„Apie šv. Influencerius.
Po truputį darosi koktu gyventi tokiame pasaulyje, kokiame gyvename dabar. Karantinas gal ir unikalus dalykas, bet niekada nesitikėjau, kad jis atvers tokius tamsius klodus. Ir viskas per patį šviesiausią, socialinį ekraną.
Mes turim daug influencerių, kurie šiai dienai tapo tautos dievais. Ir aš visiškai neperdedu. Jie pažeidinėja karantino taisykles, įstatymus, jie sako, kad jiems visiškai nusispjaut ant jūsų nuomonės, jie meluoja, jie atidaro savo internetines parduotuves, o mes, atsiklaupę ant kelių perkame iš jų už savo minimalias ar vidutines algas. Paskui parašom jiems asmeninę žinutę su gauto „siuntinuko“ nuotrauka, dar parašom, kad laukiam sekančios algos, nes vėl labai norim pas juos apsipirkt.
Apsipirktume nors ir dabar, bet šį mėnesį jau nebeužtenka pinigų, tad dar pašlovinam juos, nebyliai atsiprašom, kad nupirkta ne tiek daug, kiek norėta, apipilam komplimentais, tada mūsų giriančiu komentaru influenceris pasidalina „stories“, padėkoja už gausų palaikymą ir didelę meilę, skatina nesustoti pirkti, nes sandėlis su auksiniais produktais nenumaldomai tuštėja ir toliau suka savo sėkmingą versliuką, paskui kurį seka tūkstančiai tokių pat vidutinybių.
Dabar jau galima pasakyti „ojojojoj, tu ragana, tu pavydi!!! Pavydi!“. Aha, pavydžiu. Nes šiais laikais turėjimas nepopuliarios ir nešlovinančios nuomonės yra arba pavydas, arba neturėjimas ką veikt. Viens iš dviejų, kitų variantų nėra. Tad dėl šventos ramybės prisiimu abu – ir pavydžiu, ir neturiu ką veikt. Let’s move on.
Tiesa, ar bent vienas influenceris sugalvojo nuomonę paformuot savanoriaudamas ligoninėj tokiu sunkiu metu? Ne, nesakau, kad privalo, bet negi nei vienas nenori? Juk jis beveik dievas, nušviečiantis kelią, o jo didingi darbai ne kartą pažymėti svarbiais apdovanojimais. Tai kaip taip apsilažalint? Kaip nenorėt paformuot nuomonės covidiniam skyriuj? Ne, Svaras nėra influenceris, jeigu ką. Negražu būtų ji taip sumenkinti, jis tikrai yra Kapitonas Lietuva.
O influenceriai… Kažkaip primena baobabus iš „Mažojo princo“. Ir jei tik pabandai pasakyti, kad kažkuris konkretus influenceris yra a peace of shit, nes būdamas didžiu nuomonės formuotoju iš esmės elgiasi kaip paskutinis šūdžius, tai su tavim susisiekia to influencerio advokatas ir pradeda grasinti teismais, nes pažeidei influencerio garbę ir orumą. Tau liepiama viešai atsiprašyti, atgailauti ir panašiai. Tad apie influencerius kaip ir apie numirusius – arba gerai, arba nieko.
Įdomiai bandome savo sukurtą internetinį šiukšlyną sutvarkyti, o sutvarkius pakvėpinti „Chanel“ kvepalais ir paleisti drugelius ten skraidyti. Tai nuo šiol ir aš, jeigu pasijausiu, kad kas nors pažeidė mano garbę ir orumą, kreipsiuosi į advokatą ir pradėsim teismus.
Kaip suprantu labai lengvas procesas: pasisamdai advokatą, numeti jam kokio nors žmogaus parašytą komentarą, kuriame tave išvadina, tarkim, debilu. Na ir viskas! Tai yra tiesos neatitinkanti informacija, esu apšmeižta ir tas žmogus, kuris mane taip pavadino ne tik, kad turės atlyginti man neturtinę žalą, bet ir apmokėti mano visas teisines išlaidas. O ko ne darbas? Rimtai. Vietoj darbo, galima tiesiog teismais užsiimti.
Kaip žinia, būt pavadintu debilu internete tikrai nėra sunku, tad gausis teismas po teismo, laimėjimas po laimėjimo. Paskui už uždirbtus pinigus paremsiu kokią gyvūnėlių prieglaudą arba menininkus, kurie nukentėjo dėl pandeminės situacijos.
Šiaip niekada nenorėčiau būti influencere. Nes negaliu darytis pinigų iš kvailų žmonių. Tiesiog. Moralė gal neleistų, ką aš žinau. Jau šiandien galėjau pradėti būrėjos karjerą, finansų konsultantės, sėkmingo gyvenimo mokytojos, seksualinės energijos išlaisvintojos ir dar N kitų karjerų. Ir daug žmonių manimi patikėtų. Mokėtų pinigus. Ir aš klestėčiau. Vien dėl to, kad turiu truputi daugiau smegenų vingių nei dauguma. Nes tada lengva apgauti, lengva manipuliuoti, lengva įtikinti, kad tai, ką gali pasiūlyti yra aukso verta, o dabar, net su KOKS SKIRTUMAS KIEK PROCENTŲ NUOLAIDA!!! Bet varge vargeli, kaip paskui ramiai miegoti? Kaip susitvarkyti su ta sudraskyta sąžine ir morale? O gal nereikia tvarkytis, nes jos, dažniausiai, tiesiog nėra?
P.S. Parašiau, nes norėjau. Ir man visiškai nesvarbu sutinkat su manim ar nesutinkat, laikinsit ar nelaikinsit. YOLO.
P.S.S. Geriau jau susilaikykit nuo blogų komentarų, nes paduosiu į teismą“, – savo įraše rašė M. Džiugaitė.
