Mergytės krikštatėviais tapo artimiausi porai žmonės – Sauliaus brolis Andrius ir Živilės sesuo Aistė.
Milai parinktas žinių ir filosofijos globėjos Šv. Kotrynos krikšto vardas.
„Krikštynos dabar yra tarsi dviejų tradicijų – senųjų ir naujųjų junginys. Ruošdamiesi šventei kalbėjomės ne su vienu vaikų turinčiu bičiuliu, klausėme patarimų bei svarstėme, kaip reikėtų elgtis, kad ta diena mums ir mūsų svečiams įsimintų“, – sakė S. Skambinas.
Milos tėveliai pasakojo, kad giliau krikšto reikšme bei tradicijomis juos paskatino pasidomėti „Why Not Events“ kolektyvas, organizavęs svarbiąją šventę.
„Viena iš ryškesnių rekomendacijų, „užėmusi“ mus savaitei, buvo susijusi su mūsų giminės senoliais – turėjome jų išklausti, kas krikštynose buvo svarbu prieš pusšimtį ar dar daugiau metų“, – su šypsenomis sakė pašnekovai.
Būtent kalbėdami su ilgaamžiais, Živilė ir Saulius išgirdo apie vieną ritualą, apie kurį užuominų vėliau rado ir internete, rašoma pranešime spaudai.
„Krikštynose seniau būdavo neįtikėtinai daug simbolių. Kiekvienas veiksmas vis ką nors reikšdavo. Pavyzdžiui, į bažnyčią būdavo vežamasi saldainių ir jie dalinami visiems sutiktiesiems tam, kad krikštukas būtų draugiškas bei turėtų daug draugų.
Svarbu tapdavo nepamiršti nieko namuose, prieš išvykstant vaiką išnešti ne pro duris, o iškelti pro langą, važiuoti į ceremonijos vietą tiesiausiu keliu, įdėti monetą į vaiko drabužį, sušelpti elgetaujančius ir dar daugelis kitų dalykų. Taip žmonės mažyliui linkėdavo saugaus, sveiko, turtingo ir laimingo gyvenimo“, – sakė S. Skambinas.
Jį sužavėjo tai, kad krikštynoms buvo ruošiamasi ne vieną dieną – visiems ritualams atlikti prireikdavo daug laiko bei atidumo. Viena svarbesnių apeigų būdavo vaiko nunešimas į vietą, kurioje jam tėvai linkėtų gyventi.
„Nebuvau anksčiau nieko panašaus girdėjęs, bet „užsikabinau“ už tos minties. Pradėjau domėtis tuo, kas vyksta aplink Kauną ir radau kai ką ypatingą“, – pasakojo Milos tėtis.
Besiplečiančioje Noreikiškių gyvenvietėje yra NOA kvartalas, kuriame baigiama tvarkyti infrastruktūra, bet namai dar nepradėti statyti.
„Čia yra ir romantiška ir veik magiškiausia pakaunės vieta – bučinių terasa. Ji plūduriuoja ant vandens ir yra pasiekiama mediniais laiptais leidžiantis pro vešlią medžių lapiją. Tai tarsi ne Kaunas ir net ne Lietuva. Tai primena Šveicariją; kalvota vieta, medžiai, vanduo ir ypatingas jausmas.
Tegu ne visi ritualai išsipildo, bet aš tikiu minčių galia ir gerais palinkėjimais. O Milai, kaip ir vyresnėliui Majui, noriu tik paties geriausio“, – sakė bučinių terasoje su Živile ir dukrele apsilankęs šokėjas.
Kad krikštukei kuo geriau sektųsi, surengta ir daugiau ceremonijų – krikšto gėrimo vaišės iš ledinės taurės, mergaitės mėtymas į orą, krikštatėvių „įsitaisymas“ ant vieno akmens. Visa tai vyko itin vaizdingoje Palemono vietoje, prie aukuro.
Antroji šventės dalis paminėta Karmėlavoje, restorano banketų salėje. Čia dekoracijomis pasirūpino Inga Budrienė, o saldžiomis vaišėmis – „Bijola“.
Živilė šypsosi – dalį iškilmių, kuomet buvo skaitomi priesakai seneliams, krikšto tėvų įsiipareigojimai, pildoma linkėjimų knyga, apžiūrimi krikšto dėžutės turtai, Mila pramiegojo. Bet atsibudusi itin domėjosi suknelę primenančiu tortu bei ryškiais – mėtų ir rožės spalvos papuošimais.
„Viskas buvo skirta vaikams – meškiukai, saldumynai, balionai. Pasijutome kaip pasakos herojai“, – sakė Milos tėveliai.
Jų teigimu, krikštynų šventė buvo tikrai jauki ir prasminga. Tokia, kokios iš tiesų ir norėjosi.
