaujama supaprastinti asmens dokumentų išdavimą, pakeitus lytį, kad nereikėtų dėl to kreiptis į teismą, mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokyti apie LGBTQ+ bendruomenę ir skirtingas orientacijas, lytines tapatybes ir išraiškas.
Sąraše taip pat nurodyta, kad būtina užtikrinti kvalifikuotą, prieinamą psichologinę pagalbą visiems Lietuvos žmonėms, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nediskriminuojant dėl lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir lyties raiškos.
Reikalaujama įstatymu uždrausti konversijos terapiją – praktiką, siekiančią pakeisti seksualinę orientaciją. Tarp reikalavimų yra ir kova su neapykantos nusikaltimais.
