Pokalbio metu paliestos ne tik asmeninės politiko patirtys, bet ir visuomenėje itin jautrios temos: grafiką keičiantys savivaldybės biudžetai, realūs politikų atlyginimai, spaudimas iš verslo bei gyvenimo pokyčiai pasitraukus iš aktyviosios valdžios.
Gyvenimas po politikos ir dabartinės veiklos
Pasitraukęs iš mero pareigų, Remigijus Šimašius pabrėžia jautęs poreikį iš esmės „persikrauti“, nes beveik 16 metų praleido aktyvioje politikoje, kurioje gretutinėms veikloms vietos beveik nėra.
„Po mero pareigų, kurias palikau prieš tris metus ir trejus mėnesius, reikėjo persikrauti, nes beveik 16 metų buvau politikoje. Tai reiškia, kad tuo metu negali daryti nieko kito. Per šiuos metus dėliojausi ir vis dar dėliojuosi, ką įdomaus, prasmingo ir pelningo veikti dabar“, – kalbėjo buvęs Vilniaus meras.
Šiandien pagrindinė jo veikla susijusi su tarptautiniu institutu IRIDE/EPLO (angl. Institute for Regulatory Innovation Delivery and Effectiveness).
„Dabar daugiausiai mano laiko užima tarptautinis institutas. Ieškome sprendimų, kaip padaryti, kad reguliavimas būtų prasmingas, inovatyvus ir nevargintų nei verslo, nei piliečių“, – kalbėjo jis.
Be to, R. Šimašius eina partnerystės profesoriaus pareigas Vilniaus universiteto Teisės fakultete bei vis dar išlaiko ryšį su politika būdamas Vilniaus miesto tarybos nariu.
Politikų atlyginimai ir spaudimas verslo pasaulyje
Atsakydamas į klausimus apie politikų atlyginimus (Lietuvoje merai ar ministrai uždirba apie 4000–4500 eurų į rankas), R. Šimašius neslepia, kad privati rinka už analogiškas atsakomybes siūlo nepalyginamai didesnius atlyginimus. Būdamas meru jis valdė maždaug 30 tūkst. darbuotojų struktūrą ir pusantro milijardo eurų biudžetą.
Pasak buvusio mero, per mažas atlyginimas tiesiogiai neužkerta kelio korupcijai, tačiau kuria riziką dėl to, kokius žmones valstybė sugeba patraukti į viešąjį sektorių:
„Būdavo pokalbių su aukšto lygio profesionalais iš verslo pasaulio, kurie sakė: „Taip, gal ir norėčiau (kandidatuoti), bet mano asmeniniai įsipareigojimai yra didesni, negu galiu padengti iš mero atlyginimo.“ Mes prarandame aukštos prabos politikus, kurie priimtų savalaikius ir drąsesnius sprendimus.“
Jis taip pat pažymėjo sisteminį neadekvatumą viešajame sektoriuje: kuo ilgiau žmogus dirba valstybės tarnyboje, tuo didesnis jo koeficientas. Perėjęs iš privataus sektoriaus brandžiame amžiuje, specialistas gaus mažiau už tą, kuris visą gyvenimą dirbo valstybės tarnyboje – taip pati sistema užkerta kelią talentų rotacijai.
Miesto sprendimai: nuo bankroto iki milijoninių projektų
Atsigręždamas į savo pirmosios kadencijos pradžią, R. Šimašius prisimena, jog pirmaisiais metais jautėsi ne tiek miesto vizionieriumi, kiek bankroto administratoriumi. Vilnius tuo metu buvo antra labiausiai praskolinta savivaldybė šalyje, o atlyginimai ir sąskaitos vėlavo.
„Pirmą dieną pradėjus eiti pareigas gauname skambutį iš lizingo bendrovės: „Jūs pusę metų nebemokate lizingo įmokų už „Vilnius veža“ automobilius, tai mes juos pasiimame.“ Pirmąjį pusdienį gauni tokį skambutį. Štai kokioje situacijoje buvome.“
Kalbėdamas apie brangiausius sprendimus, politikas paminėjo Nacionalinio stadiono projektą bei Vilniaus apšvietimo tinklų perėmimą. Tačiau finansinė sprendimo išraiška ne visada reiškia didžiausią vertę. Remigijus Šimašius pabrėžė atvirų duomenų politikos svarbą, kuri iškėlė į paviršių neefektyvumus tokiose įmonėse kaip „Grinda“ ir leido joms iš nuostolingų tapti pelningomis.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą Vilniuje: kur slypi ateitis?
Tinklalaidės metu nuskambėjo klausimas apie nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas sostinėje ne pagal dabartinį prestižą, o pagal miesto plėtros perspektyvą. R. Šimašiaus teigimu, ankstesni pavyzdžiai parodė, kaip stipriai pasikeitė Naujamiestis, Šnipiškės ar Paupys.
Žvelgdamas į ateitį, jis išskyrė pietinę Vilniaus dalį: Stoties rajoną ir Naujininkus, Vilkpėdę bei Savanorių prospekto pradžią.
„Jei imame miesto žemėlapį, visi bėga į šiaurės vakarus, bet pietinė dalis arti centro yra neįtikėtinai nuvertinta. Viskas aplink geležinkelį – Stoties rajonas, Naujininkai, Savanorių pradžia – turi milžinišką potencialą dėl patogumo, gamtinės aplinkos ir atstumo iki centro.“
Visą epizodą žiūrėkite čia:
Spaudimas, užkulisinis verslas ir priešai politikoje
Paklaustas apie bandymus paveikti sprendimus, R. Šimašius atskyrė teisėtą lobizmą nuo neformalaus spaudimo. Jis patvirtino, kad būdamas teisingumo ministru yra susidūręs su tiesioginiais bandymais papirkti (pavyzdžiui, kai ant lapelio rašomi procentai) ar per artimuosius perduoti dovanas.
„Būnant ministru teko atleidinėti kalėjimų vadovus. Vienas jų rado būdą prieiti prie mano tėvų ir atsiuntė brangių butelių. Tėvams pasakiau grąžinti, o kitame susirinkime prieš 40 vadovų pareiškiau: „Kas giriatės, kad radote priėjimą prie manęs ir nusiuntėte butelius pas tėvus – laukite jų atgal.“ Šou elementų irgi kartais prireikia.“
Paklaustas, ar dėl savo atsisakymo „padėti“ yra įsigijęs priešų, politikas atsakė nedvejodamas: „Labai dažnai.“ Jo teigimu, užimant aukštas pareigas neįmanoma įtikti visiems, o atsisakymas daryti išimtis ar pažeisti bendrą tvarką dažnai kainuoja net ir asmenines draugystes.
Remigijaus Šimašiaus teigimu, svarbiausia pamoka kalbant apie viešuosius pinigus – suprasti, kad paslaugų kokybė priklauso ne nuo išleidžiamos sumos dydžio, o nuo priimamų sprendimų kokybės. O pasitraukimas iš politikos po dviejų kadencijų jam leido išvengti pavojaus „priaugti prie kėdės“ ir atvėrė galimybes naujiems profesiniams iššūkiams.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
