Buvusi pirmoji Lietuvos ponia pašarvota Prezidentūros Kolonų salėje.
Nuo pat ryto norinčių atiduoti pagarbą pirmajai ledi nusidriekė eilės. Nuo 8.50 val. prie Prezidentūros rikiuojasi politikai, žurnalistai, Vilniaus gyventojai. Atsisveikinimas tęsiamas nuo 9 val. Į Prezidentūrą atvyko JAV ambasadorius Robertas Gilchristas, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, dizaineris Juozas Statkevičius, žurnalistas Marijus Žiedas ir kiti žinomi šalies asmenys.
Karsto išnešimas planuojamas antradienį 12:10 val. 12:30 val.
Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje už velionę bus aukojamos šv. Mišios.
Laidotuvės – antradienį 16:00 val. Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Norinčiųjų atsisveikinti su p. Alma buvo prašoma nenešti gėlių, o joms skirtus pinigus, tęsiant Almos Adamkienės gyvenimo ir darbų dvasią, paaukoti filantropiniams tikslams.
Garsiausias šalies dizaineris Juozas Statkevičius (54 m.) turėjo ypatingą galimybę dirbti su sekmadienį anapilin iškeliavusia buvusia pirmąja ponia Alma Adamkiene. Per daugelį metų vyras su ponia Alma sukūrė tokį ryšį, jog ne tik siuvo jai drabužius, bet ir lankėsi Adamkų namuose. Pasak dizainerio, pirmoji šalies ponia buvo elegancijos ir moteriškumo etalonas.
Naujienų portalui tv3.lt Juozas pasakojo, kad su A. Adamkiene susipažino 1997 m. rudenį. Iš pradžių pažintis užsimezgė Niujorke, o vėliau draugystė tęsėsi ir Vilniuje. Anot dizainerio, tiek su ponia Alma, tiek su prezidentu V. Adamkumi bendrauti buvo lengva, gera ir paprasta.
„Tai aukštos kultūros žmonės, bendraujantys tiek su aukščiausio lygio žmonėmis, tiek su labai paprastais. Pirmiausia nustebau, kad šie nuostabūs žmonės žinojo, ką aš darau madoje ir teatre. Jie rūpinosi savo šalies piliečiais ir man tai įstrigo atmintin. Ponia Alma turėjo puikią akį, išmanė, kas ką sugeba, gal todėl svarbioms progoms pasirinko mano kūrybos darbus. Dabar žiūrint praeities kadrus Adamkų šeima tiesiog švyti inteligencija, rafinuotumu ir geru skoniu. Kaip ir pridera tokio aukšto lygio žmonėms“, – sakė dizaineris.
J. Statkevičius pirmajai šalies poniai kūrė drabužius ne tik prezidento inauguracijos iškilmėms, bet ir vestuvių sukakčiai. Kaip prisimena dizaineris, ponia Alma šiai šventei paprašė tiesaus silueto vakarinės suknelės. „Ji paminėjo, kad suknelės medžiaga gali būti su žėručiais. Taip ponia Alma vadino medžiagą, siuvinėtą karoliukais ir žvyneliais. Pamenu, kaip lakstėme, ieškojome tokios medžiagos po mūsų parduotuves.
Vilnius juk ne Paryžius, bet reikiamą medžiagą radau. Suknelę ėjome matuoti į prezidentūrą, mane su meistrėmis vaišino ir kava, ir saldainiais. Viskas buvo paprasta, be jokios baimės ir mandrumo“, – prisiminimais dalijosi J. Statkevičius. Jis prisimena, jog vos pasimatavusi sukurtą suknelę, A. Adamkienė apsidžiaugė rezultatu. Dizaineris atskleidė, kad šią suknelę mylimai žmonai užsakė pats A. Adamkus.
„Pamenu, kaip visi mano mados namų darbuotojai prie vieno stalo siuvinėjo suknelę ir valandų neskaičiavo. Taip mes mylėjome ponią Almą! Viskas buvo padaryta su meile, iš visos širdies, o pamačiusi rezultatą Alma švytėjo. Ji nedaugžodžiavo, bet jos padėkos buvo nuostabios.
Žinoma, turime nepamiršti, kad ponios figūra buvo puiki, o tai irgi svarbu. Be to, suknelę užsakė pats A. Adamkus. Su juo buvo lengva bendrauti, jis pasakė, kad esu meistras, todėl pasitiki manimi. Man tai tapo dar didesne atsakomybe.
Maža to, ponia Alma man leido pristatyti savo kolekciją prezidentūros kieme, kur susirinkusi publika aukojo lėšas baleto mokyklos remontui. Beje, tą remontą padarė Egidijaus Dragūno tėvas, kuris dar ir pridėjo lėšų. Gėris gimdo gėrį, taip jau sukurtas šis pasaulis“, – jautriai pasakojo J. Statkevičius.
Pasidomėjus, koks dizainerio akimis buvo pirmosios ponios A. Adamkienės stiliaus pojūtis, Juozas akcentavo, kad skonis formuojasi visą gyvenimą ir ateina iš šeimos vertybių. Dizainerio teigimu, prie to prisidėjo ir pirmosios ponios mama Onutė Nutautienė, kurią J. Statkevičius puošė 100 metų jubiliejui.
„Ji pasakė, kad nori to berniuko suknelės! Oi, kokių linksmų akimirkų ten buvo. Begrimuojant ponia Onutė snustelėjo, o aprengus ją mūsų šilko gėlių suknele atrodė tarsi obels šaka. Teko ją ant rankų nunešti laiptais žemyn, kad nepavargtų.
Jos pasirodymo Adamkų rezidencijoje laukė daugybė artimųjų, svečių. Kai pristačiau ją į vietą, ji juokaudama pasakė: „Negi reikės dabar tave pabučiuoti?“ Visi prapliupo juokais ir plojimais. Rodos, nedidelis epizodas, bet kiek daug pasakantis. Kokia mama, tokia ir dukra“, – kalbėjo J. Statkevičius.
