Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt jis sutiko papasakoti apie gyvenimą pakeitusį laikotarpį, vidinį augimą ir atskleidė žmonių reakcijas, sužinojus šį netikėtą pomėgį.
Kaip sekėsi Dovydui ir ar jis pateks į kitą etapą, sužinokite jau šį sekmadienį, 19:30 val. per TV3 televiziją, projekte „Red Bull Dance Your Style“.
Šokti pradėjo vaikystėje
Pasak Dovydo, šokiai jo gyvenime atsirado ankstyvoje vaikystėje – jis sekė mamos pėdomis. Vėliau, žanrus pakeitė, bet meilė šokiui išliko.
„Pati pradžia buvo ankstyvoje vaikystėje – mokykloje. Mano mama jaunystėje buvo šokėja, ji šoko pramoginius šokius, ir, matyt, tai man „rezonavo“. Pradėjau nuo pramoginių šokių, tačiau jie manęs ilgai neužlaikė. Kažkuriuo metu tapo įdomūs gatvės šokiai“, – prisiminė vyras.
Tada jis netikėtai surado galimybę patirties semtis iš šokių legendos. Tai tik augino meilę šiam dalykui.
„Būdamas maždaug devynerių metų pirmą kartą atėjau į Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus. Ten tuo metu buvo Bolomolovas – legendinis šokėjas, vienas iš gatvės šokių pradininkų Kaune, jei ne visoje Lietuvoje. Jis vienas pirmųjų atnešė gatvės kultūrą į Lietuvą.
Taip nutiko, kad, pats to dar nesuprasdamas, pradėjau mokytis pas tikrą legendą. Kurį laiką pas jį šokau, ir nuo to momento viskas ir prasidėjo – šokis augo, vystėsi ir pamažu evoliucionavo kartu su manimi“, – teigė pašnekovas.
Mokė šokti ir kitus
Intensyviausiu šokių laikotarpiu jis laiko paauglystę. Tuo metu jis turėjo ir savo mokinių, kuriems perduodavo žinias.
„Kai buvau 14-15 metų turėjau savo mokinių. Tuo metu man pasisekė – jau buvau pradėjęs geriau judėti, įsisavinęs pagrindus, supratęs stilistiką, pradėjęs atrasti kažką savo.
Tada atsirado galimybė dirbti kartu su Julijumi Nosovu. Jis, turėdamas savo studiją, pasiūlė man kartu vesti HipHopo treniruotes. Taip nuo maždaug 14 metų iki pat mokyklos baigimo vedžiau treniruotes kartu su juo. Mano paskutinė mokinių laida sutapo su mano pačio atestatų įteikimu“, – šyptelėjo jis.
Tą etapą Dovydas prisimena su nostalgija ir šypsena. Anot jo, šokdamas jis mokėdavo išreikšti save geriau nei darant bet kokią kitą veiklą. Tai lėmė uždarumas vaikystėje – šokyje gali save reikšti be žodžių.
„Tai buvo pats aktyviausias mano, kaip šokėjo, gyvenimo etapas. Nenoriu to dramatizuoti, bet šokis man buvo viena svarbiausių saviraiškos formų. Daugelis šokėjų tai sako, ir tai jau tapo savotiška kliše, tačiau man šokis buvo būdas išlieti emocijas, išsikalbėti be žodžių. Vaikystėje buvau gana uždaras vaikas – man nebuvo lengva bendrauti, reikšti emocijas. Šokis man padėjo“, – kalbėjo Dovydas.
D. Girdauskas šiame užsiėmime yra pasiekęs ir svarbių laimėjimų. Pasak vyro, jie atvėrė duris užsidirbti ir keliauti po pasaulį.
„Maždaug nuo 13–14 metų jau gana stipriai išsiskyriau savo amžiaus grupėje, o šešiolikos pradėjo ateiti ir rezultatai. Pradėjau laimėti varžybas Lietuvos mastu, vėliau – Baltijos šalyse. Būdamas maždaug 16 metų laimėjau pasaulio čempionatą vienos iš tarptautinių federacijų
Dar prieš tai buvau pradėjęs keliauti į Paryžių – ten labai stipri šokėjų bendruomenė. Šešiolikos, kartu su draugu, gavę tėvų palaiminimą, savaitei išvykome dviese. Po pasaulio čempionato atsivėrė labai daug durų“, – sakė vyras.
Toksiškas mąstymas ir kebli situacija
Tuometinis Dovydo charakteris smarkiai skyrėsi nuo dabartinio išlaikyto, suaugusio ir dvasinę ramybę pasiekusio žmogaus. Jis neslėpė, kad noras visada laimėti buvo toksiškas jam pačiam.
„Buvau labai individualistiškas, taip buvau auklėjamas – maksimaliai siekti pergalės. Dabar tai suvokiu kaip savotišką puikybės formą, bet tuo metu man tai atrodė kaip maksimalizmas. Aš visur važiuodavau laimėti. Niekada nesupratau žmonių, kurie į varžybas važiuoja „gerai praleisti laiką“. Aš niekada nevažiavau pramogauti. Važiavau kovoti“, – tikino pašnekovas.
Nors dalyvavimas varžybose ir kelionės – daugelio siekiamybė – ir jose būdavo visko. D. prisiminė itin įsimintiną įvykį, kai nuvykęs į Osle atsidūrė keblioje situacijoje.
„Skraidydavau po visą Europą kas dvi savaites, o kartais būdavo mėnesių, kai keliaudavau kiekvieną savaitę. Skraidydavau be jokio saugumo jausmo – esu buvęs situacijoje, kai trims dienoms išvykau su praktiškai tuščiomis kišenėmis. Nusipirkau bananų, jogurto, dar šiek tiek maisto ir gana greitai supratau, kad pinigų nebeturiu. Vieną naktį miegojau ant suoliuko, kitą – mane priglaudė kiti šokėjai. Bet vis tiek keliavau. Aš taip stipriai mylėjau šokį, kad važiuodavau bet kokiomis sąlygomis. Niekas kitas man neegzistavo“, – atviravo jis.
Esminis gyvenimo lūžis
Vėliau, atėjus pandemijai, jo gyvenime įvyko esminis lūžis. Persikrausčius atgal į Lietuvą iš Kinijos, kur tuo metu kelis mėnesius leido laiką, užsiimti mylima veikla nebuvo galimybių.
„Iki pandemijos aš tik augau: tobulėjau, gavau vis daugiau kvietimų teisėjauti, dalyvauti renginiuose, plėsti savo veiklą. O COVID mane tiesiog sustabdė. Gal net sulaužė. Tai buvo vienas tamsesnių mano gyvenimo etapų.
Pandemijos metu dar bandžiau treniruotis, tačiau būdamas tarp keturių sienų visiškai praradau kryptį. Kai po kurio laiko sienos vėl atsivėrė, atėjo ir savotiška depresija – neaiškumas, nežinia, ar šis gyvenimo būdas turi ateitį. Supratau, kad gyvenimas vien iš šokio nėra amžinas ir nėra stabilus. Man reikėjo pastovių pajamų“, – prisiminė jis.
Dėl šių pasikeitimų ir pandemijos, jis nusprendė savęs ieškoti iš naujo. Dabar jis gali džiaugtis profesine sėkme – vadovauja kelioms įmonėms.
„Buvo labai sunku – reikėjo iš naujo save atrasti. Kurį laiką dirbau už baro, vėliau pasukau į nekilnojamojo turto sritį. Šiandien esu kelių įmonių vadovas, vystau įvairias veiklas“, – dalijosi jis.
Kolegų reakcijos ir vidiniai pokyčiai
Paklaustas, kaip reaguoja kolegos, tikriausiai sunkiai įsivaizduojantį kostiumuotą vadovą šokantį, jis papasakojo, kad reakcijos nustebino net jį patį.
„Reakcijos mane pačiam nustebino – jos labai teigiamos. Niekas to nelaiko gėdingu ar nepriimtinu. Mano kasdienė veikla susijusi su finansais, buhalterija, paskolų tarpininkavimu, IT sprendimais, nekilnojamojo turto vystymu. Tai gana rimta, formali aplinka, daug klientų ir partnerių, su kuriais nuolat bendraujame.
Dažniausiai į darbą ir susitikimus einu su kostiumu, todėl daugelis net nėra matę manęs kitaip – su laisvesne apranga, šokio stiliaus drabužiais ar treniruotėse. Todėl žmonėms tai atrodo netikėta, bet kartu labai įdomu. Dar nesu girdėjęs nė vieno neigiamo atsiliepimo. Priešingai – jaučiuosi netgi šiek tiek labiau morališkai išlaisvėjęs. Leidžiu sau būti savimi, nes suprantu, kad visi esame žmonės“, – kalbėjo D. Girdauskas.
Nepaisant to, kad dabar jį supa rimta, su finansais susijusi aplinka, svarbiausiu pokyčiu jis laiko ne profesinėje sferoje nutikusius dalykus, o vidinius. Pasak Dovydo, dabar, sugrįždamas į šokį, jis mato daug ką kitaip.
„Svarbiausia – per šį laiką teko labai daug išmokti apie save. Supratau, kad ilgą laiką savęs iš tikrųjų nepažinojau. Šokis buvo mano būdas išsilieti, bendrauti be žodžių. Aš tiesiog nemokėjau kalbėti apie savo jausmus. Reikėjo išmokti komunikuoti, prisiimti atsakomybę, subręsti – iš berniuko tapti vyru.
Praėjus maždaug ketveriems metams, „Red Bull Dance Your Style“ renginys tapo vienu pirmųjų, kuriame vėl „išėjau į šviesą“ po ilgos pertraukos“, – šyptelėjo jis.
Kaip sekėsi Dovydui ir ar jis pateks į kitą etapą, sužinokite jau šį sekmadienį, 19:30 val. per TV3 televiziją, projekte „Red Bull Dance Your Style“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
