Rokas Petkevičius jau daugelį metų TV3 televizijos žiūrovams praneša pačias svarbiausias Lietuvos bei užsienio naujienas.
Įvykis su vagiu
Pradėdamas pokalbį apie darbą televizijoje, R. Petkevičius neslėpė, kad kiekviena diena kupina adrenalino ir iššūkių.
Tiesa, kartą jam teko akis į akį susidurti su vagimi: „Buvo tokia istorija parduotuvėje, Savanorių prospekte. Ieškojau teisybės – demaskavau vagį, kuris vietoje valgė bandeles. Išsitraukiau telefoną ir pradėjau filmuoti, kaip jis jas valgo. Visa tai vyko parduotuvėje, konfliktavo su apsauginiu, o vagis labai įsiuto. Užsipuolė mane – gavau spyrį, įkritau į lentyną.
Buvo istorija, bet galop viskas baigėsi tik menku sužeidimu. Kelis kartus teko lankytis komisariate. Bet aš jam atleidau… <..> Čia tokie dalykai nutinka.
Bet ir pats dabar galvoju – kam man to reikėjo? Valgo tas bandeles – tai valgyk“, – pasakojo laidos svečias Rokas.
Susidomėjo žurnalistika
R. Petkevičius pasakojo, kad turėjo galimybę save išbandyti įvairiose srityse, tačiau vis dėlto labiausiai jį traukė žurnalistika.
„Niekada vaikystėje tėvai neprievartavo. Lankiau tą, lankiau aną... Lankiau Konarskio g. dailės mokyklą“, – sakė jis.
Kiek vėliau jis susidomėjo žiniasklaida. Pasakojo, kad pirmiausia save išbandė radijuje – būtent ten prasidėjo jo karjeros kelias.
„Buvo viena mano tetulė – ji dirbo radijo režisiere. Režisuodavo aktorius, ruošdavo laidas. Tuo metu buvo moksleiviškos radijo laidelės, kurias turėdavo vesti berniukas ir mergaitė. Kartą kažkas negalėjo dalyvauti, ir mane pakvietė pavaduoti. Užsikabinau.
Vėliau pradėjau važinėti po Lietuvą, rengdavau trumpus reportažus radijui. Paskui buvo laidos užsienio lietuviams.
Taip ir prasidėjo viskas – nuo radijo. Baigęs universitetą, gavau pasiūlymą dirbti televizijoje. Tuo metu vakaro žinioms reikėjo žmogaus, ir mano dėstytojas Pečiulis mane rekomendavo – davė paskaityti nuo suflerio. Taip, būdamas 25-erių, pirmą kartą pasirodžiau eteryje. Maždaug mėnesį laiko rengiau užsienio apžvalgas.
Nuo 2006 metų dirbu TV3 televizijoje. Viskas pagal specialybę, bet pradžia – radijuje. Todėl ausis dabar labai ištreniruota, gerai girdžiu net priegaides. Mano tartis iš pradžių buvo prasta – tokia tipiška vilnietiška“, – prisiminimais dalijosi R. Petkevičius.
N. Šulija laidos metu taip pat pasiteiravo, koks jo santykis su Dievu.
„Su Dievuliu esu tada, kai būna labai blogai. Šiaip kasdienybėje jo mano gyvenime beveik nėra. Net mama paprašė ją palaidoti be kunigo. Ir tėvelis netikėjo, nors jo mama buvo tikinti. Kai buvau penkerių ar šešerių, ji mane vesdavosi į bažnyčią.
Man ten labiausiai patikdavo prakartėlės. Man buvo įdomu, kur įjungti elektros laidai. O visos tos bobutės, besižegnojančios aplinkui, man atrodė tarsi iš viduramžių“, – atsakė jis.
Pokalbio pabaigoje, Naglis atskleidė, kokia laukia jų ateitis: „Mūsų pensija bus daug oresnė, šviesesnė ir linksmesnė.“
Visas pokalbis – straipsnio viršuje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
