Šį rudenį Valdas Adamkus minės 100-ąjį gimtadienį, o visoje Lietuvoje jau planuojami jam skirti minėjimai.
Balandžio rytą savo namuose Vilniaus pakraštyje jis pokalbį pradėjo netikėtu klausimu: „Kaip laikosi giluminiai tuneliai?“
Klausimas apie Čikagos Tunelių ir rezervuarų projektą, sukurtą apsaugoti Mičigano ežerą ir suvaldyti miesto potvynius, nebuvo atsitiktinis. Beveik pusę gyvenimo Valdas Adamkus praleido Čikagoje, o 1981–1997 m. vadovavo JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) 5-ajam regionui.
Kasdien į darbą Čikagoje jis važinėdavo iš Hinsdeilo, siekdamas apsaugoti Didžiuosius ežerus nuo taršos ir užtikrinti, kad į Mičigano ežerą nepatektų nevalytos nuotekos. Iki šiol kai kurie lietuvių kilmės amerikiečiai, kurių Čikagoje gyvena apie 60 tūkst., mėgsta juokauti, kad būtent Valdas Adamkus išvalė šį ežerą.
Kritikai teigė, kad jis – nepakankamai lietuviškas
Kaip rašoma publikacijoje, kai 1998 m. pirmą kartą kandidatavo į prezidentus, jo kritikai tvirtino, kad jis nėra pakankamai lietuviškas.
Tačiau tuo metu būtent toks žmogus buvo reikalingas šaliai – amerikietišką patirtį turintis lietuvis, galėjęs padėti valstybei įsitvirtinti Vakaruose po 1990 m. atkurtos nepriklausomybės. Lietuva į Europos Sąjungą ir NATO įstojo 2004 m. pavasarį, netrukus po pirmosios Valdo Adamkaus kadencijos.
Dokumentinių filmų kūrėja Audronė Bielinienė įsitikinusi, kad jo amerikietiška patirtis buvo itin svarbi.
„Tai, kaip jis atstovavo Lietuvai užsienyje, buvo visiškai kitaip. Ir tai buvo labai svarbu“, – sakė ji.
Vilniaus universiteto rektorius ir istorikas Rimvydas Petrauskas teigė, kad Valdas Adamkus tapo tinkamu lyderiu tuo metu, kai Lietuva dar buvo giliai sužeista sovietinės okupacijos, o šalis išgyveno skausmingą perėjimą prie laisvos rinkos ekonomikos ir demokratinės politinės sistemos.
„Jis iki šiol yra populiariausias ir didžiausią žmonių pasitikėjimą turintis Lietuvos politikas. Jo autoritetą ir moralinę lyderystę lėmė ne tik sėkminga politinė karjera, bet ir jo laikysena, požiūris bei principai. Jis visa tai sugebėjo parodyti labai paprastai, atvirai ir nuoširdžiai“, – sakė Rimvydas Petrauskas.
Pats Valdas Adamkus savo nuopelnus vertina kukliau.
„Manau, padariau tai, ką galėjau padaryti būdamas išrinktas prezidentu ir kovodamas dėl geresnės ateities“, – teigė jis.
Karo metais prisijungė prie pasipriešinimo
Valdas Adamkus, gimęs kaip Valdemaras Adamkavičius, pasaulį išvydo 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune.
Antrojo pasaulinio karo metais jis prisijungė prie Lietuvos pasipriešinimo judėjimo, o 1944 m., Sovietų Sąjungai galutinai okupavus Lietuvą, kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją.
1949 m. emigravo į Jungtines Valstijas, kur iš pradžių dirbo automobilių detalių gamykloje Čikagoje, vėliau – braižytoju inžinerijos įmonėje. 1961 m. baigė civilinės inžinerijos studijas Ilinojaus technologijos institute.
Nors tapo JAV piliečiu ir įsitvirtino Amerikoje, ryšio su Lietuva nenutraukė – aktyviai dalyvavo lietuvių diasporos organizacijų veikloje.
Su žmona Alma Nutautaite, kurią buvo sutikęs dar pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, apsigyveno lietuvių bendruomenėje Marquette Parke, vėliau persikėlė į Hinsdeilą.
1970 m. Valdas Adamkus pradėjo dirbti EPA, o 1981 m. tuometinis JAV prezidentas Ronald Reagan paskyrė jį 5-ojo regiono direktoriumi. Šias pareigas jis ėjo iki 1997 m., prižiūrėdamas aplinkosaugos klausimus Ilinojuje, Indianoje, Mičigane, Minesotoje, Ohajuje ir Viskonsine.
Pasinaudodamas tarnybinėmis kelionėmis, jis lankydavosi Lietuvoje ir kiekviena proga kėlė nepriklausomybės klausimą.
„Tai visada buvo mūsų mintyse. Turėjau galimybę asmeniškai bendrauti su aukščiausiais JAV valdžios pareigūnais, o ryšiai su Kongreso nariais buvo labai glaudūs“, – prisiminė jis.
Pasak Valdo Adamkaus, susitikimuose su JAV prezidentais buvo kalbama ne vien apie aplinkosaugą.
„Turėjau galimybę paaiškinti, kai prezidentas paklausdavo: „Kaip laikosi Lietuva?“ Tai buvo proga aptarti svarbiausius mūsų šalies klausimus“, – sakė jis.
Sugrįžimas į okupuotą Lietuvą sukrėtė
1972 m., po daugiau nei ketvirčio amžiaus praleisto užsienyje, pirmą kartą sugrįžęs į Lietuvą Valdas Adamkus buvo sukrėstas žmonių būsenos.
„Vietoje įprasto bendravimo, kai gali kalbėtis apie aktualijas ar kultūrą, radau bendruomenę, kuri nekalbėjo ir nebendravo. Žmonės eidavo nuleidę akis į šaligatvį. Patikėkite, žmogui, užaugusiam laisvoje visuomenėje, tai buvo šokiruojanti patirtis“, – pasakojo jis.
1998 m., būdamas 71-erių, jis nusprendė kandidatuoti į Lietuvos prezidentus. Savo tikslu įvardijo kovą su korupcija, sovietinio palikimo atsisakymą ir glaudesnius ryšius su Vakarais.
„Visa karta užaugo vienpartinėje sistemoje, kur žmonėms buvo nurodoma, ką jie turi daryti. Aš atsinešu atvirumo ir asmeninės iniciatyvos patirtį – tai, ko ši visuomenė nepažino penkis dešimtmečius“, – tuomet sakė jis.
Žmona iš pradžių nepritarė sprendimui
Prieš kandidatuodamas Valdas Adamkus turėjo įveikti dvi kliūtis.
Pirmiausia teismas turėjo patvirtinti jo teisę kandidatuoti, nes galiojo gyvenamosios vietos reikalavimas. Nors Lietuvos pilietybę jis buvo susigrąžinęs 1992 m., didžiąją gyvenimo dalį buvo praleidęs JAV.
Kita kliūtis buvo įtikinti žmoną persikelti į Lietuvą.
„Ji labai, labai stipriai tam priešinosi“, – prisiminė jis.
2023 m. mirusi Alma svajojo apie ramią pensiją, kupiną kelionių ir pomėgių, tačiau Lietuvoje vis daugiau žmonių ragino Valdą Adamkų kandidatuoti.
„Turiu pripažinti, kad dėl mano sprendimo buvo pralieta daug ašarų. Tačiau galiausiai galiu pasakyti – Alma buvo tikra kovotoja“, – sakė jis.
Į prezidentus jis kandidatavo kaip nepriklausomas kandidatas ir laimėjo vos maždaug 14 tūkst. balsų persvara. Pasak Valdo Adamkaus, svarbų vaidmenį suvaidino Čikagos lietuvių diaspora.
2003 m. jis pralaimėjo rinkimus Rolandui Paksui, kuris vėliau buvo nušalintas nuo pareigų po korupcijos skandalo.
2004 m. Valdas Adamkus vėl buvo išrinktas prezidentu ir šias pareigas ėjo iki 2009 m.
„Jis jautėsi kaip žuvis vandenyje“
Buvęs JAV Valstybės departamento darbuotojas Arūnas Pemkus teigė, kad Valdas Adamkus turėjo išskirtinį talentą bendrauti.
„Jis fotogeniškas, kalba keliomis kalbomis, puikiai moka ir lengvą pokalbį, ir rimtas diskusijas. Politikoje jis jautėsi kaip žuvis vandenyje“, – sakė jis.
Buvęs ambasadorius ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis pridūrė, kad Valdas Adamkus įkūnijo tai, ką lietuvių diaspora išsaugojo Amerikoje.
„Mes jį iki šiol mylime labiausiai dėl jo amerikietiškos dvasios. Kartu tai buvo ir senoji lietuviška dvasia, kurią mūsų išeivija išsaugojo Čikagoje“, – sakė jis.
JAV senatorius Dick Durbin pabrėžė, kad Valdo Adamkaus pavyzdys atsispindi dabartinėje Lietuvos politikoje – paramoje Ukrainai ir demokratijos gynėjams, priverstiems bėgti iš Rusijos bei Baltarusijos.
„Prezidentas Valdas Adamkus visą savo gyvenimą paskyrė Lietuvos žmonėms ir kovai už demokratiją. Mano mama, lietuvė imigrantė, didžiuotųsi savo gimtine – dėka mano draugo, prezidento Valdo Adamkaus“, – teigė Dick Durbin.
Paklaustas, kaip pats norėtų būti prisimenamas, Valdas Adamkus trumpam nutilo.
„Manau, nereikia norėti būti prisimenamam kažkokiu būdu. Reikia pačiam jausti, ar savo gyvenimu iš tiesų prisidėjai. Kai savęs paklausiu, ar padariau tai, ko siekiau, ar padariau tai tinkamai, galiu nuoširdžiai pasakyti – esu laimingas, kad turėjau galimybę prisidėti ir atidaviau viską, ką galėjau“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
