„Jau savaitę nesiryžtu parašyti, bet šįryt, atrodo, blogiau nebus... (silpnų nervų turėtojų prašau neskaityti).
Mano vieną žiauriai protingą ir gerą pažįstamą liga valgo, „kaip greitą maistą"... Paskutinį kartą lankant, jis vos sėdėjo apkamšytas pagalvėmis ir pasakė tai, kas man sukasi galvoj, kaip užstrigęs įrašas:
- Po kokio gero šimto metų jums tikriausiai JAU BUS GĖDA dėl to, ką darote šiandien vaikams.
- Kaip tai?
- Aš gyvenau tik 21 mėnesį!
- Tau gi keturiolika METŲ?
- Aš GYVENAU TIK PER VASAROS ATOSTOGAS. O prieš tai buvau mažas ir nieko neprisimenu.
- Nu...
- Taip. Daugiau nieko nemačiau - tik mokslus, sušiktą būrelį, korepetitorius iš nekenčiamiausių dalykų ir namuose vėl mokslus. NEMAČIAU NIEKO ir jau nieko nebepamatysiu.
- Baik...
- Vaikai dirba daugiau, negu suaugę, kaip vergai. Tik jūs įpratę taip, nebematot - po geras 10 valandų kasdien, kaip kokie beteisiai gyvūnai mokyklose - jus vertina pinigais, o mus SKAIČIAIS. Jūs galit rinktis, o mes ne.
- Bet ateityje...
- Ateityje?
- Turėsi laiko, vaike...
- O TU JAU TURI LAIKO? Aš neturėjau - visą laiką GERAI MOKIAUSI, kaip durnius. Variau sistemoje, kaip žiurkėnas rate... Dabar biški kitaip daryčiau. Mes IŠTISAI KONKURUOJAM vieni su kitais, mes negyvenam, mums žiauriai neįdomu ir taip eina mūsų metai. Nesakyk mamai. Šūdas gausis..." – socialinėje erdvėje rašė Jurga Lago.
