Artėjant dar vienam gimtadieniui greičiausiai labiau nerimaujate dėl naujų raukšlių nei dėl mažiau matomų kūno dalių, pavyzdžiui, širdies. Naujausi tyrimai rodo, kad su nauju dešimtmečiu atsiranda naujų sveikatos problemų, kurias būtina žinoti, nes, kaip sako N. Goldberg, medicinos daktarė ir Niujorko universiteto Moters širdies centro vadovė: „Daugelis gydytojų nepripažįsta, kaip smarkiai su amžiumi padidėja rizika susirgti širdies ligomis.“
Tad surenkite gimtadienio vakarėlį, nusipirkite veiksmingesnio kremo nuo raukšlių ir išmokite, kaip rūpintis savo širdimi dabar ir kiekviename artėjančiame gyvenimo etape.
Jei jums 30 m. ir daugiau – tapkite protingomis
Puikiai žinote, kad jūsų vaikų taip mėgstami mėsainiai ar keptos bulvytės nėra sveikas maistas. Taip pat gimtadienio tortas, sūrio pyragaičiai ir visas kitas riebus, arterijas užkemšantis maistas, kurio, kaip mažų vaikų mama, galite rasti namie. Dažnai sveikatos problemos slypi ne lėkštėje, o galvoje. „Trisdešimtmetės dažnai mano, kad yra per jaunos susirgti širdies ligomis, nors jų amžius patenka į rimtos rizikos zoną“, – sako S. Samaan, širdies centro Teksase kardiologė. Tarp kitko, 60 proc. iki keturiasdešimties metų moterų rūko, turi aukštą cholesterolio lygį ar yra nutukusios, o tai patrigubina širdies smūgio tikimybę. Kad sumažintumėte riziką, turite žinoti dabartinę savo sveikatos būklę. Beveik 20 proc. moterų niekada nėra tikrinusios cholesterolio lygio kraujyje. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja tokį testą pasidaryti kas penkerius metus vos sulaukus 20. Dar turite daug laiko pasitaisyti prieš pasiekdamos amžių, kai rizika bus kur kas didesnė, tad apsilankykite pas gydytoją, o tada meskite rūkyti, pradėkite sveikai maitintis ir sportuoti.
Ar reikėtų iš naujo pagalvoti apie kontracepciją? Taip, jei jums virš 35-erių, turite aukštą cholesterolio lygį bei kraujo spaudimą, didesnį nei 30 kūno masės indeksą arba rūkote. Kontraceptikai, ypač turintys didelį estrogeno kiekį, padidina širdies ligų ir kraujo krešulių atsiradimo tikimybę. Naujesnės, mažiau estrogeno turinčios tabletės gali būti saugesnės, bet kol kas neatlikti tai patvirtinantys tyrimai. Tačiau jei nepasižymite nei viena išvardyta savybe, „galite ramiai naudoti kontraceptikus iki 50-ties arba net iki menopauzės“, – sako C. Noelis Bairey Merzas, medicinos daktaras ir Moters širdies centro Los Andžele vadovas.
Kaip atpažinti pasislėpusį pavojų
Nereguliarios menstruacijos. Beveik visoms kartais pasitaiko, bet Harvadro universiteto tyrinėjimai parodė, kad moterims, kurioms virš 35-erių ir menstruacijos nereguliarios arba trunka per ilgai, kyla 50 proc. didesnė tikimybė patirti širdies smūgį, nes nepastovus ciklas gali būti susijęs su nutukimu. Tai taip pat vienas iš policistinio kiaušidžių sindromo (hormoninio sutrikimo, galinčio sukelti aukštą cholesterolio, kraujo spaudimo, diabeto ir nevaisingumo riziką) ženklas. A. Dokras, Pensivlanijos universiteto ligoninės ginekologė, teigia, kad vaistai ir svorio metimas (jei reikalingas) gali kontroliuoti simptomus ir sumažinti širdies ligų riziką. Ji taip pat pataria sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu kiekvienais metais pasitikrinti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.
Didelis cukraus kiekis kraujyje nėštumo metu. Jums nebūtina nėštumo metu sirgti cukralige, bet paprasčiausias įtarimas pranašauja apie širdies ligą. Toronto universiteto tyrimai rodo, kad 19 proc. moterų, nėštumo metu turinčių aukštesnį nei reikia gliukozės kiekį kraujyje, per ateinančius 12 metų labiau linkusios susirgti širdies ligomis (net jeigu kraujo testas parodo, kad diabetu neserga). Tuo tarpu moterims, iš tikrųjų sergančioms diabetu, šansai išauga iki 66 proc. R. Retnakaran, knygos „Ką gali padaryti dabar?“ autorius sako, kad moters organizmo gliukozės kontrolė nėra tokia nuspėjama, kokia galėtų būti. Tokiu atveju atlikite daugiau sveikatos patikrinimų ir kontroliuokite kūno svorį.
Vitamino D trūkumas. Suomijoje atliktame tyrime nustatyta, kad suaugusieji, kuriems virš 30 m. ir organizme žemas vitamino D lygis, yra 25 proc. labiau linkę mirti nuo širdies ir kraujagyslių lygų nei tie, kurių vitamino D lygis aukštas. „Vitaminas D svarbus raumenų ląstelėms, kurios išlaiko arterijų sieneles sveikas ir lanksčias, o šios, savo ruožtu, „prižiūri“ gerą kraujo tekėjimą į širdį ir smegenis“, – sako M. Melames, medicinos daktaras Niujorko Alberto Einšteino medicinos koledže. Tik 23 proc. amerikiečių turi reikiamą vitamino D kiekį. Vitamino D kiekį galima sužinoti pasidarius kraujo tyrimą. Koks kiekis yra „tinkamas“? Ekspertai dėl to nesutaria, bet bent jau 30 nanogramų mililitrui. Rekomenduojama – 200 IU (International Unit – aut past.) vitamino D per dieną žmonėms nuo 19 iki 50 metų, 400 – nuo 51 iki 70 metų ir 600 – daugiau nei 70 metų žmonėms. Manoma, kad 1000 IU yra tikrai daugiau nei reikia.
Sveikatos tyrimų sąrašas
Sveikatą pradėkite tikrintis ankstyvame amžiuje ir nepamirškite nuolatinės priežiūros.
Atlikite tyrimus, kuriuos turėtų atlikti visos moterys, teigia Amerikos širdies asociacija, bet jei patenkate į aukštos rizikos zoną, paprašykite gydytojo atlikti papildomų.
Jei jums 30 ir daugiau metų
•Kas dveji metai: kraujo spaudimo, pulso, juosmens apimties, kūno masės indekso patikrinimai.
• Kiekvieno apsilankymo metu: šeimos ligų istorijos papildymas.
• Kas penkeri metai: cholesterolio kiekio nustatymas.
Jei jums 40 m. – pradėkite judėti
Jei esate paauglių mama, pagrindinis mankštos būdas dažniausiai būna dešinės pėdos kilnojimas nuo greičio ant stabdžio pedalo. Tarp daugybės darbų, rūpinimosi senstančiais tėvais ir laisvalaikio su vyru, sunku atrasti laiko treniruotėms. Bet tokiame amžiuje mankšta – labai svarbi, nes neleidžia priaugti svorio ir kovoja su sulėtėjusia medžiagų apykaita.
Deja, sportas nebūtinai veda prie kilogramų atsikratymo, bet tyrimai rodo, kad jis padeda bent jau palaikyti dabartinį svorį, o to gali užtekti širdžiai apsaugoti. Šiaurės Karolinos universiteto atlikti tyrimai parodė, kad antsvorį turintys suaugusieji, kurie palaiko stabilų svorį, yra mažiau linkę patirti gliukozės, cholesterolio kiekio ir kraujo spaudimo pakitimus nei tie, kurie priauga svorio. Galbūt jūs stengiatės sportuoti, bet tyrimai rodo, kad net 78 proc. moterų, tai daro ne dažnai. Geriausias triukas: susidarykite rutiną, kuri jums tinka ir patinka.
Ar reikia papildomų tyrimų? Vis daugiau gydytojų pataria papildomai pasitikrinti, kad paaiškėtų galimi pavojai, bet JAV tyrimai rodo, kad tai nepagerins gydymo. Atvirkščiai, kai kurie testai gali būti kenksmingi, pavyzdžiui, elektronų pluošto tomografija, parodanti kalcio kiekį arterijose. Jos metu apšvitinama dešimčia kartų stipresne radiacija nei naudojama krūtinės ląstos švietimui. „Reikėtų neskubėti atlikti tokio tyrimo, jei jam nėra rimto pagrindo“, – perspėja L. Mosca, Niujorko Presbiterijonų ligoninės kardiologė. Bet tai nereiškia, kad jums nereikia atlikti visiškai jokių tyrimų.
Gydytojai visoms moterims kas penkerius metus turėtų įvertinti bendrą riziką, t. y. tam tikra formule apskaičiuoti širdies ligų atsiradimo tikimybę ateinantiems 10 metų. Ji remiasi jūsų amžiumi, kraujo spaudimu, cholesterolio lygiu, sergamomis ligomis ir t. t.
Kaip atpažinti pasislėpusį pavojų?
Histeriktomija. Iki dabar moterys, kurioms buvo atlikta ši operacija, rinkdavosi gimdą pašalinti kartu su kiaušidėmis. Tačiau pats metas pergalvoti tokį savo sprendimą, nes naujausias tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 30 000 moterų, atrado, kad 98 proc. moterų, kurių kiaušidės būdavo pašalinamos iki 50-ties ir kurios niekada neatliko estrogeno terapijos, labiau linkusios susirgti širdies ligomis už tas, kurios neišsioperavo kiaušidžių. Taip yra todėl, kad net po menopauzės kiaušidės gamina nedidelį hormonų kiekį, apsaugantį nuo širdies ligų.
O kaip dėl kiaušidžių vėžio? „Širdies apsauga iki 1 proc. sumažina tikimybę, kad susirgsite kiaušidžių vėžiu“, – sako W. H. Parkeris, medicinos daktaras Santa Monikos Vėžio institute. Išimtis, jei turite giminaitę (mamą, sesę, močiutę, tetą ar pusseserę), sirgusią kiaušidžių ar krūties vėžiu, tuomet reikėtų pasvarstyti apie operaciją.
Krūtų sukietėjimas. Jei jūsų mamogramoje matyti krūties arterijose esančių kalcio dėmelių, nereikėtų bijoti vėžio, bet skirti daugiau dėmesio širdies ir kraujagyslių sveikatai. Misūrio universiteto Medicinos mokyklos tyrimai rodo, kad jūsų šansai susirgti širdies ligomis trigubai didesni už moterų, neturinčių šių kalcio sankaupų. P. S. Dalas, rašytojas ir medicinos daktaras, teigia, kad jūsų gydytojas gali visai neužsiminti apie mamogramoje matomus arterijų užkalkėjimus, nes jie nepranašauja vėžio. „Būtinai pasiklauskite, ar nebuvo rasta kraujagyslių užkalkėjimų, o jei buvo, ar reiktų susirūpinti širdies sveikata“, – sako P. S. Dalas.
Sveikatos tyrimų sąrašas
Sveikatą pradėkite tikrintis ankstyvame amžiuje ir nepamirškite nuolatinės priežiūros.
Atlikite tyrimus, kuriuos turėtų atlikti visos moterys, teigia Amerikos širdies asociacija, bet jei patenkate į aukštos rizikos zoną, paprašykite gydytojo atlikti papildomų.
Jums 40 ir daugiau metų
• Įprasti tyrimai: laikykitės 30-metėms skirto grafiko.
• Kas treji metai: gliukozės kiekio tyrimas.
• Kas penkeri metai: bendras rizikos įvertinimas (tikimybės, ar per ateinančius 10 metų patirsite širdies smūgį, nustatymas).
Jei jums daugiau nei 50 m. – žinokite simptomus
Nors menopauzė gali būti sunki, hormonų pusiausvyra, kurios galų gale sulauksite, privers jus jaustis geriau. Visgi lieka vienas kartus kąsnis: širdies ligų rizika tokiame amžiuje padidėja du ar netgi tris kartus. Tai iš dalies gali būtų dėl estrogeno nebesuteikiamos apsaugos, bet taip pat priklauso nuo amžiaus ir kitų rizikos veiksnių atsiradimo. Kitaip tariant, artėja metas, kai sužinosite, kas yra insultas. „Moterys dažnai atidėlioja skambutį greitajai pagalbai, nes abejoja, ar patiriami simptomai reiškia ištikusį širdies smūgį. Toks dvejojimas gali kainuoti gyvybę“, – sako gydytoja N. Goldberg. Be klasikinių simptomų, tokių kaip iš krūtinės į žandikaulį, kaklą ir pečius sklindantis skausmas, atkreipkite dėmesį į mažiau pastebimus ženklus, stiprėjančius diena iš dienos: neįprastą nuovargį, pykinimą, svaigimą, oro trūkumą, sunkumą krūtinėje ir skausmą viršutinėje pilvo dalyje.
Ar tinka naudoti aspiriną? Jei jums mažiau nei 55-eri metai ir niekada nepatyrėte insulto ar širdies smūgio, greičiausiai ne. Netgi „sušvelnintas“ aspirinas padidina gastroenteritinio (skrandžio ir plonosios žarnos –aut. past.) kraujavimo tikimybę iki keturių kartų, ypač jei kartu naudojate kitus priešuždegiminius vaistus, kaip ibuprofenas. Bet jei jums daugiau nei 55 metai, kai insultai ir širdies smūgiai daug dažnesni, kasdienė aspirino tabletė nepakenks. Prieš tai būtinai pasitarkite su gydytoju.
Kaip atpažinti pasislėpusį pavojų
Vienatvė. Jei tušti namai ar ankstyva pensija verčia jaustis izoliuota, širdies skausmas nebūtinai emocinis. 19 metų trukęs tyrimas parodė, kad moterims, kurios jaučiasi vienišos, prognozuojama 76 proc. didesnė tikimybė susirgti širdies liga. Kodėl? Nuolatinė vienatvė ir stresas gali sukelti uždegiminių ir hormoninių pakitimų, skatinančių kardiovaskulinės ligos atsiradimą. R. C. Thurston, Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos profesorė, teigia, kad tai taip pat gali reikšti prastus sveikatos įpročius, dar labiau didinančius susirgimo tikimybę. Saugokite savo santykius su draugais ar susiraskite naujų įsitraukdama į labdaringą veiklą, tapdama knygų klubo nare ar užsiimdama bet kokia kita socialine veikla.
Diabeto grėsmė. Didesnis gliukozės kiekis (didesnis, bet nereiškiantis diabeto) prognozuoja padidėjusią riziką. Jei norite išsiaiškinti savo gliukozės kiekį, praneškite tai savo gydytojui. Jei gliukozės plazmoje kiekis yra ikidiabetinis, kitas jūsų žingsnis turėtų būti mankštos suintensyvinimas ir dietos palengvinimas (mažiau saldumynų ir krakmolingo maisto).
Neteisinga diagnozė. Štai baugus, bet dažnas scenarijus. Daugiau nei 50-ties metų moteris skundžiasi gydytojui dėl nuolatinio skausmo krūtinėje. Jis atlieka streso testą, bet, net jeigu jo rezultatai palankūs, kol tyrimas nerodo didelių sutrikimų, jis turėtų moterį patikinti, norėdamas įsitikinti ar ji tikrai sveika. O realybė tokia: beveik 50 proc. moterų, kurių testo rezultatai palankūs, turi mikrovaskulinių vainikinių arterijų sutrikimų. Tai reiškia, kad mažiausios širdies arterijos išsiplečia nepakankamai ir kraujo tėkmė stabdoma. Tai kiekvienais metais padidina staigios kardialinės mirties ar širdies smūgio tikimybę 2,5 proc. Jūsų gydytojas dėl tyrimo rezultatų gali kaltinti susirūpinimą, tad paprašykite visiško įvertinimo, galinčio atskleisti visas problemas.
Jei jums virš 60 m.: būkite budri
Ar žinojote, kad naujas tyrimas, pavadinimu „Jupiter“, parodė, kad sveikos moterys, sulaukusios 60 ir daugiau metų, gali sumažinti širdies smūgio tikimybę vartodamos cholesterolio kiekį mažinantį statiną. Net jeigu cholesterolio kiekis kraujyje normalus? Tuomet ne būtinai, bet tai nereiškia, kad neturėtumėte laikytis kitų patarimų (širdžiai sveikos dietos ir mankštos). Kiekvieno vizito pas gydytoją metu pasiteiraukite apie medicinos naujienas ir kaip jos galėtų jums padėti.
Juk vis dėlto, tai – širdis, ir jūs nenorite jos sudaužyti.
Sveikatos tyrimų sąrašas
Sveikatą pradėkite tikrintis ankstyvame amžiuje ir nepamirškite nuolatinės priežiūros.
Atlikite tyrimus, kuriuos turėtų atlikti visos moterys, teigia Amerikos širdies asociacija, bet jei patenkate į aukštos rizikos zoną, paprašykite gydytojo papildomų.
Jei jums 50 ir daugiau metų
•Įprasti tyrimai: laikykitės 40-metėms skirto grafiko
• Kaskart padidėjus rizikai (kraujo spaudimui, svoriui ir pan.) pasidarykite pakartotinį rizikos įvertinimą.
