Saugus maistas ir sveikos mitybos įpročiai – vieni pagrindinių svertų, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. Po eilę metų trukusių tyrimų paaiškėjo, kad lietuviai – vieni mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių. Nejudrus gyvenimo būdas, neracionali ir nesveika mityba, žalingi įpročiai lemia net 70 proc. lėtinių ligų. Lietuvoje gyvena ir daugiausiai rūkančiųjų bei vartojančiųjų alkoholį.
Renkasi pigesnį
„Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, net 95 proc. lietuvių svarbiausiu faktoriumi, renkantis maisto produktus, tampa kaina. Tik 21 proc. tautiečių ieško aukštos ar išskirtinės kokybės, vietos ūkiuose užaugintų maisto produktų. Nerimą kelia dar viena tendencija – vaisius, daržoves, pieno produktus kasdien vartoja mažiau nei pusė Lietuvos moksleivių, tačiau net trečdalis jų kasdien valgo saldumynus bei geria gazuotus saldžius gėrimus.
Apie tai maisto saugos specialistai, medikai ir mokslininkai diskutavo šių metų spalio 19-ą dieną vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“, skirtoje 10 metų Europos maisto saugos tarnybos ir bendrojo maisto saugos įstatymo jubiliejui paminėti.
Šiandienos rykštė – antsvoris ir nutukimas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius dr. Jonas Milius pabrėžė, kad susirgimų, kilusių dėl nesaugių maisto produktų, Lietuvoje pasitaiko labai retai. Tačiau jis suabejojo, ar pakanka vien saugaus maisto visuomenės gerovei ir sveikatai užtikrinti.
Šiandien daugelyje šalių yra itin aktualios nutukimo ir antsvorio problemos. Šiuo metu Lietuvoje problemų dėl nutukimo turi beveik 20 proc. žmonių. Ypač sparčiai daugėja nutukusių vyresnio amžiaus gyventojų ir antsvorį turinčių vaikų. „Norint įveikti šias problemas, būtina nuolat šviesti maisto produktų gamintojus, restoranų, kavinių savininkus ir, žinoma, vartotojus“, - teigė dr. J.Milius.
Anot Europos komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų departamente darbuotojo Tim Gumbel, sveikos mitybos ir aplinką tausojančio gyvenimo būdo propagavimas yra naujas iššūkis šiuolaikinei visuomenei. Formuodama ilgalaikius veiklos prioritetus, Europos Komisija nutukimą ir antsvorį įvardino šio amžiaus Europos rykšte, kai kuriose šalyse jau siekiančia epidemijos mastus.
Vartojame per daug druskos
Pasak, J.Miliaus, Lietuva turi visas sąlygas sveikai maitintis, nes mūsų organinis maistas kartais net pigesnis nei pramoninis. Lyginant su kaimynais, lietuviai maitinasi sveikiausiai. VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius teigė, kad Europoje maisto sauga yra pakankamai aukšto lygio, tačiau anot jo, saugus maistas dar nereiškia, kad ir sveikas. Pagrindiniai Europos sąjungos (ES) suformuluoti siekiai – kuo mažiau druskos, cukraus, riebalų ir kuo daugiau skaidulų.
Šiuo metu daugiau nei 50 proc. Lietuvos suaugusių gyventojų turi antsvorį, o gerokai per 10 proc. žmonių yra nutukę. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tokia situacija yra ir dėl to, jog informacija visuomenei apie sveiką mitybą ir saugų maistą dažnai teikiama ne specialistų, o „žvaigždžių“ ar kitų kompetencijos neturinčių asmenų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė aiškino, kad viena iš sveikatos sutrikimų priežasčių yra nesaikingas druskos vartojimas. „Dauguma europiečių per dieną suvartoja apie 8-12 g druskos, Lietuvos gyventojai – beveik 9 g druskos. Tuo tarpu, rekomenduojama paros druskos norma yra 5 g. Šiuo metu nėra privaloma druskos kiekį paženklinti maisto produktų etiketėse, todėl vartotojas ne visada gali sužinoti, kiek druskos gaus suvalgęs vieną ar kitą produktą“, - teigė I.Drulytė. 5 g druskos yra 345 g bulvių traškučių, 140 g silkės filė, 4 virtose dešrelėse, 7 griežinėliuose šaltai rūkytos dešros, 8 griežinėliuose sūrio, 8 riekėse juodos duonos. Iki 90 proc. druskos žmonės gauna su pagamintais maisto produktais.
Įpročius formuoti reikia nuo kūdikystės
Sveikos mitybos įpročius svarbu formuoti nuo pat kūdikystės. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kūdikius maitinti motinos pienu rekomenduojama bent iki 6 mėnesių, o papildomu maistu – iki 2 metų ar ilgiau. Karvės pieno iki 12 mėn. kūdikiams galima skirti tik nedidelį kiekį. Kiti maisto produktai įvedami tarp 3-4 ir 6-7 mėn., tuomet sukeliama maisto tolerancija – mažesnė maisto alergijos tikimybė. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje vaikai motinos pienu maitinami iki 6 mėn. - 50 proc., iki 10-12 mėn – 36 proc., iki 13-24 mėn. – 8 proc.
Skatindama vaisių ir pieno vartojimą šalies mokyklose, nuo 2004 m. Lietuva įsijungė į pieno, o nuo 2009 m. – į vaisių vartojimo skatinimo programą. Tokio skatinimo tikslas - paskatinti vaikus vertinti vaisius ir daržoves, pratinti juos vartoti ateityje. Taip prisidedama prie mokyklų sveikatingumo politikos formavimo, sveikos gyvensenos įprasminimo, kuri palaipsniui taptų įpročiu, gyvenimo norma, padedančia mažinti lėtinių neinfekcinių ligų skaičių. „Turime kiekvienas žinoti, kad nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų ar kitų aplinkybių, yra begalė galimybių pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus ir laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų: saikingumo, įvairovės ir subalansuotumo“, – neabejojo dr. J.Milius.
